- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- T-1170-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Nuteistasis
- Č. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Č. K. (toliau ir – pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą nustatyti ilgesnį terminą sumokėti baudai, paskirtai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1095-486/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu Č. K. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė 48 MGL, 2400 eurų dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2022 m. kovo 9 d. pareiškėjo prašymas dėl baudos mokėjimo atidėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad dėl pandemijos ilgą laiką negalėjo susirasti darbo, šiuo metu susirado, todėl galėtų pradėti mokėti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties Kodekso 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistajam nesumokėjus teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.
BK 47 straipsnio 7 dalis nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis).
Sistemiškai aiškinant pateiktas nuostatas matyti, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Tai yra akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019).
Teismas bausmės vykdymo procese, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau ir – BPK) 362 straipsnio 4 dalimi, gali spręsti klausimą dėl termino baudai sumokėti pratęsimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019).
Tais atvejais, kai nuteistasis pateikia teismui prašymą, susijusį su paskirtos baudos mokėjimo terminais, turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu Č. K. paskirta 48 MGL, 2 400 eurų dydžio bauda ir nustatyta ją sumokėti per 24 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 11 d. Pareiškėjas prašymą, dėl paskirtos baudos sumokėjimo per ilgesnį terminą, pateikė nepasibaigus savanoriškam terminui baudai sumokėti ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso. Iš prašyme pridėtų duomenų nematyti, kokį pareiškėjas gauna atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nuteistajam paskirta 48 MGL, 2 400 eurų dydžio bauda yra pakankamai didelė ir jos atlyginti tik nesenai įsidarbinus, neturint santaupų, nėra galimybės. Apibendrinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, kad priverstinis baudos bausmės vykdymas būtų netikslingas, nes nuteistasis patirtų dideles vykdymo išlaidas, kas dar labiau apsunkintų jo finansinę padėtį ir galimybes sumokėti baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, todėl tikslinga pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą ir tokiu būdu būtų išvengta neproporcingai neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis išieškojimas.
Įstatyme nenustatytas maksimalus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpis, kurį gali nustatyti teismas, tačiau, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgęs į bausmės paskirtį, teismas sprendžia, jog prašymas tenkintinas, terminas sumokėti baudą pratęstinas dar 12 (dvylikai) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nustatyto termino baudos savanoriško sumokėjimo pabaigos, t. y. baudai savanoriškai sumokėti nustatytinas terminas iki 2023 m. gegužės 11 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniais,
nutaria:
Nuteistojo Č. K. prašymą tenkinti.
Pratęsti Č. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1095-486/2020, nustatytą terminą paskirtai galutinei 48 MGL, 2 400 eurų dydžio baudai sumokėti 12 (dvylikai) mėnesių. Bauda turi būti sumokėta iki 2023 m. gegužės 11 d.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.