Konstitucinio Teismo prašymas

Civilinė byla Nr. e2-2476-1037/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06135-2026-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.6.1.1.7; 3.2.3.10.

2026 m. rugsėjo 30 d.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant ieškovui S. T., jo atstovei advokatei Eglei Jagelienei, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovams Teisingumo ministerijos atstovei Dovilei Vaivadaitei ir Generalinės prokuratūros atstovui Donatui Micevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotolinio vaizdo bei garso priemonėmis (ZOOM programa) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl žalos atlyginimo.

1. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl 4 632,84 Eur išlaidų, patirtų advokato, dalyvavusio ieškovo gynėju baudžiamajame procese, paslaugoms apmokėti atlyginimo ir išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti procesinio sprendimo.

2. Ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. 2025 m. kovo 7 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Ieškovas reikalavimą dėl baudžiamajame procese patirtų gynybos išlaidų atlyginimo, be kita ko, grindžia tuo, kad, baudžiamąjį procesą nutraukus nurodytu pagrindu, būtinos ir pagrįstos jo gynybos išlaidos turi būti atlyginamos nepriklausomai nuo baudžiamąjį procesą vykdžiusių valstybės institucijų veiksmų teisėtumo vertinimo ir civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų nustatymo. Papildomai ieškovas remiasi valstybės civiline atsakomybe, teigdamas, kad jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti baudžiamojo proceso veiksmai.

4. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutiko prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

5. Teismui, išnagrinėjus bylą iš esmės ir sprendimų priėmimo kambaryje vertinant ginčui išspręsti taikytiną teisę, kilo klausimas dėl BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai tiek, kiek jame nenustatytas būtinų ir pagrįstų gynėjo išlaidų atlyginimas asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas procesinis mechanizmas, pagal kurį teismui kilus pagrindui manyti, kad konkrečioje byloje taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas arba jo dalis gali prieštarauti Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl atitinkamo teisės akto atitikties Konstitucijai. Šį procesinį reguliavimą papildo CPK 163 straipsnio 7 punktas, pagal kurį teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais yra privalomasis bylos sustabdymo pagrindas.

7. CPK 258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, teismo teisė sprendimų priėmimo kambaryje atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo metu teismui kilo būtinybė spręsti dėl ginčui taikytino teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir nuo šio klausimo išsprendimo priklauso byloje taikytina teisė, įrodymų vertinimo apimtis, todėl teismas atnaujina bylos nagrinėjimą ir spręstinas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

8. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, nusprendžia dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

9. BPK 106 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai sureguliuotas būtinų ir pagrįstų gynybos išlaidų atlyginimas asmeniui, kuris išteisinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo išteisintas teismo nuosprendžiu – baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo baigtas ankstesnėje proceso stadijoje, prokurorui nutraukus ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Todėl nagrinėjamas teisinis santykis nepatenka į BPK 106 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai apibrėžtą jos taikymo sritį. Vis dėlto BPK 106 straipsnio 3 dalyje reguliuojamas teisinis santykis turi esminių panašumų su nagrinėjamu teisiniu santykiu. Abiem atvejais sprendžiamas asmens baudžiamajame procese patirtų būtinų ir pagrįstų gynybos išlaidų atlyginimo klausimas po to, kai baudžiamasis procesas jo atžvilgiu baigiamas baudžiamosios atsakomybės taikymą paneigiančiu procesiniu sprendimu. Dėl to, teisiškai kvalifikuodamas šalių ginčo santykį, teismas turi spręsti, ar BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nagrinėjamam santykiui gali būti taikomas pagal įstatymo analogiją.

10. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, teisės spragos užpildymas analogija negali virsti įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reguliavimo pakeitimu. Teismui taikant įstatymo analogiją turi būti išlaikyta riba tarp teisės aiškinimo bei taikymo ir naujo teisinio reguliavimo nustatymo. Todėl sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju BPK 106 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma pagal įstatymo analogiją, reikšmingos šios normos priėmimo aplinkybės.

11. BPK 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002 buvo parengtas siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021, kuriuo tuomet galiojęs BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nebuvo atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėkūros medžiaga rodo, kad rengiant šį teisinį reguliavimą buvo identifikuotas būtinų ir pagrįstų gynybos išlaidų atlyginimo ne tik asmens išteisinimo, bet ir baudžiamojo proceso nutraukimo ikiteisminio tyrimo stadijoje klausimas.

12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021 m. spalio 27 d. išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1002 pažymėjo, kad pagal pateiktą projektą būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų būtų atlyginamos tik asmens išteisinimo atveju, ir tokį reguliavimą įvertino kaip diskutuotiną. Toje pačioje išvadoje Teisės departamentas konkrečiai atkreipė dėmesį į tai, kad siūloma BPK 106 straipsnio 3 dalis apimtų tik tuos atvejus, kai baudžiamasis procesas jau yra pasiekęs bylos nagrinėjimo teisme stadiją, nors baudžiamasis procesas gali pasibaigti ir ikiteisminio tyrimo stadijoje, kurioje įtariamasis taip pat gali patirti, be kita ko, ir didelių išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisės departamentas taip pat nurodė, kad asmenys, išteisinami teisme BPK 303 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, ir asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutraukiamas iš esmės analogiškais pagrindais, tarp jų dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, iš esmės yra vienodoje teisinėje padėtyje. Dėl šios priežasties išvadoje išreikštos abejonės dėl siūlomo reguliavimo atitikties lygiateisiškumo ir nekaltumo prezumpcijos principams.

13. Gynybos išlaidų atlyginimo baudžiamojo proceso nutraukimo atvejais klausimas buvo aptariamas ir tolesnėje teisėkūros procedūroje. Pagrindinio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktoje Teisėjų tarybos 2021 m. gruodžio 2 d. išvadoje aptartas reguliavimas, pagal kurį asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti būtų atlyginamos ir tais atvejais, kai procesas nutraukiamas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, arba kai kaltinamasis išteisinamas.

14. Nepaisant to, galutinėje BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijoje speciali būtinų ir pagrįstų gynybos išlaidų atlyginimo garantija buvo susieta su asmens išteisinimu. Taigi gynybos išlaidų atlyginimo tais atvejais, kai baudžiamasis procesas baigiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje, problema teisėkūros procese buvo žinoma. Priešingai, įstatymo projekto vertinimo metu buvo tiesiogiai identifikuotas ir šioje byloje aktualus asmenų, išteisinamų teisme, ir asmenų, kurių ikiteisminis tyrimas nutraukiamas iš esmės analogiškais pagrindais, skirtingo traktavimo klausimas.

15. Šios teisėkūros aplinkybės patvirtina, kad BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytos garantijos taikymo asmenims, kurių baudžiamasis procesas baigiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, problema įstatymų leidybos procese buvo identifikuota ir vertinta, tačiau galutinėje įstatymo redakcijoje tokia garantija nebuvo įtvirtinta. Todėl šio teisinio reguliavimo trūkumo negalima be išlygų vertinti vien kaip įstatymų leidėjo nepastebėtą teisės spragą, kurią bendrosios kompetencijos teismas gali pašalinti ad hoc taikydamas įstatymo analogiją.

16. Tokiomis aplinkybėmis teismui kyla pagrįsta abejonė, ar BPK 106 straipsnio 3 dalies taikymo srities išplėtimas pagal analogiją nereikštų ne teisės spragos užpildymą, bet įstatymų leidėjo nustatytos teisinio reguliavimo apimties pakeitimą, taip peržengiant teisminei valdžiai priskirtos teisės aiškinimo ir taikymo funkcijos ribas.

17. Konstatavus, kad teisinio reguliavimo trūkumas negali būti pašalintas taikant teisės analogiją pagal esamą situaciją, tačiau asmenų, kurių baudžiamasis procesas baigiamas išteisinimu, ir asmenų, kurių ikiteisminis tyrimas nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, skirtingas traktavimas neturi konstituciškai pateisinamo pagrindo, kyla paties įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo konstitucingumo klausimas.

18. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies ir konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, taip pat numatyti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Taikydamas šią konstitucinę doktriną baudžiamajam procesui, Konstitucinis Teismas pripažino BPK 106 straipsnį prieštaravusiu Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nebuvo atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui.

19. Taigi Konstitucinio Teismo suformuotoje doktrinoje būtinų ir pagrįstų advokato išlaidų atlyginimas siejamas su realiu ir veiksmingu konstitucinių teisių įgyvendinimu ir aplinkybe, kad asmeniui nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, jog jis padarė teisės pažeidimą. Vis dėlto baudžiamojo proceso reguliavimo konstitucingumą Konstitucinis Teismas nagrinėjo ir rezoliucinėje nutarimo dalyje išsprendė tiek, kiek išlaidos nebuvo atlyginamos asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis.

20. Konstitucinis Teismas tiesiogiai nesprendė šioje civilinėje byloje kilusio klausimo – ar Konstituciją atitinka toks BPK 106 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį analogiška būtinų ir pagrįstų gynėjo išlaidų atlyginimo garantija nenustatyta asmeniui, kurio baudžiamasis procesas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu baigiamas dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Todėl nagrinėjamoje byloje kilęs BPK 106 straipsnio 3 dalies konstitucingumo aspektas nėra tiesiogiai išspręstas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu.

21. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas reguliavimas lemia skirtingas teisines pasekmes priklausomai nuo baudžiamojo proceso stadijos, kurioje nustatoma aplinkybė, paneigianti pagrindą asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę. Asmeniui, kurio baudžiamasis procesas perduodamas nagrinėti teismui ir kuris išteisinamas teismui pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BPK 106 straipsnio 3 dalis nustato būtinų ir pagrįstų gynėjo išlaidų atlyginimo iš valstybės lėšų garantiją. Tuo tarpu asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės taikymą paneigianti aplinkybė nustatoma anksčiau ir ikiteisminis tyrimas nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, BPK 106 straipsnio 3 dalyje analogiška garantija nenustatyta.

22. Nagrinėjamu aspektu šių asmenų grupių teisinė padėtis turi esminių panašumų. Abiem atvejais asmuo buvo baudžiamojo persekiojimo subjektas, turėjo Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą ir profesionalią teisinę pagalbą, dėl naudojimosi šia teise galėjo patirti būtinų ir pagrįstų išlaidų, o baudžiamasis procesas jo atžvilgiu pasibaigė nenustačius pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad tokį šių asmenų grupių padėties panašumą rengiant BPK 106 straipsnio pakeitimą tiesiogiai identifikavo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021 m. spalio 27 d. išvada Nr. XIVP-1002). Nagrinėjamų asmenų padėties skirtumą gynybos išlaidų atlyginimo aspektu pirmiausia lemia tai, kokioje baudžiamojo proceso stadijoje nustatoma baudžiamosios atsakomybės taikymą paneigianti aplinkybė ir koks subjektas priima atitinkamą procesinį sprendimą.

23. Dėl tokio reguliavimo susidaro situacija, kai asmeniui, kurio baudžiamasis persekiojimas tęsėsi iki teisminio nagrinėjimo ir tik teismas nustatė baudžiamosios atsakomybės taikymą paneigiančias aplinkybes, suteikiama speciali gynybos išlaidų atlyginimo garantija, tačiau tokia garantija įstatyme nenustatyta asmeniui, kurio atžvilgiu tokia aplinkybė nustatyta anksčiau ir baudžiamasis procesas nutrauktas ikiteisminio tyrimo stadijoje.

24. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nedraudžia diferencijuoto teisinio reguliavimo, tačiau skirtingas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas objektyviais asmenų teisinės padėties skirtumais ir konstituciškai pateisinamais kriterijais. Teismui kyla pagrįsta abejonė, ar vien baudžiamojo proceso stadijos ir procesinį sprendimą priimančio subjekto skirtumas nagrinėjamu aspektu yra pakankamai objektyvus ir konstituciškai pateisinamas pagrindas tokiam skirtingam būtinų ir pagrįstų gynybos išlaidų atlyginimo reguliavimui.

25. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Taigi Konstitucija teisės į profesionalią gynybą atsiradimo nesieja su baudžiamosios bylos perdavimu teismui. Ši teisė garantuojama jau ikiteisminio tyrimo metu.

26. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba, o iš konstitucinės teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą kyla valstybės institucijų pareiga užtikrinti realią galimybę šiomis teisėmis pasinaudoti. Dėl to teismui kyla abejonė, ar tais atvejais, kai asmuo, siekdamas veiksmingai įgyvendinti savo konstitucinę teisę į gynybą, patiria būtinas ir pagrįstas advokato išlaidas, specialios šių išlaidų atlyginimo garantijos buvimas gali priklausyti nuo to, ar baudžiamosios atsakomybės taikymą paneigianti aplinkybė nustatyta prokuroro ikiteisminio tyrimo stadijoje, ar teismo – teisminio nagrinėjimo stadijoje.

27. Šiuo aspektu teismui kyla pagrįsta abejonė, ar BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nenustatyta analogiška garantija asmeniui, kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, užtikrina Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamų teisių realumą ir veiksmingumą bei atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.

28. Teismo abejonių nepašalina aplinkybė, kad asmuo tam tikrais atvejais gali reikalauti baudžiamajame procese patirtų išlaidų atlyginimo pagal valstybės civilinės atsakomybės taisykles. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų atlyginimo mechanizmas ir valstybės deliktinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį grindžiami skirtingomis teisinėmis prielaidomis. Pirmuoju atveju būtinų ir pagrįstų gynybos išlaidų atlyginimas nėra siejamas su pareiga įrodyti, kad baudžiamąjį procesą vykdę pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Civilinės atsakomybės atveju pareiga atlyginti žalą priklauso nuo įstatyme nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų. Šis skirtumas aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Ieškovas papildomai remiasi CK 6.272 straipsniu ir įrodinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtus veiksmus, nurodydamas, be kita ko, nepagrįstą ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir įtarimų pareiškimą, kardomosios priemonės taikymą bei procesinių veiksmų vilkinimą.

29. Ieškovo reikalavimo teisinis kvalifikavimas nepriklauso nuo jo nurodyto teisinio pagrindo. Teismas, spręsdamas pareikštą reikalavimą dėl konkrečių baudžiamajame procese patirtų gynybos išlaidų atlyginimo, turi nustatyti šį materialųjį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas. Kadangi BPK 106 straipsnio 3 dalis yra įstatymo norma, tiesiogiai nustatanti valstybės pareigą atlyginti būtent baudžiamajame procese patirtas būtinas ir pagrįstas gynėjo išlaidas, jos reguliavimo apimtis ir galimybė šią normą taikyti pagal analogiją turi tiesioginę reikšmę sprendžiant byloje pareikštą materialųjį reikalavimą ir ieškovo įrodinėjamos valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos nepašalina galimo BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo trūkumo. Padarius priešingo pobūdžio išvadas asmeniui, kurio baudžiamasis procesas baigtas ikiteisminio tyrimo stadijoje, gynybos išlaidoms atlyginti būtų taikoma papildoma materialinė sąlyga – pareiga įrodyti valstybės institucijų neteisėtus veiksmus, kurios BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju neturi įrodinėti išteisintas asmuo ir tokiu atveju susidaro iš esmės lygiaverčiame teisiniame santykyje esančių asmenų skirtingas traktavimas.

30. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas turi pagrindą abejoti, ar BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nenustatyta būtinų ir pagrįstų gynybos išlaidų atlyginimo garantija asmeniui, kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

31. Bendrosios kompetencijos teismas negali galimos legislatyvinės omisijos pašalinti pats, nes tam būtų būtina peržengti teisės aiškinimo ir teisės spragos užpildymo ribas bei išplėsti įstatymų leidėjo nustatytą teisinio reguliavimo apimtį. Todėl yra pagrindas Konstitucijos 110 straipsnyje ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu ir 258 straipsnio 1 dalimi, teismas

atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad iš valstybės lėšų, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio baudžiamajame procese kaip gynėjas, paslaugoms apmokėti asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-2476-1037/2026 nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.