Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atstovams Modestui Čeponkui ir advokatui Petrui Žekiui,

2015 m. kovo 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2 punkto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ atstovė advokatė Eglė Arlauskytė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamą pinigų priėmimo kvitą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) 2 punkto, kuriuo Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (minėta, toliau – ir Programa) įgyvendinimo administratoriumi paskirtas UAB „Palangos komunalinis ūkis“, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamo sprendimo 2 punktą, pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal jo administruojamus daugiabučius namus.

Dėl bylos priskirtinumo administraciniam teismui bei skundžiamo administracinio akto pobūdžio

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, 2014 m. vasario 25 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą (I t., b. l. 157-158). Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi Nr. T-37/2014 nutarė, jog ši byla yra teisminga administraciniam teismui (I t., b. l. 160-162). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra išspręstas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl teismas išsamiau šio klausimo neaptarinėja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi (II t., b. l. 7-12) panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis (I t., b. l. 191-197), kuria administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2 punkto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo nutraukta konstatavus norminį skundžiamo akto pobūdį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartyje konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2 punktas vertintinas kaip individualaus pobūdžio teisės nuostata, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008) 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu ir atsižvelgdama į Palangos miesto savivaldybės iniciatyva atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių gyvenamųjų namų energetinio efektyvumo didinimo galimybių rezultatus, patvirtino Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (1 punktas). Sprendimo 2-uoju punktu Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (minėta, toliau – ir Programa) įgyvendinimo administratoriumi paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Sprendimo 2 punktą argumentuoja tuo, jog savivaldybė, paskirdama Programos įgyvendinimo administratorių – UAB „Palangos komunalinis ūkis“, viršijo įgaliojimus, nes: 1) Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirtas UAB „Palangos komunalinis ūkis“ neatitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 15 dalies nuostatos, t. y. nėra nei modernizavimui atrinktų daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojas, nei specialiai tam tikslui įsteigta pelno nesiekianti savivaldybės kontroliuojama įmonė; 2) Programos įgyvendinimo administratoriui parinkti nevyko viešas konkursas ir nebuvo aišku kokiais kriterijais vadovaujantis iš pareiškėjo atimta galimybė būti Programos įgyvendinimo administratoriumi ir gauti administravimo mokestį.

Atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimą ir jo pagrindus, būtina nustatyti, ar skiriant UAB „Palangos komunalinis ūkis“ Programos įgyvendinimo administratoriumi buvo padaryti esminiai teisės aktų pažeidimai, dėl kurių Sprendimo 2 punktas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d., t. y. Sprendimo 2 punkto priėmimo metu) 6 straipsnio 22 punktas įtvirtina savarankiškąją savivaldybės funkciją, kuri apima infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimą, strateginių plėtros ir veiklos planų rengimą, turizmo, būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programų rengimą. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktas įtvirtina išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją – savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas.

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. Sprendimo 2 punkto priėmimo metu) nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką, savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką. Be to, šis Įstatymas nustato valstybės paramos teikimo butų ir kitų patalpų savininkams, savivaldybėms ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams (administratoriams) daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra pateikiama savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus definicija, pagal kurią savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius – savivaldybės paskirtas asmuo, turintis teisę būti statinio statybos valdytoju pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Tokiu asmeniu gali būti: bendrojo naudojimo objektų valdytojas, administruojantis savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje, kuri atitinka Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – savivaldybės programa), nurodytus daugiabučius namus; savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė. Šiems asmenims pavedama teikti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų (toliau – atnaujinimo (modernizavimo) projektas) parengimo ir (ar) įgyvendinimo, ir (ar) finansavimo organizavimo paslaugas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-4.1-549 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skyrimo Palangos miesto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi“ pareiškėjas buvo paskirtas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T2-226 patvirtino Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (I t, b.l. 9 – skundo priedai). Bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ iš esmės buvo dviejų gyvenamųjų daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratoriumi. Šiuo metu minėtų daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi yra UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo II-ojo etapo metu Palangos miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-252 „Dėl tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 pakeitimo“ išplėtė atnaujinamų daugiabučių namų sąrašą, t. y. nuo 16 atnaujinamų daugiabučių namų padidinimo iki 58 atnaujinamų daugiabučių namų (II t. b. l. 4). Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad iš 58 atnaujinamų daugiabučių namų pareiškėjas yra 22 daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi, 22 daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi yra UAB „Palangos komunalinis ūkis“, o dar 14 daugiabučiuose namuose yra įkurtos bendrijos. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pažymėjo, jog UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra Programos įgyvendinimo administratorius, su juo yra pasirašomos pavedimo sutartys ir pan.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios tikslai: vykdyti bendrovei pavestas funkcijas Palangos miesto komunalinio ūkio sutvarkymo ir aptarnavimo srityje, gauti pelną iš bendrovės veiklos, tenkinti akcininkų turtinius interesus (I t., b. l. 67-71). UAB „Palangos komunalinis ūkis“ akcininkas nuo 2011 m. birželio 1 d. yra Palangos miesto savivaldybė.

Taigi UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kaip kad pažymėjo pareiškėjas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti atrinktas tik daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojas ar specialiai tam tikslui įsteigta pelno nesiekianti savivaldybės kontroliuojama įmonė. Minėta, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius – savivaldybės paskirtas asmuo, turintis teisę būti statinio statybos valdytoju pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Tokiu asmeniu gali būti: bendrojo naudojimo objektų valdytojas, administruojantis savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje, kuri atitinka Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, nurodytus daugiabučius namus; savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė. Aiškinant šią teisės normą lingvistiškai, galima išskirti tris subjektus, kurie gali būti savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriais, tai yra: 1) bendrojo naudojimo objektų valdytojas; 2) savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga; 3) savivaldybės kontroliuojama įmonė. Nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ir teigia, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra pelno siekianti įmonė ir dėl to iš esmės negalėjo būti paskiriamas Programos įgyvendinimo administratoriumi, tačiau Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje skiriamasis jungtukas „arba“ aiškiai išskiria naują subjektą – kitą savivaldybės kontroliuojamą įmonę. Minėtoje nuostatoje nėra kaip nors išskirta ar kitaip akcentuota, kad savivaldybės kontroliuojama įmonė, kuri gali būti skiriama savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi, negali siekti pelno. Be to, pabrėžtina, jog minėtoje nuostatoje vartojamos sąvokos „įstaiga“ ir „įmonė“ Lietuvos Respublikos teisės sistemoje turi skirtingas teisines reikšmes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Taigi Civilinis kodeksas aiškiai išskiria įmonę ir įstaigą kaip atskirus juridinius asmenis. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Panaši įstaigos definicija yra pateikta ir Civilinio kodekso komentare, t. y. įstaigos tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, II-oji knyga „Asmenys“, psl. 94). Civilinio kodekso komentare pateikiama ir įmonės sąvokos definicija, pagal kurią įmonė – tai susivienijimas, užsiimantis ūkine-komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos jos steigėjams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, II-oji knyga „Asmenys“, psl. 94). Taigi pagrindinis viešosios įstaigos tikslas nėra sietinas su ūkinės-komercinės veiklos vykdymu, naudos siekimu jos steigėjams. Įvertinus tai, akivaizdu, kad Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje vartojamos sąvokos „įmonė“ ir „įstaiga“ nurodo dvi skirtingas juridinių asmenų rūšis. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytą įmonę ir įstaigą teisiškai traktuojant vienodai, nebetektų prasmės šių skirtingų sąvokų vartojimas minėtoje nuostatoje.

Visa tai įvertinus sprendžiama, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti skiriama ir pelno siekianti savivaldybės kontroliuojama įmonė.

Minėta, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d., t. y. Sprendimo 2 punkto priėmimo metu) 16 straipsnio 2 dalies 40 punktą, išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme esant įtvirtintai nuostatai, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratorių skiria savivaldybė bei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atitinkant minėtoje nuostatoje keliamus reikalavimus skiriamam savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui, konstatuotina, kad Palangos miesto savivaldybė teisėtai ir pagrįstai Sprendimo 2-uoju punktu paskyrė Programos įgyvendinimo administratorių – UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Be kita ko, pastebėtina, jog dabartinėje aktualioje Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijoje (2014 m. liepos 17 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1054, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius – savivaldybės paskirtas asmuo (savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė), kuriam butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti pavedama organizuoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (toliau – atnaujinimo (modernizavimo) projektas) įgyvendinimą ir (ar) finansavimą. Tai yra, minėtoje teisės normoje nebeliko nuostatos, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti atrinktas ne savivaldybės kontroliuojamas juridinis asmuo.

Aptartų argumentų pagrindu konstatuojama, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimo Nr. T2-226 2 punktas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti pareiškėją (UAB „Palangos butų ūkis“) pagal jo administruojamus daugiabučius namus. Atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimo Nr. T2-226 2 punktas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą ir įpareigoti atsakovą Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal jo administruojamus daugiabučius namus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimu (I t., b. l. 73-77) bei 2014 m. rugsėjo 30 d. prašymu (II t., b. l. 14-15) prašo iš UAB „Palangos butų ūkis“ priteisti 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą. Prašyme nurodo, kad netenkinus pareiškėjo skundo yra apginamos trečiojo suinteresuoto teisės bei teisėti interesai, kadangi pareiškėjas vienu iš savo pateiktų reikalavimų prašė įpareigoti atsakovą Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal jo administruojamus daugiabučius namus, t. y. pareiškėjas siekė iš UAB „Palangos komunalinis ūkis“ perimti administruojamus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus. Teigia, kad byla yra didelės apimties, sudėtinga, jos nagrinėjimas truko ilgą laiko tarpą, todėl mano, kad 2 000 Lt suma už atsiliepimo į skundą parengimą yra pagrįsta. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrindimui pateiktas 2013 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 708738 (I t., b. l. 77a) bei 2013 m. gruodžio 2 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 46 (I t., b. l. 132).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ir apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t.y. turi teisę reikalauti atlyginti inter alia procesinių dokumentų parengimo, transporto ir kitas įvardintas išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). Paminėta ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį ir esmę, suteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę pretenduoti į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės.

Byloje spręstinas klausimas, ar buvo patenkintos ir apgintos trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ teisės ir ar jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat turi būti vertintinas ginčo turinys. Ginčo santykio ir trečiojo suinteresuotojo asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija kai trečiojo suinteresuotojo asmens dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą faktiškai patirtos išlaidos nebūtų priteisiamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje siekė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 2 punktą, kuriuo Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Be to, pareiškėjas siekė įpareigoti atsakovą Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal jo administruojamus daugiabučius namus, t. y. iš esmės siekė iš UAB „Palangos komunalinis ūkis“ perimti dalį atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų. Vertinant minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad skundo netenkinus buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ teisės ir teisėti interesai, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ įgijo teisę reikalauti iš kitos šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Atsiliepimo į skundą parengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga.

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už dokumentų parengimą (atsiliepimo parengimą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 3000 Lt (3 MMA).

Remiantis 2013 m. gruodžio 2 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. 46, trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatas Petras Žekys (I t., b. l. 132). Iš byloje pateikto 2013 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 708738 matyti, jog už atstovavimą bei dokumento surašymą UAB „Palangos komunalinis ūkis“ advokatui sumokėjo 2 000 Lt (I t., b. l. 77a).

Teismas pažymi, jog nors šios administracinės bylos nagrinėjimas ir truko pakankamai ilgą laiko tarpą (pareiškėjo skundas priimtas 2013 m. lapkričio 25 d. (I t., b. l. 19-20)), tačiau teisės taikymo prasme byla nebuvo itin sudėtinga ir nereikalavo ypatingų teisinių žinių. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratorius, todėl manytina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra gerai susipažinęs su Programos įgyvendinime taikomais teisės aktais, dėl to galėjo tinkamai realizuoti teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai bei į pateikto atsiliepimo apimtį ir jo turinį, vadovaujantis Rekomendacijų 2 bei 8.2 punktais, teisingumo bei protingumo kriterijais, už atsiliepimo parengimą iš pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ priteisia 700 Lt (202,73 Eur).

Nors 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjo 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą, tačiau šiame prašyme dėto argumentus ir dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo. Iš pateikto 2013 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 708738 matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo advokatui sumokėjo 2 000 Lt ne tik už atsiliepimo parengimą, bet ir už trečiojo suinteresuoto asmens atstovavimą. Atsižvelgiant į tai, teismas įvertina ir šių išlaidų dydį.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atstovas advokatas Petras Žekys dalyvavo 2014 m. vasario 25 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugsėjo 9 d. bei 2015 d. kovo 17 d. teismo posėdžiuose (I t., b. l. 154-156, 173-174, 188-189, II t., 36-38). Remiantis 2014 m. vasario 25 d. teismo posėdžio protokolu bei 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugsėjo 9 d., 2015 d. kovo 17 d. teismo posėdžio informacinėmis pažymomis, teismo posėdžiai truko: 30 min. (2014 m. vasario 25 d. teismo posėdžio pradžia 08:44, pabaiga 09:14), 1 val. 34 min. (2014 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio pradžia 08:37, pabaiga 10:11), 12 min. (2014 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio pradžia 11:19, pabaiga 11:31) bei 46 min. (2015 m. kovo 17 d. teismo posėdžio pradžia 08:33, pabaiga 09:19).

Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, jog už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0,15 koeficientas. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Pagal Rekomendacijų 9 punktą apskaičiavus atstovavimo laiką nustatyta, kad advokatas Petras Žekys teismo posėdžiuose trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavo 4 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. patvirtinta 1 035 Lt minimali mėnesinė alga (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Petras Žekys trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavo 3 val. teismo posėdžiuose, kai galiojo 1 000 Lt minimali mėnesinė alga bei 1 val., kai galiojo 300 Eur minimali mėnesinė alga, todėl atitinkamai trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ priteistina 175,33 Eur (605,38 Lt) patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.18 punktas). Tokiu būdu trečiajam suinteresuotam asmeniui iš viso priteisti 378,06 Eur (1 305,37 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ prašymą dėl 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ (įmonės kodas 152429379) trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (įmonės kodas 152409729) 378,06 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 6 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.