Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. (E.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 24S140927 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. E. (E.) yra Tadžikistano pilietis. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (betonuotojas) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, nes darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi mokestinę nepriemoką VMI; darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi nepriemoką Fondo valdybos biudžetui. Bendrovė, ketinanti įdarbinti asmenį pagal darbo sutartį, turi mokestines nepriemokas VMI ir Fondo valdybos biudžetui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčiu.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Sprendimu, skundžia jį teismui.

7. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

8. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad 2024 m. birželio 4 d. duomenimis Bendrovė turėjo 48 965,75 EUR mokestinę nepriemoką VMI ir 337,95 EUR mokestinę nepriemoką Fondo valdybos biudžetui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Bendrovė 2024 m. birželio 4 d., už savo atliktus darbus ir suteiktas paslaugas per 2024 m. sausio 2 d. – 2024 m. balandžio 30 d. laikotarpį gavusi pajamas Bendrovė apmokėjo kreditoriui, t. y. ieškovei VMI, 41 986 EUR, todėl 2024 m. birželio 4 d. Bendrovės skola VMI sudarė kiek daugiau nei 7 000 EUR, kuri galutinai padengta 2024 m. birželio 30 d. Dėl Bendrovės nesumokėto įsiskolinimo Fondo valdybos biudžetui nurodo, kad nuo 2023 m. spalio 15 d. Bendrovė turėjo susidariusį įsiskolinimą, kurio mokėjimas buvo išskirstytas dalimis ir šios įmokos mokamos reguliariai, laiku pagal nustatytą grafiką. 2024 m. birželio 12 d. Bendrovė iš savo gautų pajamų apmokėjo Fondo valdybos biudžetui 1 328 EUR, todėl Sprendime nurodyta aplinkybė dėl skolos neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, Bendrovei atsakovas neteikė jokių pranešimų apie nurodytas aplinkybes, todėl šiuo argumentu remiantis priimtas Sprendimas yra nepagrįstas. Tačiau teismas su šia pareiškėjo nurodyta aplinkybe negali sutikti. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d., 2023 m. lapkričio 8 d., 2024 m. kovo 13 d. per MIGRIS sistemą kreipėsi į Bendrovę, kad ji pateiktų duomenis dėl mokestinės nepriemokos, buvo raginama įvykdyti finansinius įsipareigojimus arba pateikti informaciją, kad mokesčių mokėjimas yra atidėtas. Jokių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo (Bendrovė) teismui nepateikė. Pažymėtina, kad Bendrovė pateikė teismui Klaipėdos apskrities VMI pažymą, kad 2024 m. liepos 12 d. duomenimis Bendrovės skola VMI yra/buvo 0,00 EUR, tačiau šie pateikti duomenys nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad Sprendimo priėmimo metu Bendrovė turėjo įsiskolinimą VMI, taip pat nepateikė Migracijos departamentui duomenų, kad Fondo valdybos biudžetui skolą moka dalimis. Aplinkybę, kad Sprendimo priėmimo metu Bendrovė turėjo įsiskolinimą VMI patvirtina rekvizitai.lt esanti informacija ((duomenys neskelbtini) skolos ir nepriemokos VMI bei Sodrai. Rekvizitai.lt (vz.lt)). Taip pat pateikti duomenys, kad Bendrovė turi skolą Fondo valdybos biudžetui. Teismas daro išvadą, kad nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė nepaneigė aplinkybės, kad priimant ginčijamą Sprendimą Bendrovė turėjo skolą VMI, taip pat Fondo valdybos biudžetui bei nepateikė duomenų, kad mokėjimas buvo išdėstytas dalimis.

9. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas yra naikintinas ir dėl to, jog pareiškėjui pateiktas dokumentas neatitinka tiek formos, tiek ir turinio reikalavimų priimamam valstybės institucijos administraciniam aktui.

Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją bei nustatė visas teisiškai svarbias aplinkybes.

10. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad Sprendime nurodyta, jog sprendimas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi neapriboja jo teisės teikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi iš karto po sprendimo priėmimo (Įstatymo 35 straipsnio 2 dalis). Atsakovas teismui nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 21 d. pateikė prašymą Nr. 2406-LLG-6851 išduoti leidimą laikinai gyventi kitoje bendrovėje ir šiuo pagrindu Migracijos departamento 2024 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 24S166128 pareiškėjui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760371709 (leidimas laikinai gyventi išduotas 2024 m. liepos 19 d., galioja iki 2026 m. liepos 19 d.).

11. LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024). Iš Įstatymo nuostatų matyti, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o tokiais veiksmas Migracijos departamentas nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose, taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Be to, šiuo metu pareiškėjas jau turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. E. (E.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.