- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-22
- Bylos Nr.
- I-1346-394/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00105-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 64 22.10 val. pareigūnai išjungė elektrą ir ją įjungė tik 2015 m. rugsėjo 16 d. apie 9.15 val., tuo pažeisdami suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę. Atsikėlęs 6.00 val. ryto pareiškėjas neturėjo galimybės pasišildyti vandens nusiprausti, nes serga odos liga ir gali praustis tik šiltu vandeniu, atsigerti arbatos, pasigaminti maisto, pasižiūrėti žinias, turėjo kentėti alkanas ir nesiprausęs. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos, dvasinis sukrėtimas, kankina nemiga, dažnai skauda galvą, sutriko sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (134 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (63-66 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti, nes vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarke nepertraukiamas miegas yra nuo 22.00 iki 6.00 val. Nepertraukiamo miego metu visose gyvenamosiose kamerose dieninis kameros apšvietimas perjungiamas į naktinį. Individuliai tiekti elektrą į kamerą nėra jokių galimybių ir to nenumato jokie teisės aktai. 2015-09-15 pareigūnas Ž. P. tarnybiniu pranešimu informavo Šiaulių TI direktorių, jog J. S. 22.10 val. nemiegojo, žiūrėjo televizorių, į pareigūno daugkartinius reikalavimus išjungti televizorių bei laikytis nustatytos tvarkos suimtasis nereagavo, tuo pažeidė teisės aktus. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas. 2015-09-22 Šiaulių TI nutarimu paskyrė pareiškėjui draudimą vienam mėnesiui pirkti maisto produktus. Nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas J. S. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, 2015 m. rugsėjo 16 d. 6.00 val. neįjungus elektros energijos tiekimo (įtampos) į kamerą Nr. 64.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 įstatymu Nr. IX-994 patvirtinto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 113 straipsnyje numatyta, kad Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka. BVK 116 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka; nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Pagal BVK 117 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatas, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką; nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu; dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas), nustatančio kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį (1 str.), 5 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemones, prie tokių priemonių yra priskiriamos ir tardymo izoliatorių vidaus tvarka bei dienotvarkė. To paties straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas. Sistemiškai aiškinant Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 6 dalis, matyti, kad kalinimo įstaigos darbotvarkėje numatytas režimas iš esmės gali būti siejamas su tvarkos kalinimo įstaigoje bendru palaikymu, siekiu sukurti būtinas sąlygas normaliai įstaigų veiklai, visapusiškai užtikrinti nuteistiesiems, suimtiesiems teisės aktų suteikiamas ir garantuojamas teises, motyvuoti asmenis teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti kalinimo įstaigų režimo pažeidimų prevenciją.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Šiaulių TI, siekiant užtikrinti tvarką, remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė (toliau – ir Dienotvarkė), kuri atspindi suimtiesiems, nuteistiesiems skirtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms laiką (59-60 b. l.). Iš pateiktos Dienotvarkės matyti, kad Šiaulių TI nepertraukiamas miegas yra nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Atsakovas nurodė, jog Dienotvarkėje nepertraukiamam miegui numatytu metu, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val., visose gyvenamosiose kamerose dieninis kameros apšvietimas perjungiamas į naktinį apšvietimą, tokiu būdu siekiant užtikrinti asmenų teisę į poilsį, t. y. nepertraukiamą miegą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, yra nurodęs, kad teisės aktams konkrečiai ir detaliai nereglamentuojant elektros tiekimo į kameras, turi būti remiamasi bendraisiais teisės pagrindais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), Nr.74025/01, 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Elektros tiekimo apribojimu yra siekiama pozityvių tikslų: užtikrinti režimą kalinimo įstaigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį, tokia priemonė bendrąja prasme yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams užtikrinti (LVAT 2015-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar teisėtai elektros energijos tiekimas į kameras ribojamas nepertraukiamo miego metu, t.y. nuo 22.00 iki 6.00 val. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl elektros energijos kameroje nebuvimo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuo 6.00 iki 9.15 val.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. skundu (46-47 b. l.) pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI direktorių dėl to, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. 22.00 val. buvo išjungta elektra kameroje Nr. 64 ir nebuvo įjungta 2015 m. rugsėjo 16 d. 6.00 val. ryto, kaip numatyta vidaus tvarkos taisyklėse ir dienotvarkėje, elektra buvo įjungta tik 8.30 val., per rytinį patikrinimą apie tai pranešus pareigūnams. 3-ios pamainos korpuso vyresnysis pareigūnas Ž. P. 2015-09-28 paaiškinime Šiaulių TI direktoriui (48 b. l.). nurodė, kad 2015-09-15 22.00 val. kameroje Nr. 64, kaip numatyta dienotvarkėje, dieninis apšvietimas buvo perjungtas į naktinį, 2015-09-16 ryte, t.y. nuo 6.00 val., iš kameros Nr. 64 nuteistųjų jokių žodinių ar rašytinių pareiškimų bei pretenzijų dėl elektros energijos nesulaukta. Šiaulių TI direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. 22.10 val., stebėdamas suimtųjų elgesį kameroje Nr. 64, apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 3 korpuso vyresnysis pastebėjo, jog pareiškėjas nemiega, žiūri televizorių, korpuso vyresnysis kartu su tos pačios pamainos prižiūrėtoju ne kartą pareikalavo, kad pareiškėjas laikytųsi įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, t.y. išjungtų televizorių ir miegotų, tačiau į pareigūnų raginimus pareiškėjas nereagavo. Atsižvelgiant į Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 3 korpuso vyresniojo paaiškinimą, kad vadovaujantis dienotvarke nuo 22.00 iki 6.00 val. nepertraukiamo miego laikotarpiu visose gyvenamosiose kamerose dieninis kameros apšvietimas perjungiamas į naktinį, 2015-09-16 6.00 val. visose gyvenamosiose kamerose, taip pat ir kameroje Nr. 64, įjungtas dieninis kameros apšvietimas, iš kameros nuteistųjų negauta nei žodinių, nei rašytinių prašymų, į tai, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, negauta, Šiaulių TI direktorius padarė išvadą, jog ŠTI pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė (55-56 b. l.). Šio Šiaulių TI direktoriaus atsakymo pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė, iš Kalėjimų departamento 2015-10-28 sprendimo Nr. 2S-4939 matosi, kad pareiškėjas J. S. Kalėjimų departamentui skundė tik direktoriaus nutarimus dėl nuobaudų paskyrimo (98-99 b. l.).
Į bylą pateikti Šiaulių TI pareigūnų P. K. ir Ž. P. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2015-09-15 kameroje Nr. 64 buvę suimtieji (nuteistieji) J. S., R. Č. ir J. Š. padarė drausmės pažeidimą – 22.10 val. nemiegojo, žiūrėjo televizorių, į daugkartinius reikalavimus išjungti veikiantį televizorių bei laikytis nustatytos tvarkos nereagavo, tuo pažeidė BVK 32 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, KD prie LRTM direktoriaus įsakymo Nr. V-124 III dalies 19 p. (57-58, 93, 106 b. l.). Tarnybiniuose pranešimuose nurodytu Kalėjimo departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-124 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašas, kurio III dalies 19 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, naudodamiesi savo daiktais, negali trukdyti kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ar laisvės atėmimo vietų darbuotojams, draudžiama daiktais naudotis miegui skirtu laiku, savavališkai prisijungti prie kabelinės televizijos ar naudotis koduotais televizijos kanalais; siekiant įgyvendinti šio punkto nuostatas, daiktai gali būti laikomi ir naudojami atskirose patalpose laisvės atėmimo vietos direktoriaus nustatyta tvarka. Dėl tarnybiniuose pranešimuose nurodyto drausmės pažeidimo pareiškėjas J. S. bei kiti kameroje Nr. 64 buvę asmenys - R. Č. ir J. Š. - surašė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2015-09-15 22.00 val. prasidėjo krepšinio varžybos, tačiau pareigūnas neleido jų žiūrėti, nes pagal dienotvarkę nuo 22.00 iki 6.00 val. ryto yra nepertraukiamas miegas (52-53, 90-91, 107-108 b. l.). Už 2015-09-15 padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (22.10 val. nemiegojo, žiūrėjo televizorių, nevykdė pareigūnų reikalavimų laikytis nustatytos tvarkos) 2015-09-22 Šiaulių TI direktoriaus nutarimais nuteistasis J. S. buvo nubaustas, skiriant jam draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus (50 b. l.), o nuteistieji R. Č. ir J. Š. – papeikimais (50, 88, 110 b. l.). Iš atsakovo pateiktų dokumentų matosi, kad nutarimą dėl jam paskirtos šios ir kitos nuobaudos Kalėjimų departamentui skundė tik J. S. (98-99 b. l.). Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pareiškėjui diagnozuotas dermatitas, laisvės atėmimo vietų medikams jis ne kartą skundėsi skausmingu bėrimu visame kūne, buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje (15-43 b. l.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamos kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovas šiuo atveju, atsikirsdamas į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl laiku neįjungtos elektros energijos 2015-09-16 rytą, atsiliepime nurodė tik tai, kad nepertraukiamo miego laikotarpiu visose gyvenamosiose kamerose dieninis apšvietimas perjungiamas į naktinį, individualiai tiekti elektrą į kamerą nėra jokių galimybių, pasisakė dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo 2015-09-15 22.10 val., į bylą pateikė pareiškėjo rašytą skundą, pareigūno Ž. P. paaiškinimą ir Šiaulių TI direktoriaus raštą dėl skundo nagrinėjimo; dėl galimai laiku neįjungtos elektros energijos kameroje Nr. 64 atsakovas nepasisakė visiškai, į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pareigūno Ž. P. paaiškinime nurodyta, kad 2015-09-16 ryte nuo 6.00 val. iš kameros Nr. 64 nuteistųjų jokių žodinių ar rašytinių pareiškimų bei pretenzijų dėl elektros energijos nesulaukta (48 b. l.). Šiaulių TI direktorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, faktiškai rėmėsi tik nurodyto pareigūno paaiškinimu, skunde nurodytų aplinkybių netyrė, nėra jokių duomenų, kad direktorius būtų apklausęs 2015 m. rugsėjo 16 d. rytinį kamerų patikrinimą atlikusius pareigūnus ir pan. Tuo tarpu pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys kitų kartu su pareiškėju kameroje Nr. 64 2015 m. rugsėjo 15-16 dienomis buvusių asmenų skundai. Tiek nuteistasis R. Č., tiek nuteistasis J. Š. skunduose nurodė analogiškas aplinkybes, kad elektros energijos tiekimas į kamerą 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo įjungtas tik po to, kai per rytinį patikrinimą jie apie tai pranešė vyresniajam pareigūnui (92, 112 b. l.). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareigūnai Ž. P. ir P. K. nurodė, kad apšvietimui kameroje perjungti iš dieninio į naktinį ir atvirkščiai bei įtampai rozetėse išjungti yra atskiri jungikliai virš kameros durų, apšvietimas kamerose perjungiamas rytą 6.00 val. ir vakare 22.00 val., tuo tarpu elektros energijos tiekimas į kamerose esančias rozetes išjungiamas, jeigu kamerose laikomi asmenys nakties metu naudojasi buitiniais prietaisais, įtampa rozetėse naktį išjungiama pakankamai dažnai, nes kitaip neįmanoma užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) režimo laikymosi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje elektros energijos tiekimo į kameras atjungimas, tokiu būdu užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) režimo laikymąsi, nelaikytinas teisės aktų pažeidimu nepertraukiamo miego metu, t.y. nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto (LVAT 2015-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2162-662/2015 ir kt.), šiuo atveju elektros energijos tiekimas į kameroje esančias rozetes galimai nebuvo įjungtas iki 8.30 val. Įvertinęs šias aplinkybes bei teisinį reglamentavimą teismas laiko, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes dėl 2015 m. rugsėjo 16 d. laiku neįjungtos elektros energijos tiekimo į kamerą Nr. 64 ir sprendžia, jog pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 16 d. nuo 6.00 iki 8.30 val. buvo laikomas pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso reikalavimus ir Šiaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog 2015-09-16 rytą laiku nebuvo įjungtas elektros energijos tiekimas, jis neturėjo galimybės pasišildyti vandens nusiprausti, nes serga odos liga ir gali praustis tik šiltu vandeniu, atsigerti arbatos, pasigaminti maisto, pasižiūrėti žinias, dėl to patyrė nepatogumus, dvasinius pergyvenimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis (truko tik 2 val. 30 min.), byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014 ir kt.).
Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 4 p., 132 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.