- Teismas
- Konstitucinis Teismas
- Dokumentas
- Prašymas
- Data
- 2026-08-24
- Bylos Nr.
- 1B-11/2026
- Instancija
- Konstitucinė justicija
- Rezultatas
- Dėl „Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo tiek, kiek juo nenustatytas sprendimo (priimto Valstybės energetikos reguliavimo tarnybos ar teismo), kuriuo ketinimų protokolo nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, įgyvendinimo mechanizmas (galios rezervacijos atstatymas, jei rezervuota galia po k
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso tvarka išsprendė klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą civilinėje byloje pagal ieškovo
A. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl ginčo tarp ieškovo
(gamintojo) ir atsakovės (operatorės) nagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO), prašydamas: 1) nagrinėti ieškovo (elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo) A. B. ir atsakovės (elektros skirstymo sistemos operatorės) AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą iš esmės; 2) pripažinti neteisėtu atsakovės ESO 2025 m. kovo 28 d. raštu „Dėl ketinimų protokolo nutraukimo“ Nr. 25KR-SD-3040 atliktą 2022 m. rugsėjo 12 d. Ketinimų protokolo Nr. 22-47834 nutraukimą ir įpareigoti atsakovę toliau vykdyti Ketinimų protokolą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme gautas ieškovo prašymas kreiptis dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymui (Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CPK) ištyrimo. Ieškovas prašo kreiptis į: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas tiek, kiek juo nenustatytas sprendimo (priimto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ar teismo), kuriuo ketinimų protokolo nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, įgyvendinimo mechanizmas (galios rezervacijos atstatymas, jei rezervuota galia po ketinimų protokolo nutraukimo iki ketinimų protokolo nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo rezervuota/perduota tretiesiems asmenims), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams; 2) Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti, ar Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas (ESO PETA) tiek, kiek juo nedetalizuotas sprendimo (priimto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ar teismo), kuriuo ketinimų protokolo nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, įgyvendinimo mechanizmas (galios rezervacijos atstatymas, jei rezervuota galia po ketinimų protokolo nutraukimo iki ketinimų protokolo nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo rezervuota/ perduota tretiesiems asmenims), atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį.
3.1. šios civilinės bylos ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – ir EEĮ) ir Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas (toliau – ir ESO PETA). EEĮ 1 straipsnio 1 dalis nurodo, jog šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja elektros energijos vartotojų, elektros energijos rinkos dalyvių, tinklų operatorių ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykius veiklos, asmens duomenų ir privatumo apsaugos bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo srityse. EEĮ 22 straipsnio 1 dalis nurodo, jog Gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. EEĮ 22 straipsnio 2 punktas nustato, jog Tinklų operatorius parengia ir, suderinęs su Taryba, savo interneto svetainėje skelbia naudojimosi elektros tinklais tvarką. Ši tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, ūkinės veiklos aplinkybes. EEĮ, be kita ko, nustato su ketinimų protokolų turiniu, pasirašymu ir vykdymu susijusius reikalavimus ir įsipareigojimus (EEĮ 22 straipsnis ir kt.). EEĮ 22 straipsnio 11 dalis nurodo, jog Ketinimų protokolo pavyzdinė forma ir šio straipsnio 9 dalies 13 punkte numatyto savivaldybės administracijos patvirtinimo forma nustatomos tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše. EEĮ 31 straipsnio, nustatančio perdavimo sistemos operatoriaus pareigas, 21 dalis ir 39 straipsnio, nustatančio skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigas, 21 dalis, be kita ko, nurodo, jog Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Kitos EEĮ normos taip pat pateikia nuorodas į Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą (EEĮ 211, 31, 39, 482 straipsniai ir kt.). Taigi EEĮ ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja tik gana nedidele apimtimi, pateikdamas nuorodas į ESO PETA ir jame nustatytą elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Reglamentuodami galios rezervavimą nei EEĮ, nei ESO PETA nenurodo, kaip turėtų būti atstatoma galios rezervacija tuo atveju, jei ketinimų protokolo, kurio pagrindu buvo rezervuota galia, nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, o ketinimų protokolo pagrindu rezervuota galia po nutraukimo (iki nutraukimo pripažinimo neteisėtu) jau buvo rezervuota/ perduota tretiesiems asmenims.
3.2. Ginčui šioje byloje aktualus ESO PETA parengtas ir patvirtintas vienos iš ginčo šalių – atsakovės. Kadangi pati atsakovė tiek rengė/ tvirtino, tiek ir taiko ginčui aktualų ESO PETA, tikėtina, jog atsakovė parengė maksimaliai sau palankų teisinį reglamentavimą, kuris stokoja išsamumo, objektyvumo ir ginčui aktualaus teisinio aiškumo bei sureguliavimo (aiškumo dėl galimybės nedelsiant įvykdyti šioje byloje priimtą ieškovui galimai palankų teismo sprendimą).
3.3. Šioje civilinėje byloje ieškovas siekia savo pareikšto ieškinio patenkinimo, kad galėtų pastatyti 2220 kW galios saulės elektrinę ir gaminti elektros energiją. Tačiau tam, kad saulės elektrinė funkcionuotų, atsakovas privalo atstatyti ieškovui rezervuotą 2220 kW galią, kurią, kaip šioje byloje atsakovas nurodė, jis jau rezervavo tretiesiems asmenims, o laisvų pralaidumų ieškovui aktualioje tinklo dalyje nėra likę. Taigi, atsakovo pozicija, o taip pat ir galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog šioje byloje galimai palankus ieškovui teismo sprendimas (ieškinio patenkinimo atveju) negalės būti įvykdytas. Tai neatitinka imperatyvaus teisinio reglamentavimo bei konstitucinės doktrinos (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, 109 straipsnio 1 dalis). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. gegužės 19 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia (be kita ko) iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2022 m. gegužės 19 d. nutarimai). Pagal Konstituciją, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų sudarytos tinkamos prielaidos tam, kad teismo priimti ir įsiteisėję baigiamieji aktai būtų įvykdyti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarimas). Aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. balandžio 26 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. balandžio 26 d. nutarimai). Įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2023 m. spalio 4 d. nutarimai). Įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2023 m. spalio 4 d. nutarimai).
3.4. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas yra kilęs specifinėje – saulės elektrinių statybos srityje. Galiojantis teisinis reglamentavimas numato galimybę apskųsti šioje srityje priimtus ESO sprendimus (šia galimybe ieškovas ir pasinaudojo – tiek ikiteismine tvarka pateikdamas skundą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, tiek teismui – pateikdamas ieškinį). Tačiau tam, kad ieškovo teisinė gynyba būtų efektyvi (t. y. tokia, kokia yra laiduojama ieškovui Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų), ieškovui nepakanka vien realizuoti teisę keiptis į teismą – privalo egzistuoti ir teisinis aiškumas, kaip šioje specifinėje srityje priimtas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas. Nei bylai aktualus teisinis reglamentavimas, nei atsakovė šioje byloje atsakymo, kaip būtų įvykdomas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, nepateikia. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą užtikrinti, kad teisingumas nebūtų formalus, o asmens teisės būtų ginamos realiai ir veiksmingai, kas įmanoma tik tinkamai įvykdant priimtą įsiteisėjusį sprendimą (CPK 7, 18 straipsniai). Ieškovui iš asmeninės bylinėjimosi su VERT patirties žinomos aplinkybės (A. B. skundą dėl VERT sprendimo nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-
20661-1168/2026 yra konstatavęs VERT patvirtintų Taisyklių neatitikimą CPK), papildomai patvirtina, jog atskiros VERT tvirtinamų poįstatyminių teisės aktų nuostatos, taip pat atskiri VERT sprendimai jau yra įvertinti teismų kaip neteisėti/ neatitinkantys aukštesnės galios teisės aktų. Atitinkamai tai papildomai patvirtintina ir poreikį ištirti VERT patvirtinto ESO PETA atitikimą CPK ieškovo šiame prašyme nurodytu aspektu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu į prašymą, prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas pagrindiniais argumentais:
4.1. iš ieškovo prašyme naudojamos argumentacijos matyti, kad jis iš esmės bando kelti legislatyvinės omisijos egzistavimo klausimą, kaip pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atsakovės vertinimu, legislatyvinė omisija šiuo atveju neegzistuoja, atitinkamai negali būti ir pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime byloje Nr. 34/03 pateiktu išaiškinimu bei atkreipia dėmesį į tai, kad nei Konstitucija, nei joks aukštesnės galios teisės aktas nenustato, jog ketinimų protokolo nutraukimo pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės (jų įgyvendinimo mechanizmas) privalo būti nustatytas ir juo labiau dar būtent byloje taikytinuose EEĮ ar ESO PETA, atitinkamai nagrinėjamu atveju, nesant Konstitucijoje (kaip ir jokiame kitame aukštesnės galios teisės akte) nuorodos dėl būtinumo ketinimų protokolų nutraukimo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių įgyvendinimo mechanizmą numatyti būtent byloje taikytinuose EEĮ ir ESO PETA, neegzistuoja jokia legislatyvinė omisija, kaip pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuris nevertina paprastų teisės spragų konstitucingumo.
4.2. Nurodo, kad atsakovės su ieškovu sudarytas Ketinimų protokolas savo esme laikytinas dvišaliu sandoriu (sutartimi tarp atsakovės ir ieškovo), t. y. susitarimu sukurti civilinius teisinius santykius, įsipareigojant atlikti tam tikrus veiksmus ir įgyjant tam tikras reikalavimo teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 6 dalis, 6.154 straipsnio 1 dalis). CK reglamentuoja tiek sutarčių nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), tiek ir nustato asmens, kuris mano, kad jo teisės buvo pažeistos, civilinių teisių gynimo būdus (pvz., CK 1.138, 6.213 straipsniai). Taigi ieškovo šioje byloje keliami klausimai (ieškovo teisiniai gynybos būdai nutraukus Ketinimų protokolą, teismo sprendimo vykdymas), nors ir nėra tiesiogiai nustatyti EEĮ ar ESO PETA, tačiau gali būti išvesti ir šiuo atveju yra konkrečiai reguliuojami CK, kuriuo vadovaudamasis teismas gali pilnai išspręsti ieškovo byloje keliamus reikalavimus. CK 1.138 straipsnis nustato daugybę būdų ginti ieškovo deklaruojamas neva pažeistas teises (tarp jų pvz. ir nuostolių atlyginimą, jei nebūtų įmanoma prievolės vykdyti natūra). Vien tai, kad ieškovas pageidauja savo teises ginti vienu konkrečiu būdu (tik vykdant prievolę natūra) nereiškia, kad Lietuvos teisiniame reguliavime egzistuoja spragos ar neužtikrinami ieškovo prašyme nurodomi Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ar 109 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašo įpareigoti atsakovę toliau vykdyti Ketinimų protokolą, tuo pačiu prašyme referuodamas į atsakovės byloje pateiktus duomenis, kurie patvirtina, jog Ketinimų protokolas nutrauktas ir galia (pralaidumai) rezervuota kitoms prie ESO elektros tinklo prijungiamoms elektrinėms ir pralaidumų ieškovo saulės elektrinei pagal Ketinimų protokolą prijungti nėra likę. CK 6.213 straipsnio 2 dalies normoje aiškiai nustatyta, kad reikalauti prievolę įvykdyti natūra (ko šiuo atveju iš principo ir siekia ieškovas) galima tik jei tai yra įmanoma faktiškai. Vien tai, kad ieškovo teisės galimai nebus galimos apginti jo konkrečiu pageidaujamu civilinių teisių gynimo būdu nereiškia, jog jos negalimos apginti taikant kitus alternatyvius civilinių teisių gynybos būdus, nustatytus CK, pvz. nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnis). Atsakovei nutraukus Ketinimų protokolą, ieškovui rezervuota galia pagal taikytiną teisinį reguliavimą buvo rezervuota kitiems asmenims, todėl šiuo metu laisvos galios nėra, bet tai nereiškia, kad ateityje susiklosčius tam tikroms faktinėms situacijoms, pvz. nutrūkus kitoms tinklo rezervacijoms, tinklo plėtros ar pan. atvejais, tos laisvos galios vėl ateityje negalėtų atsirasti. Akivaizdu, kad negalėjimas taikyti ieškovo pageidaujamo konkretaus civilinių teisių gynimo būdo šiuo atveju yra sąlygotas ne teisinio reguliavimo spragos, o tik išimtinai techninio neįmanomumo (tinklo riboto pralaidumo), kuris ir negalėtų būti sureguliuotas teisiniu reguliavimu, nes teisės aktai negali įpareigoti daryti to, kas dėl techninių ribotumų yra neįmanoma. Taigi šiuo atveju net ir pasikreipus į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, įstatymų leidėjas vis tiek negalėtų nustatyti tokio reguliavimo, pagal kurį atsakovė būtų priversta rezervuoti ieškovui galias tinkle, jei tai nėra įmanoma techniškai (dėl techninių tinklo ribotumų, kaip kad yra nagrinėjamu atveju). Lietuvos teisėje galioja bendrasis principas impossibilium nulla obligatio est (negalima reikalauti to, kas neįmanoma) – kuris taikomas tiek teisėkūroje, tiek ir nagrinėjant ginčus, o šiuo atveju ieškovas prašymu iš principo prašo paminti šį principą ir teisiniame reguliavime įtvirtinti privalomumą tinkle rezervuoti neegzistuojančias galias. Jei techniškai tinkle laisvos galios būtų, tokiu atveju niekas netrukdytų ir vykdyti ieškovo reikalavimo atstatant jam galią ir tam nereikėtų jokio konkretaus reguliavimo EEĮ ar ESO PETA.
4.4. Pasisakydama dėl ieškovo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsakovė nurodo, kad vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principu, ESO PETA negali būti nustatyta to, kas nėra deleguota aukštesnės galios teisės aktais, o šiuo atveju joks aukštesnės galios teisės aktas nenurodo, jog ESO PETA turėtų būti įtvirtinta ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimų vykdymo tvarka, ko iš esmės šiuo atveju savo prašymu siekia ieškovas ir kas absoliučiai yra nepagrįsta. ESO PETA sprendimo vykdymo tvarka nėra nustatoma, nes ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimų vykdymo tvarką reglamentuoja kiti teisės aktai – sprendimai vykdomi CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju aukštesnės galios teisės aktais nėra pavesta ESO PETA nustatyti civilinių teisių gynybos būdų, jų taikymo tvarkos ar teismų sprendimų vykdymo. Visus byloje kylančius klausimus teismas gali išspręsti vadovaudamasis CK ir CPK nuostatomis.
5. Teisme 2026 m. rugpjūčio 14 d. užregistruoti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kurie grindžiami pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. atsakovės atsiliepimo į prašymą teiginiai esą ieškovas galėjo ginti savo teises kitais CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais, neatitinka tikrovės ir prieštarauja galiojančiam specifiniam teisiniam reglamentavimui dėl ginčų tarp suinteresuotų asmenų ir ESO nagrinėjimo tvarkos (AIEĮ, EĮ, Taisyklės). VERT privaloma išankstine skundų nagrinėjimo tvarka atmetus ieškovo skundą dėl neteisėto Ketinimų protokolo nutraukimo, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ieškinyje suformuluodamas reikalavimus išnagrinėti jo ir ESO ginčą dėl Ketinimų protokolo nutraukimo iš esmės. Taigi, priešingai nei atsiliepime į prašymą bando įteigti atsakovė, ieškovas neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik remdamasis teisiniu reglamentavimu (AIEĮ, EĮ, Taisyklės), pareikšti tokį ieškinį, koks ir yra nagrinėjamas šioje civilinėje byloje. Ikiteisminėje, t. y. ieškovo skundo nagrinėjimo VERT stadijoje, atsakovė jokių argumentų apie tai, kad ieškovui rezervuota galia bus/ yra panaikinta, ar kad Ketinimų protokolo tolimesnis vykdymas ESO sprendimo panaikinimo atveju būtų neįmanomas, nenurodė.
5.2. Ieškovas neprašo teismo spręsti, kokiais civilinės teisės gynimo būdais apskritai gali būti ginamos pažeistos teisės, taip kaip nurodo atsakovė atsiliepime į prašymą. Ieškovas kelia kitą klausimą: kas turi įvykti po to, kai kompetentinga institucija arba teismas pripažįsta, kad Ketinimų protokolas buvo nutrauktas neteisėtai, tačiau iki to momento rezervuota galia jau perduota tretiesiems asmenims? Į šį klausimą atsakovas jokio atsakymo nepateikia. Vietoje to atsakovas siūlo visiškai pakeisti ginčo esmę: iš bylos dėl Ketinimų protokolo pripažinimo neteisėtu į bylą dėl galimų nuostolių atlyginimo. Tačiau tai nėra tas pats. Ieškovo pareikštas ieškinys grindžiamas tuo, kad Ketinimų protokolas turi būti vykdomas toliau. Tuo tarpu atsakovė siūlo teismui iš anksto susitaikyti su tuo, kad Ketinimų protokolo vykdymas nebeįmanomas, ir vietoje to ieškovui svarstyti piniginės kompensacijos galimybę. Iš esmės tai reiškia, kad pati atsakovė siekia nustatyti, kokį civilinių teisių gynimo būdą galės pasirinkti nukentėjęs asmuo (ieškovas). Tačiau civilinių teisių gynimo būdo pasirinkimas negali tiesiogiai priklausyti nuo teisę pažeidusios šalies (atsakovės) veiksmų. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmens teisių gynimo apimtį nulemtų ne įstatymas, o pats pažeidėjas. Jeigu būtų pritarta atsakovės pozicijai, kiekvienoje analogiškoje byloje operatoriui pakaktų iki bylos išnagrinėjimo perduoti rezervuotą galią kitiems asmenims. Po to būtų galima teigti, kad prievolės natūra įvykdyti jau nebeįmanoma, todėl belieka spręsti tik dėl galimos piniginės kompensacijos. Tokiu būdu prievolės vykdymas natūra praktiškai taptų neįmanomas ne dėl įstatymo ir ne dėl teismo sprendimo, o vien dėl paties atsakovo pasirinktų veiksmų. Tai reikštų, kad atsakovas pats galėtų nulemti būsimo teismo sprendimo turinį. Teisinėje valstybėje tokia situacija negali būti toleruojama. Būtent todėl ieškovas ir prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą – tam, kad būtų atsakyta, ar galiojantis teisinis reguliavimas iš tiesų leidžia susidaryti tokiai situacijai, kai teismo sprendimo realų įvykdymą gali eliminuoti pats galimas pažeidėjas.
5.3. Pasisakydamas dėl atsakovės deklaruojamo tariamo „techninio neįmanomumo“ įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, akcentuoja, kad ieškovas neprašo teismo nustatyti, nei kiek megavatų šiuo metu yra konkrečioje pastotėje, nei neprašo teismo spręsti elektros tinklų projektavimo ar eksploatavimo klausimų. Ieškovo prašymas yra gerokai platesnis: juo siekiama išsiaiškinti, ar galiojantis teisinis reguliavimas pakankamai užtikrina realų ir veiksmingą VERT arba teismo sprendimo įvykdymą tais atvejais, kai Ketinimų protokolo nutraukimas pripažįstamas neteisėtu. Todėl atsakovės argumentai apie šiandieninę tinklo būklę iš esmės nekeičia nagrinėjamo klausimo. Pažymi, kad elektros energetikoje sąvoka „nėra laisvos galios“ reiškia tik tai, kad šiuo momentu esama infrastruktūra yra pilnai užpildyta, tačiau tai nereiškia absoliutaus techninio neįmanomumo atstatyti/ padidinti pralaidumus apskritai, ką pripažįsta pati atsakovė savo atsiliepime į prašymą. Operatorius, vykdydamas valstybės deleguotą monopolinę funkciją, turi ne tik teisę, bet ir pareigą investuoti į tinklo plėtrą bei rekonstrukciją. Ieškovo nuomone, jei teismas patenkintų jo pareiktą ieškinį ir įpareigotų atsakovę toliau vykdyti Ketinimų protokolą, pastaroji privalėtų atlikti Rumšiškių TP rekonstrukciją ir padidinti transformatorių galingumą, tokiu būdu sukurdama papildomus laisvos galios resursus ESO tinklo dalyje. Taigi atsakovės atsiliepime į prašymą deklaruojamo „techninio neįmanomumo“ iš tikrųjų nėra – yra tik finansiniai atsakovės kaštai, kurių ji nenori prisiimti ir neprisiima už savo pačios atliktus neteisėtus veiksmus (neteisėtą vienašališką Ketinimo protokolo nutraukimą). Atkreipia dėmesį į tai, kad bylai aktualus galiojantis teisinis reglamentavimas (EEĮ, ESO PETA ir kt.) nenumato jokio mechanizmo, kaip ESO privalėtų elgtis ir kokias investicines priemones taikyti, atstatant neteisėtai atimtą galią (kaip kad nutiko ieškovo atveju). Būtent šio mechanizmo nebuvimą ieškovas ir laiko teisės spraga, lėmusia ieškovo prašymo pateikimą teismui.
5.4. Šioje byloje sprendžiamas ne tik ieškovo individualių teisių gynimo klausimas – sprendžiama, ar galiojantis teisinis reguliavimas pakankamai apsaugo kiekvieną asmenį nuo situacijos, kai net ir laimėjęs bylą, jis realiai negali pasiekti jam palankaus teismo sprendimo, priimto specifinėje – elektros energetikos srityje, įvykdymo dėl teisinio reglamentavimo šioje sityje stokos. Jei būtų pritarta atsakovės pozicijai, būtų sukurtas precedentas, pagal kurį bet kuriam Ketinimų protokolui pakaktų taikyti tą patį modelį, t. y. 1) ESO vienašališkai nutraukti Ketinimų protokolą; 2) perduoti rezervuotą galią tretiesiems asmenims; 3) sulaukti teismo proceso pabaigos; 3) teigti, kad prievolės natūra įvykdyti nebeįmanoma; 4) nevykdyti ESO nepalankaus teismo sprendimo. Tokiu atveju kiekvienoje analogiškoje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymas priklausytų ne nuo teismo, bet nuo operatoriaus veiksmų po ginčo kilimo. Tai reikštų, kad teisminio proceso laikas taptų priemone išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
5.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pripažintas įstatymų prieštaravimas Konstitucijai ir konstituciniams principams dėl nepakankamo teisinių santykių sureguliavimo. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutarime pripažino, kad „Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis (2022 m. birželio 23 d. redakcija; TAR, 2022-07-07, Nr. 14906) tiek, kiek ja nenustatyta, kaip toliau turėtų būti reguliuojami asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, tačiau dėl šioje dalyje nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinės veiklos santykiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams“. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja tik nedidele apimtimi, pateikdamas nuorodas į ESO PETA ir jame nustatytą elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Tačiau reglamentuodami galios rezervavimą, nei EEĮ, nei ESO PETA nenurodo, kaip turėtų būti atstatoma galios rezervacija tuo atveju, jei ketinimų protokolo, kurio pagrindu buvo rezervuota galia, nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, o ketinimų protokolo pagrindu rezervuota galia po nutraukimo (iki nutraukimo pripažinimo neteisėtu) jau buvo rezervuota/ perduota tretiesiems asmenims. Tai patvirtina, jog teisinio reglamentavimo spraga (legislatyvinė omisija) neabejotinai egzistuoja, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas panašiais atvejais nepakankamą teisinių santykių sureguliavimą yra pripažinęs antikonstituciniu.
5.6. Atsakovė siekia sudaryti įspūdį, jog šioje byloje specifiniams elektros energetikos teisiniams santykiams pakaktų CK ir CPK bendrųjų normų taikymo, tačiau tokia jos pozicija netinkama. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT- 20661-1168/2026 pagal A. B. skundą nustatė, kad VERT taisyklės ir CPK skirtingai reguliuoja tą patį – teismo nutarties apskundimo klausimą. Todėl nustatęs, kad VERT patvirtintų taisyklių normos dėl teismo nutarties apskundimo tvarkos prieštarauja CPK, teismas taikė CPK, o ne VERT Taisykles. Nagrinėjamoje civilinėje byloje situacija yra visiškai kitokia, kadangi jokie teisės aktai nereglamentuoja, kaip turėtų būti atstatoma galios rezervacija tuo atveju, jei ketinimų protokolo nutraukimas pripažįstamas neteisėtu.
Dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo tiek, kiek juo nenustatytas sprendimo (priimto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ar teismo), kuriuo ketinimų protokolo nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, įgyvendinimo mechanizmas (galios rezervacijos atstatymas, jei rezervuota galia po ketinimų protokolo nutraukimo iki ketinimų protokolo nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo rezervuota/ perduota tretiesiems asmenims) galimo prieštaravimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Dėl Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tiek, kiek juo nedetalizuotas sprendimo (priimto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ar teismo), kuriuo ketinimų protokolo nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, įgyvendinimo mechanizmas (galios rezervacijos atstatymas, jei rezervuota galia po ketinimų protokolo nutraukimo iki ketinimų protokolo nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo rezervuota/perduota tretiesiems asmenims), atitikties Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniui.
6. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2544-1094/2026 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl ginčo tarp ieškovo (gamintojo) ir atsakovės (operatorės) nagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Taigi ieškovas siekia savo pareikšto ieškinio patenkinimo, kad galėtų pastatyti 2220 kW galios saulės elektrinę ir gaminti elektros energiją.
7. Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovas A. B. (gamintojas) ir atsakovė ESO (operatorė) sudarė Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros skirstymo tinklų ketinimų protokolą, pasirašomą su gamintoju, nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, Nr. 22-47834. Ieškovas pagal Ketinimų protokolą ir 2024 m. gruodžio 20 d. susitarimą dėl 2022 m. rugsėjo 12 d. elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo Nr. 22-47834 pakeitimo Nr. 20310/942038 turėjo atlikti nustatytus įsipareigojimus, t. y. per Susitarime nustatytą terminą (iki 2025 m. kovo 12 d.) suderinti techninio projekto (projektas buvo atnaujintas ir pateiktas suderinimui 2025 m. vasario 9 d., tačiau suderintas nebuvo). Ieškovas nepateikė ESO prašymo pratęsti šio projekto suderinimo terminą. ESO, pasinaudojo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-828 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“, 11 priede nustatyta tvarka – 2025 m. kovo 28 d. ieškovas gavo atsakovės raštą „Dėl ketinimų protokolo nutraukimo“ Nr. 25KR-SD-3040, kuriuo buvo informuotas, jog ESO nutraukia Ketinimų protokolą, kadangi ieškovas neparengė ir nesuderino techninio projekto su atsakove iki 2025 m. kovo 12 d. Rašte atsakovė nurodė, jog nuo 2025 m. kovo 13 d. nutraukia Ketinimų protokolą ir pasinaudos visu Ketinimų protokole nurodytu prievolių įvykdymo užtikrinimu – 33 300 Eur.
8. Atsakovė byloje laikosi pozicijos, kad Ketinimų protokolas nutrauktas ir galia (pralaidumai) rezervuota kitoms prie ESO elektros tinklo prijungiamoms elektrinėms ir pralaidumų ieškovo saulės elektrinei pagal Ketinimų protokolą prijungti nėra likę. Šiuo atveju prie ESO tinklo gali būti prijungiamos tik itin mažos galios elektrinės, atitinkančios išimtinius teisės akte nustatytus kriterijus (nedarančios reikšmingos įtakos elektros tinklams), o ieškovo siekiama prijungti saulės elektrinė neatitinka šių kriterijų. Šiuo metu laisvos galios nėra ir, jeigu nebus laisvų pralaidumų, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas nebūtų įgyvendintas.
9. Galiojantis teisinis reglamentavimas įtvirtina griežtą tvarką, kokius reikalavimus ir kokia tvarka asmuo privalo pareikšti, siekdamas apginti savo pažeistas teises nuo galimai neteisėtų ESO sprendimų.
10. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 64 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba privaloma išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių tinklų pralaidumų rezervavimo ir (ar) ketinimų protokolų sudarymo ir (ar) vykdymo, ir (ar) išankstinių prijungimo sąlygų ir (ar) prijungimo sąlygų išdavimo, ir (ar) prijungimo prie tinklų paslaugų sutarčių sudarymo ir (ar) šių sutarčių vykdymo, vykdant elektros tinklų operatorių įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių prijungimu prie elektros tinklų. Skundas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai paduodamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo elektros tinklų operatoriaus sprendimo, kurį ketinama skųsti, priėmimo dienos arba sprendimo per teisės aktuose nustatytą terminą nepriėmimo dienos (neveikimo). Pagal Atsinaujinančių išteklių įstatymo 64 straipsnio 5 dalį, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalį, Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių, patvirtintų VERT 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-226 „Dėl ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“, 69 punktą, ginčo šalys per 30 dienų nuo šio Tarybos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, priėmimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti šalių ginčą iš esmės. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovas, remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškinyje suformuluodamas reikalavimus išnagrinėti jo ir ESO ginčą dėl Ketinimų protokolo nutraukimo iš esmės.
11. Šios civilinės bylos ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas.
12. EEĮ 1 straipsnio 1 dalis nurodo, jog šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja elektros energijos vartotojų, elektros energijos rinkos dalyvių, tinklų operatorių ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykius veiklos, asmens duomenų ir privatumo apsaugos bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo srityse.
13. EEĮ 22 straipsnio 1 dalis nurodo, jog Gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. EEĮ 22 straipsnio 2 punktas nustato, jog Tinklų operatorius parengia ir, suderinęs su Taryba, savo interneto svetainėje skelbia naudojimosi elektros tinklais tvarką. Ši tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, ūkinės veiklos aplinkybes.
14. EEĮ, be kita ko, nustato su ketinimų protokolų turiniu, pasirašymu ir vykdymu susijusius reikalavimus ir įsipareigojimus (EEĮ 22 straipsnis ir kt.). EEĮ 22 straipsnio 11 dalis nurodo, jog Ketinimų protokolo pavyzdinė forma ir šio straipsnio 9 dalies 13 punkte numatyto savivaldybės administracijos patvirtinimo forma nustatomos tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše.
15. EEĮ 31 straipsnio, nustatančio perdavimo sistemos operatoriaus pareigas, 21 dalis ir 39 straipsnio, nustatančio skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigas, 21 dalis, be kita ko, nurodo, jog Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Kitos EEĮ normos taip pat pateikia nuorodas į Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą (31, 39, 211, 482 straipsniai ir kt.).
16. Taigi, EEĮ ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja tik gana nedidele apimtimi, pateikdamas nuorodas į ESO PETA ir jame nustatytą elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka.
17. Ginčo Ketinimo protokolo sudarymo metu (2022 m. rugsėjo 12d. ) galiojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ vadovo 2022 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 22ITA-93 patvirtintas ESO PETA – Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas, kurį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-833 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2023 m. kovo 3 d.).
18. Ginčo Ketinimo protokolo nutraukimo metu (nutrauktas nuo 2025 m. kovo 13 d.) galiojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ vadovo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 24ITA-53 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-828 patvirtintas ESO PETA – Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas (redakcija galiojusi nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2025 m. balandžio 30 d.).
Žemesnės instancijos teismas
19. Šiuo metu galioja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2026 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. O3-470 patvirtintas Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas.
20. Reglamentuodami galios rezervavimą nei EEĮ, nei ESO PETA nenurodo, kaip turėtų būti atstatoma galios rezervacija tuo atveju, jei ketinimų protokolo, kurio pagrindu buvo rezervuota galia, nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, o ketinimų protokolo pagrindu rezervuota galia po nutraukimo (iki nutraukimo pripažinimo neteisėtu) jau buvo rezervuota/ perduota tretiesiems asmenims. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato, kaip turėtų būti įgyvendinamas sprendimas (priimtas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ar teismo), kuriuo ketinimų protokolo nutraukimas pripažįstamas neteisėtu ir ketinimų protokolo vykdymas po Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ar teismo sprendimo įsiteisėjimo turėtų būti tęsiamas.
21. Nagrinėjamo klausimo kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į atsakovės dėstomą poziciją, jog galimybės atstatyti Elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimą esant jau nutrauktam ketinimų protokolui teisės aktai nenumato, t. y. vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, elektros tinklų pralaidumai rezervuojami tik sudarius ketinimų protokolą arba, kai jis nesudaromas, išdavus prijungimo sąlygas.
22. Minėta, kad šioje civilinėje byloje ieškovas siekia savo pareikšto ieškinio patenkinimo, jog galėtų pastatyti 2220 kW galios saulės elektrinę ir gaminti elektros energiją. Tačiau tam, kad saulės elektrinė funkcionuotų, atsakovė privalo atstatyti ieškovui rezervuotą 2220 kW galią, kurią, kaip pati atsakovė nurodo, ji jau rezervavo tretiesiems asmenims, o laisvų pralaidumų ieškovui aktualioje tinklo dalyje nėra likę.
23. Konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvieno teisės instituto atitiktis Konstitucijai turi būti vertinama pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas).
Motyvuojamoji dalis
24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
25. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2022 m. gegužės 19 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, kad teismo priimti ir įsiteisėję baigiamieji aktai būtų įvykdyti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2021 m. kovo 19 d., 2025 m. sausio 23 d. nutarimai).
26. Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
27. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo, yra neatskiriamai susijusi su 109 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimai).
28. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad Teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad, be kita ko, įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
29. Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnis). Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas arba jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus (CPK 3 straipsnio 3 dalis).
30. Teismui kyla abejonių, ar pagal tiek pirmiau aptartą galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek ir pačios atsakovės (operatorės) poziciją nagrinėjamoje byloje galimai palankus ieškovui teismo sprendimas (ieškinio patenkinimo atveju) realiai ir veiksmingai, o ne formaliai, galės būti įvykdytas.
31. Dėl nurodytų argumentų visumos teismas stabdo civilinės bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, kad būtų išspręstas byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai ir įstatymui klausimai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 165 straipsniu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 290-291 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų išvadą dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo tiek, kiek juo nenustatytas sprendimo (priimto Valstybės energetikos reguliavimo tarnybos ar teismo), kuriuo ketinimų protokolo nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, įgyvendinimo mechanizmas (galios rezervacijos atstatymas, jei rezervuota galia po ketinimų protokolo nutraukimo iki ketinimų protokolo nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo rezervuota/ perduota tretiesiems asmenims, atitikties Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui, Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai. Kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti, ar Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas tiek, kiek juo nedetalizuotas sprendimo (priimto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ar teismo), kuriuo ketinimų protokolo nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, įgyvendinimo mechanizmas (galios rezervacijos atstatymas, jei rezervuota galia po ketinimų protokolo nutraukimo iki ketinimų protokolo nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo rezervuota/ perduota tretiesiems asmenims), atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį.
Atšaukti civilinėje byloje Nr. e2-2544-1094/2026 paskirtą 2026 m. rugsėjo 15 d., 13.30 val. teismo posėdį.
Sustabdyti civilinės bylos Nr.e2-2544-1094/2026 nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės šį prašymą. Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis neskundžiama.