Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. A. (K. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1.2015-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1d., 300 str. 1d.302 str. 1d., 14 MGL bauda.

2. 2016-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d. 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

3. 2017-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1d. 60 parų arešto bausme.

4. 2018-10-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 5 d., 184 str. 2 d. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 prim. str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

5.2022-04-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant 1) tęsti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ir azartinių lošimų gydymą; 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 2700 eurų dydžio žalą nukentėjusiajai A. S..

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. 2021-12-16, apie 19.30 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini) iš virtuvės spintelės stalčiaus pagrobė šešių raktų ryšulį, bendros 18.00 Eur vertės bei, pasinaudojęs M. G. priklausančiu mobilaus ryšio telefonu "(duomenys neskelbtini)", 469.00 Eur vertės, jo negrąžino ir tokiu būdu pagrobė, tokiais veiksmais pagrobė M. G. priklausantį bendros 487.00 Eur vertės turtą.

Be to, K. A. 2021-12-18, apie 01.00 val., pagrobtais raktais atsirakinęs buto (duomenys neskelbtini) duris, iš buto koridoriuje buvusios piniginės, kuri buvo rankinėje pagrobė nukentėjusiajai M. G. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę AB "(duomenys neskelbtini)" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. G. vardu, kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2021-12-20, kai minėtą kortelę paliko buto (duomenys neskelbtini) rūsyje, tokiu būdu disponavo svetima elektronine mokėjimo.

Be to, K. A. panaudodamas pagrobtą M. G. vardu išduotą AB "(duomenys neskelbtini)" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)2021-12-18, 04:15 val. iš AB "(duomenys neskelbtini)" bankomato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuėmė 150.00 eurų, tęsdamas nusikalstamą veiką 2021-12-18, 09:46 val. iš AB "(duomenys neskelbtini)" bankomato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuėmė 50.00 eurų tokiu būdu neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone.

Be to, K. A. 2021-12-20 laikotarpiu nuo 05:00 val. iki 05:30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prieš tai pagrobtais raktais atsirakinęs buto (duomenys neskelbtini)duris, įsibrovė į minėtą butą, iš kurio pagrobė M. G. priklausantį televizorių "(duomenys neskelbtini)", 200 eurų vertės.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. A. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad visos problemos nutiko dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Galiausiai kreipėsi į

reabilitacijos įstaigą. Ankstesnius savo poelgius vertina kaip priklausomo žmogaus poelgius. Buvo pagrobęs mamos kreditines korteles, pavogė televizorių, telefoną, mamos korteles ir piniginę. Viskas vyko gruodžio mėnesį prieš šventes. Kai mama pamatė, kad su juo nebeįmanoma susitarti buvo paprašytas išeiti iš namų. Raktus paėmė iš virtuvės, kai mama išėjo, pagavęs momentą raktus paėmė iš stalčiaus. Lošdavo, norėjo vartoti narkotines medžiagas. Į lombardą užstatė telefoną. Baigėsi pinigai, tada sugalvojo planą. Įsibrovė į namus, kol mama miegojo, tyliai atidaręs duris iš rankinės išsitraukė piniginę ir pasiėmė (duomenys neskelbtini)banko kortelę. Pin kodą žinojo, nes mama nelabai jį keitė. Jis nusiėmė 150 eurų prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ tada važinėjo po miestą ir dar 50 eurų nusiėmė prie prekybos centro “ (duomenys neskelbtini) ‘. Po to pagavęs momentą, kad mama buvo darbe, užėjo namo, pavalgė, išsimaudė, išnešė televizorių ir nuvežė į lombardą. Lombardui 80 eurų atlygins. Iki šiol neatlygino, nes nežinojo kur atlyginti. Civilinį ieškinį pripažįsta ir jį atlygins. Dirba (duomenys neskelbtini), pajamas gauna nedideles. Kol vyko reabilitacija su mama nebendravo. Bendravo tik su broliu. Baigęs reabilitaciją susitiko su mama. Mama jam atleido. Jis pats jai pinigais padeda kuom gali. Visas tas laikotarpis buvo dėl priklausomybės. Dabar nevartoja, nelošia, padeda tokiems žmonėms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2021-12-20 protokolo - pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1d. požymius matyti, kad pareiškėja M. G. parodė, jog 2021-12-16, apie 19 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini) jos sūnus K. A. gm. (duomenys neskelbtini) pasinaudojęs jai priklausančiu mobilaus ryšio telefonu "(duomenys neskelbtini)" IMEI: (duomenys neskelbtini)su "(duomenys neskelbtini)" operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini)jį pavogė. Pavogto telefono vertė yra 469 eurai. Dėl vagystės jai padaryta 469 eurai turtinė žala. Telefonas draustas "(duomenys neskelbtini)" draudimu. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. (b. l. 1 t. 4 l.).

Iš byloje esančio savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2021-12-20 M. G. pateikė mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini)dokumentų kopijas. (b. l. 1 t. 31 - 33 l.).

Iš byloje esančio 2021-12-27 tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 214 str. 1 d., LR BK 215 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d., matyti, kad 2021-12-22 papildomos apklausos metu M. G. papildė savo parodymus ir parodė, kad sūnus K. A. 2021-12-16, apie 19.30 val. pagrobė ne tik telefoną bet ir 7 raktų ryšulį, 21 eurų vertės. Taip pat 2021-12-20, būdama Vilniaus aps. VPK patalpose, pastebėjo, kad iš jos pinginės dingo jos vardu išduota AB "(duomenys neskelbtini)" kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2021-12-18, 04.15 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate buvo išgryninta 150 eurų, o tą pačią dieną 09.46 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgryninta 50 eur. M. G. nurodė, kad suprato jog tai padarė jos sūnus, kadangi jis žinojo PIN kodą, o kortelę neteisėtai įgijo t.y iš jos pavogė laikotarpiu nuo 2021-12-17 21.00 val. iki 2021-12-18 nakties, kai ji miegojo, o rankinė su pinigine, kurioje buvo minėta banko kortele buvo koridoriuje. Taip pat laikotarpiu nuo 2021-12-20 05.00 val. iki 2021-12-20 23.00 val. ( tuo metu, kai ji buvo darbe) iš jos buto adresu (duomenys neskelbtini) jos sūnus K. A., pasinaudodamas prieš tai pagrobtais raktais, įsibrovė į jos butą ir iš jo pagrobė televizorių "(duomenys neskelbtini)" , 200 eurų vertės. (b. l. 1 t. 15-16 l.).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad K. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. tam, kas pagrobė svetimą turtą Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis K. A. savo kaltę pagrobus svetimą, nukentėjusiajai priklausantį šešių raktų ryšulį bei mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ pripažino pilnai. Jo kaltę patvirtina tiek jo paties prisipažinimas, tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti nukentėjusiosios M. G. parodymai bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be to, išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. A. neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas su viena svetima elektronine mokėjimo priemone, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis K. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobtais raktais atsirakinęs buto duris pagrobė nukentėjusiajai M. G. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę AB "(duomenys neskelbtini)" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. G. vardu, kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2021-12-20, kai minėtą kortelę paliko buto (duomenys neskelbtini) rūsyje, tokiu būdu disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone. Be to, panaudodamas pagrobtą M. G. vardu išduotą AB "(duomenys neskelbtini)" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone.

Be to, neginčytinai įrodyta, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku pagrobtais raktais atsirakinęs buto (duomenys neskelbtini) duris, įsibrovė į minėtą butą, iš kurio pagrobė M. G. priklausantį televizorių "(duomenys neskelbtini)" .

Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą. Svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą kvalifikuoja nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta baudžiamajame įstatyme apibrėžiama alternatyviais terminais „patalpa, saugykla, saugoma teritorija“, o būdas – vienu terminu „įsibrovimas“. Visų pirma būtina atskleisti šios kvalifikuotos vagystės padarymo būdą – įsibrovimą. Pagal Lietuvos A. T. praktiką įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Tesmo praktiką įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.), tiek be kliūčių. Neteisėtas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso ir nuo savininko ar teisėto turto valdytojo valios. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nukentėjusios leidimo patekti į butą kaltinamasis neturėjo. Kaip matyti iš byloje nustatytų duomenų nukentėjusioji buvo kaltinamojo paėmusi buto raktus. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas, nukentėjusios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys ir kiti įrodymai ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamųjų kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Kaltinamojo K. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

K. A. padarė keturias nusikalstamas veikas, kurių viena nesunki ir trys apysunkės tyčinės nusikalstamos veikos (BK 11 str. 3-4 d.). Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. kad jis savo kaltę pripažino ir gailėjosi. ( BK 59 str. 1 d.2p.. ) Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

K. A. administracine tvarka bausta (2 tomas b.l. 1-16), teistas 5 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 17-44), nagrinėjamas nusikalstamas veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. Nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės jo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ką neabejotinai įrodo šioje byloje kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nusikaltimus, kaltinamajam gali būti skiriamos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad jis stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, nukentėjusiosios poziciją, jog neturi pretenzijų kaltinamajam, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, nori dirbti ir integruotis į visuomenę, todėl bausmės trukmė nustatytina arčiau sankcijos minimumo.

Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.)

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 9 dalimis paskirtina bausmė bendrintina su 2022 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutine 6 (šešių ) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei skirtais įpareigojimais.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, tai kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, nori atlyginti padarytą žalą, nori dirbti, integruotis į visuomenę, turi mažametį vaiką ir nukentėjusiosios poziciją, jog nereikalauja griežtos bausmės, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad kaltinamasis padarys reikiamas išvadas ir sugebės gyventi bendruomenėje ir laikytis bendro gyvenimo taisyklių, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kartu paskiriant įpareigojimus.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos A. T. 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019). Byloje civilinis ieškovas UAB“ (duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, dėl to, kad buvo užstatytas televizorius (duomenys neskelbtini). 2021-12-29 televizorius buvo pateiktas policijos pareigūnams. Įmonei padaryta 80 eurų žala. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu dėl 80 eurų turtinės žalos atlyginimo. Taigi, UAB“ (duomenys neskelbtini) „ patyrė turtinę žalą. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta ir sutinka atlyginti. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalios yra priežastinis ryšys. Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusioji atpažino televizorių, kuris buvo paimtas iš lombardo. LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Nustatyta, kad kaltinamasis K. A. savo nusikalstamais veiksmais, padarė civiliniam ieškovui turtinę žalą, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

K. A. ( K. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

pagal LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems ) mėnesiams.

pagal LR baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams;

pagal LR baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams;

pagal LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams ir 2 ( dviems ) mėnesiams;

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir K. A. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams ir 9 ( devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. A. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams ir 10 ( dešimčiai ) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams ir 1 mėnesiui.

Taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

3) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB“ (duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą. Taip pat paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus: tęsti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ir azartinių lošimų gydymą ir per 1 (vienerius) metus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 2700 eurų dydžio žalą nukentėjusiajai A. S..

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąsias priemones panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo K. A. 80 ( aštuoniasdešimt) EUR turtinei žalai atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą.