- Teismas
- Konstitucinis Teismas
- Dokumentas
- Prašymas
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 1B-5/2021
- Instancija
- Konstitucinė justicija
- Rezultatas
- DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJO ATLEIDIMO
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ir atsakovės Teisėjų tarybos apeliacinius skundus bei atsakovų Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo prisidėjimus prie atsakovės Teisėjų tarybos apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai dėl atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė :
Aprašomoji dalis
Šalies argumentai
1. Ieškovas E. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretą Nr. 1K-25, kuriuo kreiptasi į Teisėjų tarybą prašant patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; 2) Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 13P-144-(7.1.2), kuriuo patarta Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; 3) Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretą Nr. 1K-45, kuriuo pateikta Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; 4) Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. XIII-2436, kuriuo E. L. atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atleidimą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie, anot ieškovo, yra esminiai, nes buvo pažeistos ieškovui Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais garantuotos teisės. Ieškovo teigimu, jam įteikto pranešimo apie įtarimą turinys suponuoja, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. ar ieškovas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso normas bei, ar dėl to kilo didelė žala. Tačiau minėtos aplinkybės jau faktiškai yra konstatuotos Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu. Ieškovui nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ribojimas susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu priimami ieškovui neigiamas teisines pasekmes sukeliantys sprendimai, yra grubūs rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei ieškovo teisės į gynybą pažeidimai. Bylos nagrinėjimo metu pateiktu pareiškimu ieškovas papildė ieškinio pagrindą, įvertinęs gautus dokumentus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ir atitinkamai laikėsi pozicijos, kad atsakovė Teisėjų taryba nepagrįstai patarė jį atleisti iš pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
2.1. pripažino neteisėtu, dėl to negaliojančiu Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 13P-144-(7.1.2), kuriuo patarta Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, ir jį panaikino;
2.2. bylos dalį dėl ieškovo E. L. reikalavimo pripažinti neteisėtu, dėl to negaliojančiu Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretą Nr. 1K-25, kuriuo kreiptasi į Teisėjų tarybą prašant patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, nutraukė;
2.3. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau - Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. XIII-2436, kuriuo E. L. atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 5 straipsnio 1, 2 dalims, 22 straipsnio 2, 3 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 23 straipsniui, 30 straipsniui, 31 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, 115 straipsnio 5 punktui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktams, 8 straipsniui, konstituciniams valdžių padalijimo, atsakingo valdymo principams konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams;
2.4. kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekreto Nr. 1K-45, kuriuo pateikta Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 22 straipsnio 2, 3 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 23 straipsniui, 31 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, 115 straipsnio 5 punktui, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktams, 8 straipsniui, konstituciniams valdžių padalijimo, atsakingo valdymo principams konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams;
2.5. likusią civilinės bylos dalį sustabdė, iki Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu ieškovas E. L. prašo pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo motyvus, kad Vilniaus apygardos teismas neturi kompetencijos spręsti dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekreto Nr. 1K-45 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. XIII-2436 teisėtumo ir jų panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais) (sprendimo 39-41 punktai, 44 punktas, 53 punktas, 55 punktas, 204 punktas, 207 punktas, 221 punktas), ir pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas turi kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekreto Nr. 1K-45 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo teisėtumo ir jų panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais); pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo motyvus, nurodytus sprendimo 184 punkte: „Manytina, kad R. K. 2019 m. vasario 26 d. apklausos protokole nurodytos aplinkybės gali sudaryti prielaidą spręsti, kad ieškovas veikė O. S. prašymu ir domėjosi administraciniuose teismuose sprendžiamų sukčiavimo su PVM grobstymais bylų praktika. Tai neatitiktų Kodekso 8 straipsnio 7 punkte numatyto reikalavimo nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais įstatymų nenumatytais atvejais, nes ieškovas privataus intereso paskatintas domėjosi kitų kolegų formuojama praktika“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Apeliaciniu skundu atsakovė Teisėjų taryba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria byla išnagrinėta iš esmės, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Atsakovai Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Seimas pateiktais pareiškimais prisidėjo prie atsakovės Teisėjų tarybos apeliacinio skundo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas ir šalys informuotos apie teismo ketinimą peržengti apeliacinių skundų ribas, nustatant šalims terminą pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. 1K-25, kuriuo kreiptasi į Teisėjų tarybą prašant patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, atitikties Konstitucijos 74 straipsniui, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principams ir galimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą šiuo klausimu.
7. Vykdydamos teismo nurodymą, šalys pateikė paaiškinimus minėtais klausimais.
Šalies argumentai
8. Ieškovas E. L. teigia nematantis teisinio pagrindo teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ieškovas nurodo, kad ieškinius dėl teisėjo atleidimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, be to, ieškovo nuomone, Konstitucijos 74 straipsnis šiai bylai neturi būti taikomas, nes ieškovas nebuvo atleistas iš teisėjo pareigų dėl Konstitucijos 74 straipsnyje numatytų aplinkybių.
Atsiliepimas
9. Atsakovai Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Seimas, nors ir dėl kitų nei nurodo ieškovas motyvų, tačiau taip pat pateikė nuomonę, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. 1K-25 atitikties Konstitucijai nėra.
10. Lietuvos Respublikos Prezidentas laikosi pozicijos, kad konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų procedūros pasirinkimas pagal Konstituciją yra įgaliojimus ją inicijuoti turinčio subjekto, t. y. Prezidento ir Seimo, diskrecijos įgyvendinimo rezultatas. Lietuvos Respublikos Prezidentas turėjo įgaliojimus dekretu inicijuoti ieškovo atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto procedūrą. Tokia Lietuvos Respublikos Prezidento teisė išplaukia iš jo konstitucinės kompetencijos formuojant teisėjų profesinį korpusą.
11. Lietuvos Respublikos Seimas laikosi pozicijos, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas gali būti atleistas iš pareigų ne tik pagal Konstitucijos 74, 116 straipsnius apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, bet ir Konstitucijos 115 straipsnyje nustatytais pagrindais, be kita ko, pagal šio straipsnio 5 punktą už teisėjo vardą žeminantį poelgį. Tais atvejais, kai tam tikrą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo elgesį galima vertinti ir kaip teisėjo vardą žeminantį poelgį, ir kaip šiurkštų Konstitucijos pažeidimą bei priesaikos sulaužymą, jo atžvilgiu gali būti pradėta tiek atleidimo iš pareigų, pažeminus teisėjo vardą, procedūra, tiek apkalta. Kuri iš šių Konstitucijoje numatytų galimybių bus pasirinkta, esant tokiai teisėjo atleidimo (pašalinimo) iš pareigų pagrindų sutapčiai, priklauso nuo atitinkamus įgaliojimus turinčių subjektų, pagal Konstituciją dalyvaujančių formuojant teisminę valdžią, - Prezidento ir Seimo - iniciatyvos.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Teisėjų taryba, nurodžiusi, kad jai nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. 1K-25 atitikties Konstitucijai, klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą paliko spręsti teismo nuožiūra. Teisėjų tarybos nuomone, aiškinimas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą ir kartu galėjęs šiurkščiai pažeisti Konstituciją arba sulaužyti priesaiką, taip pat įtariamas padaręs nusikaltimą, negali būti atleistas iš pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, nes pagal Konstitucijos 74, 116 straipsnius jį galima pašalinti iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka, sukurtų Konstitucijai prieštaraujančias išlygas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento teisinės galimybės inicijuoti Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimą. Teisėjų tarybos vertinimu, tuo atveju, kai tam tikrą teisėjo elgesį galima vertinti kaip pagrindą inicijuoti jo atleidimą pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą arba pagal Konstitucijos 116 straipsnį, t. y. susiklosto teisėjo atleidimo (pašalinimo) iš pareigų pagrindų sutaptis, tik konstitucinius įgaliojimus inicijuoti šias procedūras turintys subjektai sprendžia, kuris iš šių dviejų Konstitucijoje nustatytų alternatyvių pagrindų turėtų būti taikomas individualioje situacijoje. Byla sustabdoma dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų teisėtumo.
Reikšmingos bylos faktinės aplinkybės
14. Lietuvos Respublikos Prezidentė 2019 m. vasario 19 d. dekretu Nr. 1K-1553 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. L. įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn“ davė sutikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją E. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę ir sustabdė jo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
15. Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. 2D-3186 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti atliekant ikiteisminį tyrimą surinktą informaciją, galinčią turėti reikšmės vertinant teisėjo elgesį jo suderinamumo su teisėjo garbe ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimais požiūriu.
16. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. liepos 24 d. raštu Nr. 17.2-3480 Lietuvos Respublikos Prezidentui pateikė informaciją apie E. L. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, jį atliekant nustatytas aplinkybes.
17. Papildomai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. liepos 30 d. dekretu Nr. 1K-25 (toliau - ir Dekretas) kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teisėjų taryba 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2) patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
19. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. rugpjūčio 16 d. priėmė dekretą Nr. 1K-45, kuriuo pateikė Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
20. Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. XIII-2436 ieškovas atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, nes savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
21. Ieškovas atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto, pagal kurį Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą, pagrindu.
Šalies argumentai
22. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas, ginčydamas jo atleidimą iš pareigų, prašė šios nutarties 17- 20 punktuose išvardytus teisės aktus pripažinti neteisėtais bei panaikinti.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. 1K-25 konstitucingumo
23. Konstitucinio Teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendime Nr. KT13-S13/2021, kuriuo priimta dalis pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymo ištirti Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekreto Nr. 1K-45 ,,Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. XIII-2436 ,,Dėl E. L. atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei jo dalies grąžinimo, pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu procedūra yra vientisa - nedalyvaujant kuriai nors institucijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas negali būti atleidžiamas iš pareigų. Kartu tai reiškia, kad byloje, kurioje sprendžiama dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų teisėtumo, keliami reikalavimai dėl atskirų šios procedūros metu priimtų teisės aktų panaikinimo negali būti vertinami atsietai vienas nuo kito, atitinkamai kiekvieno iš šių teisės aktų, įskaitant tą, kuriuo ši procedūra inicijuota, teisėtumas yra teisiškai reikšmingas vertinant visos atleidimo procedūros teisėtumą.
24. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. liepos 30 d. dekretu Nr. 1K-25 kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
25. Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“. Šia norma, kurios turinys detaliau atskleidžiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarime, šis principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais (Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas).
26. Konkrečiai Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
27. Iš esmės analogiška nuostata, susijusi su Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimu, įtvirtinta Konstitucijos 116 straipsnyje, pagal kurį Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
28. Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį valdžios galias riboja Konstitucija. Šioje normoje įtvirtintas svarbus konstitucinis principas, į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant valstybės valdžios institucijų įgaliojimus tiek valstybės valdžios ir asmens santykių, tiek valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykių srityse (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje atsispindi ne tik konstitucinis valdžių padalijimo principas, bet ir Konstitucijos viršenybės bei konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai).
29. Pažymėtina, kad teisminė valdžia - viena iš valstybės valdžių, kuriai vienintelei patikėta vykdyti teisingumą. Šios funkcijos negali vykdyti jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas. Tik savarankiška ir visavertė teisminė valdžia gali sėkmingai įgyvendinti jai patikėtą funkciją. Teisminės valdžios savarankiškumas ir visavertiškumas neatskiriami nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Viena iš teisėjo nepriklausomumo, įtvirtinto Konstitucijoje, garantijų yra jo įgaliojimų trukmės garantija (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai).
30. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Konstitucijos nuostatas ir jas aiškinančią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, valdžių padalijimo (tuo pačiu teisinės valstybės), teisėjo ir teismų nepriklausomumo principų kontekste Konstitucijos 74 ir 116 straipsniuose numatyta Aukščiausiojo Teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų procedūra tampa ypatingai svarbi, užtikrinanti aukštą tik dviejų bendrosios kompetencijos teismų teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą. Toks standartas yra suponuojamas taip pat ir specifinės šių teismų teisėjų skyrimo procedūros.
31. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo E. L. atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų faktinės aplinkybės yra siejamos su ikiteisminio tyrimo metu tiriamais E. L. veiksmais. Tiek Dekretas, tiek Teisėjų tarybos nutarimas patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, buvo priimti susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Atsiliepimas
32. Lietuvos Respublikos Prezidentas atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nebuvo pagrindas ieškovo veiksmus vertinti jų atitikties teisėjų etikos reikalavimams kontekste, t. y. buvo vertinamas ne ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas, o tai, kad gauti duomenys patvirtino ieškovo neformalų bendravimą su bylos nagrinėjimu teisme suinteresuotu asmeniu. Poelgis, su kuriuo siejamas teisėjo vardo pažeminimas, yra Lietuvos Respublikos Prezidentui pateiktoje medžiagoje nurodytas neformalus ieškovo bendravimas su konkrečios bylos nagrinėjimo teisme suinteresuotu asmeniu. Apeliaciniame skunde atsakovė Teisėjų taryba kaip duomenis, kurie leido jai įsitikinti, kad ieškovas atliko veiksmus, nesuderinamus su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais, nurodo, pavyzdžiui, tarnybinio pranešimo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) (Teisėjų tarybos apeliacinio skundo 47.2, 47.9-47.10 punktai) ir pan. Taigi ieškovo poelgis, pažeminęs teisėjo vardą, pagal ieškovo atleidimo faktinį pagrindą (be to, kad baudžiamajame procese gali būti kvalifikuotas kaip nusikalstama veika) gali būti vertinamas ir kaip teisėjo priesaikos sulaužymas, kuriam nustatyta atskira atleidimo iš pareigų procedūra.
33. Kaip nurodo teisės mokslininkai, Konstitucijoje įtvirtintas ypatingas tik dviejų bendrosios kompetencijos teismų teisėjų įgaliojimų apsaugos (jų atėmimo, netekimo prieš teisėjų valią situacijoje) instrumentas ir kartu išskirtinis statuso elementas iš principo negali būti „devalvuotas“ ir paverstas antraeiliu ar mažareikšmiu, jei vietoje to - tuo pačiu įgaliojimų atėmimo tikslu - visose neetiško elgesio situacijose būtų įgyvendinama universali teisėjo negatyvaus atleidimo prieš jo valią procedūra, kurios pagrindas - teisėjo vardo pažeminimas (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas) (-E. Šileikis. Ką daryti Teisėjų tarybai: teisėjų atleidimas dėl jų vardo galimo pažeminimo arba dėl priesaikos sulaužymo apkaltos tvarka Teisė profesionaliai (teise.pro) .
34. Taigi, atsižvelgiant į Konstitucijoje numatytą specialų Aukščiausiojo Teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindą (Konstitucijos 116 straipsnis) ir juo įtvirtintą ypatingą Aukščiausiojo Teismo (ir Apeliacinio teismo) teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą, ieškovo veiksmų, dėl kurių jis atleistas iš pareigų, kaip pažeminęs teisėjo vardą Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu, pobūdį, apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių, ar Dekretas, kuriuo inicijuotas ieškovo atleidimas iš pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu, atitinka Konstitucijos 74, 116 straipsnius ir konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.
35. Vertinant atsakovų pateiktą poziciją, kad, esant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo (pašalinimo) iš pareigų pagrindų sutapčiai (t. y. kai teisėjo poelgis gali būti vertinamas ir kaip teisėjo vardą žeminantis poelgis, ir kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas bei priesaikos sulaužymas), tai, kuri iš šių Konstitucijoje numatytų atleidimo procedūrų bus pasirinkta, priklauso nuo Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo iniciatyvos, kurie spręstų, kuris iš Konstitucijoje nustatytų alternatyvių atleidimo pagrindų taikytinas individualioje situacijoje, apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių, ar toks aiškinimas dera su jau minėtais konstituciniais valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principais, t. y. ar juo, viena vertus, nebūtų paneigiama Konstitucijos 116 straipsnyje įtvirtinta speciali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo procedūra, kita vertus, ar būtų konstituciškai pagrįsta, teisėjo vardą žeminantį poelgį vertinant kaip šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą, vienu atveju inicijuoti atleidimo pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto, o kitu atveju - pagal Konstitucijos 116 straipsnio procedūrą. Ar tai nesuponuoja pernelyg plačios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo (pašalinimo) iš pareigų iniciatyvos teisę turinčių subjektų diskrecijos ir nesukuria tam tikro teisinio neapibrėžtumo.
36. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 67 straipsnyje bei CPK 3 straipsnio 3 dalyje.
Rezoliucinė dalis
37. Kadangi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nėra pateikta išaiškinimų, susijusių su Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto turinio samprata Konstitucijos 116 straipsnio (jame nurodytų teisėjų, kuriems gali būti taikoma apkalta) kontekste, t. y. šių dviejų Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindų santykio, apeliacinės instancijos teismas nutaria sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretas Nr. 1K-25 neprieštarauja Konstitucijos 74, 116 straipsniams ir konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principams (CPK 3 straipsnio 3 dalis, 163 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 290- 291 straipsniais, 302 straipsniu, n u t a r i a :
kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretas Nr. 1K-25 neprieštarauja Konstitucijos 74, 116 straipsniams ir konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principams.
Sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.
Nutarties, nuasmenintos nutarties kopijas, civilinę bylą ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. 1K-25 kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.
Nutarties kopiją išsiųsti šalims.