- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- ATP-1171-562/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00352-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo V. P. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. teismo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-04-13, apie 16.35 val., degalinėje „LUKOIL“, esančioje Dukstynos km., Ukmergės r., vairuodamas automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį PEUGEOT 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. V. P. po eismo įvykio vartojo alkoholį (nustatytas 1,42 promilės girtumas). Savo veika jis pažeidė KET 9, 231.1 ir 233 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, asmens kaltę grindė prielaidomis, nesilaikė suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, pažeidė in dubio pro reo principą, ko pasėkoje priėmė neteisėtą nutarimą. Pasak apelianto, administracinio teisės pažeidimo protokolas V. P. buvo surašytas nepagrįstai, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ir tai patvirtina byloje esančių duomenų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma.
Apeliantas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, visų pirma turėjo nustatyti, ar buvo eismo įvykis. Apelianto nuomone, iš byloje esančio vaizdo įrašo galima daryti tikėtiną išvadą, kad automobiliai Mazda 6 ir Peugeot 206 degalinėje tarpusavyje susilietė, tačiau vien šio fakto nepakanka konstatuoti, kad įvyko eismo įvykis. Būtina konstatuoti, kad būtent nuo šio kontakto buvo apgadintas bent vienas automobilis. Pasak apelianto, iš byloje esančių duomenų negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad užfiksuoti automobilių apgadinimai yra atsiradę būtent nuo jų tarpusavio susidūrimo. Byloje yra duomenys, kad policijos pareigūnų nurodyti ir nuotraukose užfiksuoti Mazda 6 apgadinimai buvo dar iki šioje byloje nagrinėto įvykio. Apeliantas nurodo, kad šie apgadinimai ant Mazda 6 atsirado po eismo įvykio, kuris įvyko 2012 m. rugpjūčio 7 d. 12.00 val. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas L. A., kurio įmonė yra automobilio Mazda 6 valdytoja. L. A. paaiškino, kad jokių naujų automobilio apgadinimų po įvykio degalinėje neatsirado, šį faktą nurodė ir juos sulaikiusiems pareigūnams.
Apeliantas nurodo, jog neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog apgadinimai vizualiai atitinka. Apeliantas pažymi, kad teismas nėra autotechnikos žinių turintis subjektas ir negali spręsti, atitinka vizualiai automobilių apgadinimai ar neatitinka. Tai gali padaryti tik specialių žinių turintys specialistai, naudodamiesi tam skirtomis priemonėmis, arba policijos pareigūnai, atlikę detalią automobilių apžiūrą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes. Asmens kaltė turi būti įrodinėjama konkrečiais bylos duomenimis ir įrodymais bei negali būti grindžiama prielaidomis. Apelianto nuomone, teismas, asmens kaltę grįsdamas prielaidomis, pažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir neužtikrino traukiamo atsakomybėn asmens teisės į teisingą ir nešališką teismą.
Apeliantas pažymi, jog automobilių apžiūros akte yra nurodyta, kad ant automobilio Mazda buvo likę žalios spalvos dažų. Į šį faktą dėmesį atkreipė ir teismas, nurodęs, kad ši aplinkybė taip pat įrodo, jog automobiliai tarpusavyje kontaktavo. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad automobilių apžiūros akte nėra nurodyta, jog ant automobilio Peugeot 206 būtų likę mėlynos spalvos dažų. Kad nuo automobilio Mazda mėlynos spalvos likučių nėra ant automobilio Peugeot 206, patvirtino ir šio automobilio valdytoja G. V.. Be to, pasak apelianto, iš byloje esančių fotonuotraukų nematyti jokių žalios spalvos likučių ant automobilio Mazda 6. Dar daugiau, automobilių apžiūros akte yra nurodyti abiejų automobilių apgadinimai, nurodyta kokiame aukštyje ant automobilio Peugeot yra likę įbrėžimai, tačiau neužfiksuota, kokiame aukštyje apgadinimai yra ant automobilio Mazda 6.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju būtent policijos pareigūnams buvo pareiga atlikti visus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti, ar ant abiejų automobilių esantys apgadinimai atsirado nuo jų tarpusavio kontakto, ar atsiradę yra kitomis aplinkybėmis. Pasak apelianto, to nenustačius, teismas turėjo padaryti byloje išvadą, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti eismo įvykio buvimo faktą. Apeliantas pažymi, kad pareigūnas M. B. teisme nurodė, jog jis automobilio Mazda 6 net neapžiūrėjo, tą darė tik pareigūnas R. G., kuris teisme nurodė, kad abiejų automobilių apgadinimų aukščius įvertino tik vizualiai, jokių matavimų neatliko. Anot apelianto, tai reiškia, kad policijos pareigūnai, tyrę šį įvykį, neatliko detalios automobilių apžiūros, jų nesugretino, nepadarė matavimų fotolentelių su apgadinimu aukščiais ant abiejų automobilių, nenustatė, ar automobilių apgadinimų mechanizmas sutampa. Apeliantas nurodo, kad būtent šie duomenys tokio pobūdžio bylose padeda teismui įsitikinti eismo įvykio buvimu. Apeliantas mano, kad nesant šių duomenų teismas negalėjo konstatuoti, jog automobilių apgadinimai atsirado būtent nuo jų tarpusavio kontakto. Apeliantas pažymi, kad byloje esant duomenims, jog automobilis Mazda 6 buvo apgadintas dar iki šio įvykio, ir kilus abejonėms dėl apgadinimų, teismas galėjo imtis iniciatyvos surinkti papildomus įrodymus - gauti eksperto ar specialisto išvadą byloje, nes abu automobiliai iki šiol nėra suremontuoti. Tokiu atveju galėjo būti neginčijamai nustatyta, ar ant abiejų automobilių esantys apgadinimai atsirado nuo jų tarpusavio kontakto. Pasak apelianto, nesiėmęs veiksmų šalinti iškilusius prieštaravimus, teismas pažeidė ATPK 256 ir 284 straipsnių reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, netinkamai vykdė ir kitas savo pareigas. Apeliantas pažymi, kad eismo įvykio aplinkybės buvo fiksuojamos neištyrus bei neišaiškinus visų reikšmingų įvykio aplinkybių. Pasak apelianto, pareigūnai nesurinko duomenų apie kitus betarpiškai įvykį mačiusius asmenis, jų neapklausė, nepaėmė jų pasiaiškinimų, neužfiksavo jų asmens duomenų. Nebuvo apklausta net automobilyje Peugeot buvusi J. L.. Ši liudytoja buvo apklausta tik teismo posėdžio metu, todėl apeliantas mano, kad jos parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes teismas nesant šios liudytojos paaiškinimų, duotų iškart po įvykio, neturėjo galimybės patikrinti šios liudytojos parodymų nuoseklumo. Be to, ši liudytoja yra byloje nukentėjusiąja pripažintos G. V. motina, kas taip yra reikšminga aplinkybė, vertinant asmens parodymų patikimumą. Apeliantas nurodo, kad pareigūnai apsiribojo tik automobilio Peugeot 206 vairuotojos G. V. parodymais ir automobiliu Mazda 6 važiavusių V. P. ir L. A. paaiškinimais. Pasak apelianto, pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nesurinko duomenų, pagrindžiančių V. P. kaltę padarius ATP pažeidimą, ko pasėkoje buvo nepagrįstai surašytas ATP protokolas asmeniui, kuris jokio pažeidimo nepadarė.
Apeliantas nurodo, kad net ir konstatavus eismo įvykio buvimo faktą, šiuo konkrečiu atveju byloje yra surinkti objektyvūs duomenys, leidžiantys daryti teismui išvadą, kad V. P. veiksmuose nėra tyčios elemento, padarant pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pasak apelianto, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio Peugeot 206 apgadinimai yra nedideli, o ant automobilio Mazda 6 apskritai nėra jokių naujai atsiradusių apgadinimų. Kad automobilio Peugeot 206 apgadinimai yra nežymūs, patvirtino ir policijos pareigūnai. Be to, apeliantas pažymi, kad automobilis Mazda 6 yra ženkliai didesnis ir sunkesnis nei automobilis Peugeot 206. Iš filmuotos medžiagos taip pat matyti, kad V. P. iš degalinės išvažiuoja ir su automobiliu Peugeot 206 prasilenkia nesustodamas. Kad po galimo kontakto V. P. nesustojo, o tolygiai nuvažiavo toliau, patvirtino G. V. ir liudytoja J. L.. Apeliantas mano, kad šios aplinkybės įrodo, jog net ir padaręs eismo įvykį V. P. galėjo ir nejausti, kad jo automobilis atsirėmė į kitą automobilį. Jokio susidūrimo nejautė ir su V. P. kartu važiavęs L. A.. Kad kontaktas buvo vos juntamas patvirtino ir automobilyje Peugeot 206 tuo metu sėdėjusi liudytoja J. L.. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad automobilis Peugeot yra ženkliai mažesnis ir lengvesnis negu Mazda, visiškai pagrįstai galima teigti, kad tokio pobūdžio kontakto automobilyje Mazda sėdėję asmenys galėjo ir nepajusti. Apeliantas pažymi, kad automobilio Peugeot 206 apgadinimų pobūdis yra tik toks, kad bamperis yra tik nubrauktas, tai yra apgadinimas padarytas praslystant. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio nedideli apgadinimai yra objektyvūs duomenys, leidžiantys teismui padaryti išvadą, kad asmuo nesuprato, jog padarė eismo įvykį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis byloje Nr. N575-2859).
Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju įvykis užfiksuotas dieną, aplink esant žmonių, degalinės teritorijos visuomet filmuojamos, todėl nebuvo jokios galimybės nuslėpti įvykį. Pasak apelianto, nėra jokios logikos ir motyvų bėgti iš įvykio vietos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad automobilyje Peugeot sėdėjo liudytoja J. L., kuri patvirtino, jog abu automobiliu Mazda 6 važiavę asmenys (V. P. ir L. A.) matė ją ir žiūrėjo į jos pusę pravažiuodami. Ji taip pat nurodė, kad automobilyje buvę asmenys buvo labai patenkinti, šypsojosi ir nesustoję išvažiavo. Apeliantas mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog automobiliu Mazda 6 važiavę V. P. ir L. A. nesuprato, kad galėjo būti kontaktas su automobiliu Peugeot. Apeliantas pažymi, kad teismas neįvertino V. P. ir L. A. paaiškinimų, jog tą dieną jie apie 3 val. nakties važiavo į Rygą, o apie 16 val. 30 min. grįždami sustojo degalinėje. Pasak apelianto, ilga ir nepertraukiama kelionė į užsienio valstybę galėjo turėti įtakos V. P. ir L. A. budrumui ir atidumui vairuojant transporto priemonę, todėl šią aplinkybę teismas turėjo įvertinti, sprendžiant dėl V. P. gebėjimo suvokti galimą eismo įvykį.
Apeliantas mano, kad dėl visų aukščiau išdėstytų aplinkybių iš kaltinimo šalintinas kaltinimas pagal ATPK 126 str. 4 d., nes atsakomybei pagal šį straipsnį yra būtina, kad asmuo padarytų eismo įvykį, jį suvoktų, ir tai suvokdamas vartotų alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Pasak apelianto, šiuo atveju šių pagrindų nėra.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas byloje nutarimą paskirti V. P. administracinę nuobaudą pagal ATPK 126 str. 4 dalį, neįvertino, jog techninė priemonė, kuria neva buvo nustatytas V. P. neblaivumas, net nėra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, nors protokolo 7 punkte yra formuluojamas kaltinimas asmeniui - šiame punkte yra privaloma nurodyti pažeidimo padarymo vietą, datą, laiką, esmę ir pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės pavadinimą, markę, numerį, metrologinės patikros liudijimo Nr., paklaidos dydį. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi jame privalomai turėjo būti nurodoma, kokiu konkrečiai alkotesteriu buvo nustatinėjamas neblaivumas. Tai, kad protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų patvirtino ir protokolą surašęs pareigūnas A. O.. Be to, alkotesterio markė ir patikros sertifikato numeris nenurodytas net pareigūno R. G. tarnybiniame pareiškime apie įvykį. Pasak apelianto, tai reiškia, kad V. P. neblaivumas nebuvo užfiksuotas tinkamai ir negali būti tinkamu įrodymu byloje.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo.
ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). KET 3 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog V. P. 2013-04-13, apie 16.35 val., degalinėje „LUKOIL“, esančioje Dukstynos km., Ukmergės r., vairuodamas automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį PEUGEOT 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti automobilio MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: subraižytas dešinės pusės priekinis bamperis ir ant minėtos detalės likęs žalios spalvos dažų pėdsakas; automobilio PEUGEOT 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: subraižytas užpakalinis bamperis (trys įbrėžimai: pirmas – 30 cm nuo žemės paviršiaus, antras – 46 cm nuo žemės paviršiaus, 5 cm pločio, trečias – 54 cm nuo žemės paviršiaus, 7 cm pločio) (b. l. 6). Automobilių apgadinimus patvirtina byloje esančios fotolentelės, iš kurių matyti, kad automobilių apgadinimų aukštis, pobūdis, išsidėstymo mechanizmas atitinka (b. l. 9-12). Priešingai nei nurodo apeliantas, nors įvykį tyrę policijos pareigūnai minėtų automobilių nesugretino, nepadarė matavimų fotolentelių su apgadinimu aukščiais ant abiejų automobilių, tačiau nustatytos aplinkybės abejonių nekelia, nes atitinka liudytojų parodymus apie įvykio mechanizmą. Nukentėjusioji G. V. tiek paaiškinime policijai (b. l. 13), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2013-04-13, apie 16.15-16.20 val., atvyko automobiliu PEUGEOT 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, į degalinę. Įėjusi į degalinę pro langą pamatė, kaip mašina pravažiavo ir palietė priekiu, šonu ir bamperiu jos mašiną bei nesustojusi išvažiavo iš degalinės. G. V. išėjusi apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad vairuotoje pusėje apgadintas galinis bamperis, įbrėžimai buvo 3 vietose, nubraukti dažai (b. l. 47-48). Liudytoja J. L. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013-04-13, apie 16.00 val., su dukra automobiliu PEUGEOT atvažiavo į degalinę „LUKOIL“, esančią Ukmergėje. Dukra sustabdė automobilį prie benzino kolonėlės ir nuėjo susimokėti už degalus, o ji liko sėdėti automobilyje priekinėje keleivio vietoje. Girdėjo kaip dukrą kažkas vyrišku balsu užkalbino, bet kas, nematė. Paskui pamatė kaip vyriškis atsisėdo į automobilį, stovėjusį už dukros automobilio, užsivedė mašiną, pajudėjo ir ji pajuto bamptelėjimą į dukros automobilio galinę dalį. Stuktelėjimą pajuto, nes net pati sujudėjo. MAZDA automobilis stuktelėjo jos dukros automobilio kairę pusę savo dešiniąja keleivio puse (b. l. 95). Policijos pareigūnas R. G. tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 4-5), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 49) paaiškino, kad įvykio vietoje apžiūrėjo automobilį PEUGEOT 206, buvo apgadintas automobilio kairės pusės galas, palikti įbrėžimai. Apžiūrėjęs automobilį MAZDA 6, vienodam aukštyje su PEUGEOT 206 apgadinimais, vertinant vizualiai, pastebėjo dešinės pusės priekio apgadinimus, nubrozdinimus, nežymius žalios spalvos pėdsakus. Šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvykio metu kartu su V. P. automobilyje važiavęs L. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam iš karto pajudėjus kilo įtarimų, kad neprasilenks su priekyje stovinčiu automobiliu, o pravažiuojant pro jį jų automobilis buvo stabtelėjęs ir jis dar kartą paklausė V. P., ar tikrai neužkabino PEUGEOT automobilio (b. l. 95-96).
Be to, eismo įvykio buvimą patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, kad automobilis MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiuodamas priekyje stovintį automobilį PEUGEOT 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo kontaktavo, nes automobilis PEUGEOT pastebimai sujudėjo (b. l. 51). Priešingai nei nurodo apeliantas, tai, kad nėra užfiksuota, jog ant automobilio PEUGEOT 206 būtų likę mėlynos spalvos dažų, nepaneigia minėtų automobilių kontakto. Kaip minėta, eismo įvykio schemoje nurodyta, kad ant automobilio MAZDA 6 priekinio bamperio likęs žalios spalvos dažų pėdsakas. Šią aplinkybę tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 4-5), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 49) taip pat nurodė minėtą automobilį apžiūrėjęs policijos pareigūnas R. G.. Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad byloje yra duomenys, jog policijos pareigūnų nurodyti ir nuotraukose užfiksuoti Mazda 6 apgadinimai buvo dar iki šioje byloje nagrinėto įvykio. Apeliantas nurodo, kad šie apgadinimai ant Mazda 6 atsirado po eismo įvykio, kuris įvyko 2012 m. rugpjūčio 7 d. 12.00 val. (b. l. 52-69). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. P. teiginys, jog automobilio MAZDA 6 apgadinimai padaryti ankstesnio įvykio metu savaime negali eliminuoti tos aplinkybes, kad tie apgadinimai buvo padidinti kontakto su PEUGEOT automobiliu metu.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. parodymus, matyti, kad jis tiek paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 16), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 47) neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad 2013-04-13 su L. A. važiavo į Rygą apie 3 valandą nakties. Grįždamas apie 16 val. sustojo „LUKOIL“ degalinėje Dukstynos km. Važiavo su automobilio MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kolonėlėje automobilio PEUGEOT nematė. Neneigia, kad vartojo alkoholį, bet kategoriškai neigia, kad padarė autoįvykį. Jis puikiai žino tą automobilį ir apgadinimai jam buvo padaryti anksčiau, kai atsitrenkė į kiemo įtvarą. V. P. pozicija neigiant padarius administracinius teisės pažeidimus vertinama kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai.
Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, V. P. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo.
ATPK 130 str. 1 d. nustato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. P. 2013-04-13, apie 16.35 val., degalinėje „LUKOIL“, esančioje Dukstynos km., Ukmergės r., vairuodamas automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį PEUGEOT 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 232 p., kuris nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pažymėtina, kad ATPK 284 str. 2 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Iš V. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo esmė atskleista, t. y. nurodyta, kad V. P. pasišalino iš įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus, tačiau buvo suklysta nurodant, kokį KET punktą jis pažeidė pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, t. y. protokole buvo klaidingai nurodyta, jog V. P. pažeidė KET 231.1 p., kai iš tikrųjų jis pažeidė KET 232 p. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas aktyvus, vadovaudamasis proceso greitumo ir ekonomiškumo principais bei ATPK 284 str. 2 d. numatytomis nuostatomis, ištaiso šią klaidą ir pakeičia nuorodą į KET 232 p. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Nors byloje užfiksuoti automobilių MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir PEUGEOT 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai nėra dideli, tačiau pakankami, kad būtų galima spręsti, jog V. P. turėjo pajusti automobilių kontaktą, nes automobilyje PEUGEOT 206 sėdėjusi J. L. aiškiai nurodė, kad pajuto stuktelėjimą į dukros automobilio galinę dalį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nuo automobilių kontakto automobilis PEUGEOT pastebimai sujudėjo. Todėl nelogiška, kad asmuo, būdamas automobilyje PEUGEOT 206, aiškiai juto automobilių kontaktą, o automobilyje MAZDA 6 sėdintis asmuo nejuto visiškai nieko. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. P. vairuotas automobilis eismo įvykio metu su kitu automobiliu, kuris įvykio metu stovėjo, kontaktavo važiuodamas į priekį, t. y. automobilių kontaktavimo mechanizmas taip pat rodo, kad V. P. turėjo pamatyti ir pajusti, kad kliudė kitą automobilį. Be to, J. L. nurodė, kad MAZDA 6 vairuotojo ir keleivio veidai buvo nukreipti į PEUGEOT automobili pusę, taigi susidūrimą pastebėti jie turėjo. Iš to galima spręsti, kad V. P. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad V. P. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas.
Dėl ATPK 126 str. 4 d. pažeidimo.
ATPK 126 str. 4 d., be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. KET 233 p. numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. KET 233 p. numatyto reikalavimo nesilaikė, po 2013-04-13, apie 16.35 val., degalinėje „LUKOIL“, esančioje Dukstynos km., Ukmergės r., sukelto eismo įvykio vartojo alkoholį (nustatytas 1,42 promilės girtumas). Tai patvirtina byloje esantis alkotesterio kvitas (b. l. 15), iš kurio matyti, kad alkotesteriu Lion alcolmeter 500, serijos Nr. 19157, 2013-04-13, 18.25 val., V. P. buvo atliktas blaivumo testas ir nustatytas 1,42 promilės girtumas. Iš patikros sertifikato Nr. 1234044 matyti, kad alkotesteris Lion alcolmeter 500, serijos Nr. 19157, yra tinkamas naudoti, todėl nėra pagrindo abejoti šiuo prietaisu nustatytu V. P. neblaivumu.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas byloje nutarimą paskirti V. P. administracinę nuobaudą pagal ATPK 126 str. 4 dalį, neįvertino, jog techninė priemonė, kuria neva buvo nustatytas V. P. neblaivumas, net nėra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, nors protokolo 7 punkte yra formuluojamas kaltinimas asmeniui - šiame punkte yra privaloma nurodyti pažeidimo padarymo vietą, datą, laiką, esmę ir pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės pavadinimą, markę, numerį, metrologinės patikros liudijimo Nr., paklaidos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas nėra esminis ir nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Pažymėtina, kad pats V. P. tiek paaiškinime policijai, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad po įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad V. P. pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d., yra visiškai įrodytas.
Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. P. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatamis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.