Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 2 d. nutarties, kuria areštuotas A. O. ir M. O. priklausantis nekilnojamasis turtas pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB Medicinos bankas pareiškimą bei patikslintą pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. vasario 2 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. (1) 0,0760 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. O., (2) 0,0695 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. O., (3) sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais: šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (baseinas, židinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius M. O., (4) gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 572/1000 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso M. O. ir 428/1000 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso A. O., su priklausiniais: stogine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius M. O.; išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą turtą jie netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę; įspėjo skolininkę UAB „SP Baltic“, kad negrąžinus skolos, t.y. 699 861,99 Lt kredito, 189 580,97 Lt palūkanų, 247 873,07 Lt delspinigių, 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti; išaiškino kreditoriui, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto turto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkei ir įkeistų daiktų savininkams dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkei ir įkeistų daiktų savininkams dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtą nutartį, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas priverstinai išieškoti skolą (CPK 558 str. 1 d. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi.

Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB Medicinos bankas 2006-06-19 kredito linijos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais suteikė skolininkui UAB „SP Baltic“ 699 861,99 Lt dydžio kreditą. Suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamųjų daiktų hipoteka pagal 2006-06-22 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Skolininkas nuo 2009-12-31 nemoka kreditoriui palūkanų, todėl kreditorius, vadovaudamasis Kredito sutarties 7.4 p., 2010-07-20 vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas. Skolą sudaro 1 137 316,03 Lt, t.y. 699 861,99 Lt negrąžinto kredito, 189 580,97 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 247 873,07 Lt delspinigių. Nutraukęs kredito sutartį, kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas areštuoti hipoteka įkeistą turtą. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškimas patenkintas.

Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Taigi, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas dėl kreditoriaus nurodomų delspinigių ir palūkanų sumų nepagrįstumo, nes tokio pobūdžio klausimai priskirtini ginčo teisenai ir skolininkas gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčydamas kreditoriaus sąžiningumą.

Nesutikdamas su 2011 m. vasario 2 d. nutartimi skolininkas A. O. atskirajame skunde nurodo, kad kreditorius jo apie 2006-06-19 Kredito linijos sutarties nutraukimą nepranešė, todėl buvo pažeistos CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatos ir teismas neturėjo pagrindo tenkinti kreditoriaus pareiškimo bei areštuoti skolininko turtą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su skolininko argumentais.

Bylos duomenys rodo, kad skolininkas A. O. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 2). Kreditorius pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui išsiuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (1t., b.l. 155-156; 194-197). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog kreditorius tinkamai pranešęs apie nutraukiamą kredito sutartį turėjo teisinį pagrindą laiduotojui neįvykdžius prievolės už asmenį dėl kuriuo buvo laiduota, kreiptis į teismą prašant pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūrą (CK 6.76 straipsnis, 6.58 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareigą nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga įrodo, kad kreditorius siuntė pranešimą paskutinės žinomos laiduotojo gyvenamosios vietos adresu, todėl pagrindo teigti, kad kreditorius apie ketinimą nutraukti kredito sutartį nepranešė laiduotojui nebuvo pagrindo.

Esant nurodytiems argumentams atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutarė:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.