Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 59-129 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu L. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu veika kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir L. B. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu L. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu L. B. paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė ir paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2014 m. liepos 31 d.

4. Nuteistajam L. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. rugsėjo 28 d., ½ dalį bausmės nuteistasis atliko – 2017 m. birželio 29 d.

5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 59-129 nutarta taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siūlyti nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nustatyti baudžiamojo poveikio priemones.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 59-129 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. B..

9. Skunde aiškinama, jog iš nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu yra akivaizdžiai matyti, kad jis gailisi dėl padarytų nusikaltimų, stengiasi savo geru elgesiu įrodyti, jog pasitaisė ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį bei auklėjamąjį poveikį nuteistajam, yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

10. Nuteistasis pažymi, jog jis pataisos įstaigoje įgijo siuvėjo specialybę, iki bausmės atlikimo dirbo, paleistas lygtinai taip pat dirbs. Jis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose. Atvykęs į pataisos įstaigą, savo iniciatyva atliko aplinkos tvarkymo darbus. Dalyvavo nuteistųjų adaptacijos programoje, socialinės reabilitacijos programose. Jis pateikė prašymą Mykolo Romerio universitetui atnaujinti studijas viešojo administravimo srityje. Turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Savo iniciatyva pradėjo mediacijos procesą dėl civilinio ieškinio padengimo sąlygų aptarimo ir nukentėjusiosios atsiprašymo. Pagal vykdomuosius raštus bendra skola periodiškai pradėta mokėti. Su artimaisiais L. B. palaiko ryšį telefonu, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja laiškais. Jis vertina artimųjų palaikymą, domisi jų kasdienybe. Nuteistojo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo tinkamai įvertinta, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio su neigiama aplinka, nuteistąjį dažnai aplanko, palaiko socialinius ryšius.

11. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikyta intensyvi priežiūra, iš policijos komisariato ir probacijos tarnybos gauti teigiami atsakymai, kad tokią priežiūrą galima užtikrinti. Pažymi, jog lygtinai paleistas asmuo, taikant jam intensyvią priežiūrą, toliau yra prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai. Nuteistasis neturi rūpesčių dėl gyvenamosios vietos laisvėje, paleistas lygtinai apsigyventų savo bute.

12. Skunde nurodoma, kad pataisos įstaigoje narkotikų vartojimo faktų fiksuota nebuvo. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis neturi jokių priklausomybių, kurios sąlygotų naujų nusikaltimų padarymą. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra. Jis nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, nesikeikia, negyvena lokaliniame sektoriuje, nerodo lyderystės apraiškų, dėl nusikaltimų padarymo prisipažįsta ir gailisi. Nėra jokių duomenų, kad jis užsiima kokia nors neteisėta veikla, savo elgesiu daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai neįvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. skundas tenkinamas.

13. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas konstatuoja, jog L. B. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privalu svarstyti nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialines reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

14. Kaip matyti iš L. B. asmens byloje užfiksuotų duomenų, jis Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos teikė tris kartus ir Komisija juos svarstė. Iš Komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimo matyti, kad L. B. vykdė pateiktas rekomendacijas, t. y. konsultavosi su įstaigos psichologu, atliko aplinkos tvarkymo darbus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš socialinio tyrimo išvados turinio matyti, jog nuteistasis dalyvavo elgesio pataisos programose, dalyvavimo šiose programose rezultatai yra teigiami.

15. Įstatyme nurodyta, kad viena iš lygtinio paleidimo taikymo sąlygų yra žema nuteistojo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš L. B. asmens byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 28 d. L. B. nustatyta 40 balų nusikalstamo elgesio rizika, 2018 m. sausio 25 d. nustatyta 36 nusikalstamo elgesio rizika, o 2018 m. birželio 13 d. nustatyta 33 balų nusikalstamo elgesio rizika. Taigi nekyla abejonių, jog nuteistasis padarė pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu ji yra žema (iš 33 balų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, o dinaminiai veiksniai sudaro 13 balų). Pastebėtina ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Priimdama sprendimą taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio rizikos dydį, į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, ženklią atliktą bausmės dalį, pripažįstamą kaltę, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis nebuvimą, į pakankamai išlavėjusius nuteistojo tarpasmeninius įgūdžius, gebėjimą išlaikyti savikontrolę, tai, kad jis nepraranda savitvardos, emocinės kontrolės ir jo elgesyje nėra smurtinių požymių, jis nori nebenusikalsti, yra išsikėlęs tikslus, sietinus su tęstine darbine veikla, prosocialiniu gyvenimo būdu, į nuteistojo nuostatas, kurios rodo, jog jis geba įžvelgti jo nusikalstamumą skatinančius veiksmus, supranta įstatymo svarbą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi jomis vadovautis, į tai, kad L. B. galiojančių nuobaudų neturi, teigiamai charakterizuojamas Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, aktyviai dalyvauja programose ir geranoriškai atlieka aplinkos tvarkymo darbus, yra motyvuotas tęsti nebaigtas studijas, turi darbinės patirties, rodo iniciatyvą įsidarbinti pataisos namuose, turi realią galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra motyvuotas keistis, sutinka su intensyvia priežiūra lygtinio paleidimo atveju. Komisija, įvertinusi aptartas aplinkybes, nutarė, kad lygtinis L. B. paleidimas iš pataisos įstaigos užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos sprendimas taikyti L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas. Komisija įvertino visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ir kurios rodo, kad nuteistojo mąstymas keičiasi, o bausmės tikslai gali būti pasiekti jį taisant neizoliavus nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju manytina, jog L. B. yra suvokęs savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, padaręs pozityvias išvadas, yra pasirengęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Konstatuotina, kad L. B. ne tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, bet yra ir faktinių duomenų visuma, patvirtinanti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas L. B. lygtinio paleidimo klausimą, nepakankamai įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas keistis pozityvia linkme. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo didesniu L. B. asmenybės pavojingumu, kurį liudija nuteistojo teistumų skaičiaus, nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis atlieka bausmę, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, nukentėjusiųjų skaičius, taip pat faktu, kad nuteistasis, jam pritaikius teisinę padėtį lengvinančias teisės aktų nuostatas, vis tiek darė nusikalstamas veikas, teigiamų išvadų nepadarė, valstybės išreikšto pasitikėjimo juo nepateisino. Vis tik aplinkybės, svarbios priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę, negali būti vertinamos analogiškai sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam klausimą. Veikų pavojingumas, padariniai, jų padarymo aplinkybės buvo įvertintos, skiriant L. B. bausmes, todėl apylinkės teismas nepagrįstai šias aplinkybes sureikšmino spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turėtų būti vertinamos ne tik nusikaltimų padarymo aplinkybės ir (ar) bausmės tikslai, bet turi būti įvertinti ir lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BVK 158 straipsnis numato atvejus, kuomet lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, dalis tokių atvejų yra susiję su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, kurias yra padarę nuteistieji. Nustatyti tas veikas yra įstatymų leidėjo prerogatyva, todėl teismas negali motyvuoti atsisakymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos tuo, kad nuteistasis yra padaręs didelio pavojingumo laipsnio ar sunkų nusikaltimą. Toks motyvas yra ir nelogiškas, nes įstatymų leidėjas yra numatęs sąlygas, kuomet, nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnio, lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus mažesnę bausmės dalį, negu yra atlikęs L. B.. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nereiškia, kad asmuo bus atleistas nuo bausmės atlikimo ar bausmės laikas jam bus sutrumpintas. L. B., pritaikius jam lygtinį paleidimą, privalės vykdyti jam nustatytas pareigas, atlikti veiksmus, kurie padės jam keisti savo mąstymą bei nuostatas, tačiau tai jis galės daryti nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės.

19. Kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo emocinės gerovės problemos ir problemų sprendimo įgūdžiai leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistasis šiuo metu pasiruošęs gyvenimui laisvėje, iš esmės pakeitė savo elgesio nuostatas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Kaip jau minėta, L. B., taikius jam lygtinį paleidimą, privalės vykdyti jam nustatytas pareigas, susijusias su bausmės tikslų įgyvendinimu, tačiau nebus izoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti įgyvendinami nuteistajam esant laisvėje. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių socialinio tyrimo išvadų, nuteistojo mąstymas dėl savo poelgių keičiasi, šiuo metu jis reiškia norą nebenusikalsti, prisiima atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, geba įžvelgti jo nusikalstamumą skatinančius veiksnius, išsako kaitos poreikį. Šios aplinkybės yra svarbios, sprendžiant apie nuteistojo galimybes sėkmingai resocializuotis bei koreguoti savo elgesį. Aplinkybė, kad ankstesni teistumai ir bausmės L. B. nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nereiškia, jog tokio poveikio neturės šiuo metu atliekama bausmė, taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad nuteistasis savanoriškai nemoka kreditoriams 17506,49 Eur skolos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šios skolos didžioji dalis yra padengta iš lėšų, gautų antstolei varžytynėse pardavus nuteistajam nuosavybės teise priklausiusį turtą (garažą), ir likusi skola yra 3270 Eur.

21. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 59-129 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. B.. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti minėtą nutarimą, naikinama ir Komisijos nutarimas tvirtinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgus į Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos siūlymus, L. B. tikslinga nustatyti intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyviai priežiūrai – iki 2020 m. rugsėjo 28 d. skirti įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, sumokėti įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą iki 2020 m. rugsėjo 1 d., auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 birželio 18 d. nutarimą Nr. 59-129 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant intensyvią priežiūrą, kurią vykdyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, vadovaujantis BK 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktais, nustatyti L. B. šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

1) sumokėti 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą iki 2020 m. rugsėjo 1 d.;

2) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

3) neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, iki 2020 m. rugsėjo 28 d.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.