Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-01-12 · Civilinė byla Nr. e2A-55-368/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
e2A-55-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01243-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
L. D.
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-55-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01243-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2235-883/2014, iškeltoje pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei V. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. D. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas sumažinti Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-292-79/2012 priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai, gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš jo išlaikymą dukteriai periodinėmis išmokomis po 150 litų kas mėnesį nuo 2014-02-18 iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad pasikeitė jo finansinė padėtis, nes po (duomenys neskelbtini) metais patirtos avarijos ėmė blogėti sveikata, jis neteko darbo. Jam šiuo metu yra nustatytas 55 procentų darbingumas ir nuo 2014 metų vasario mėnesio yra paskirta invalidumo pensija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisė iš ieškovo L. D. nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo 2014 m. vasario 28 d. iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ieškovui nustatytas 55 procentų nedarbingumo lygis, ieškovas negali dirbti darbų, kurie vibracija veikia visą kūną, darbų su cheminėmis medžiagomis, negali kelti krovinių rankomis, taip pat dirbti naktį ir nustatytame aukštyje. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą ar registravosi darbo biržoje, taip bandydamas susirasti kitą darbą ir pakeisti savo sunkią turtinę padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovas savanoriškai pablogino savo turtinę padėtį, nors turėjo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą ir teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, ir, teismo vertinimu, ieškovo pateiktas reikalavimas iki 150 Lt sumažinti išlaikymo nepilnametei dukteriai dydį prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) L. D. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – sumažinti dukters kasmėnesinį išlaikymą iki 150 Lt. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, atsižvelgė tik į vaiko poreikius, bet neįvertino apelianto turtinės padėties, taip pat pažeidė materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė V. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apelianto turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, pats apeliantas pablogino savo turtinę padėtį, ir jis nededa visų pastangų susirasti sveikatos būklę atitinkantį darbą ir užtikrinti vaikui tinkamą pragyvenimo lygį.

Šiaulių apygardos teisme 2014-12-10 gautas apeliacinio skundo papildymas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) L. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliaciniame skunde apeliantas turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus (CPK 306 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenumato apeliantui teisės papildyti / pakeisti skundą po to, kai jis priimamas, kita šalis pateikia atsiliepimą į skundą ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje. Priešingai, tokio procesą reglamentuojančiuose teisės normose nenumatyto apelianto procesinio dokumento (skundo papildymo) priėmimas ir nagrinėjimas pažeistų kitos bylos šalies procesinės teises, kadangi ji netektų galimybės į jį atsiliepti ir pateikti kontrargumentus. Teismas sprendžia, kad visus argumentus apeliantas galėjo išdėstyti savo skunde, todėl nevertina skundo papildymų.

Dėl teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Ieškinys byloje buvo pareikštas motyvuojant pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi; šį teiginį ieškovas grindė savo darbingumo lygio ir pajamų sumažėjimu.

Teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo (nutarties), kuriuo priteistas (nustatytas) išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo nepilnametei dukteriai mokėti 300 Lt kasmėnesinį išlaikymą. Teismas taip pat nustatė, kad apeliantas yra iš dalies darbingas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3508-797/2014 nutraukė apelianto L. D. ir E. D. santuoką ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai atiteko dalytas turtas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors apeliantas civilinėje byloje Nr. 2-3508-797/2014 teigė, kad kreditorių neturi, bylos duomenimis, tuo metu apeliantas turėjo 9149,50 Lt (19–20 b. l.) išlaikymo įsiskolinimą vaikui ir antstolės buvo įspėtas už vengimą mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad paties apelianto veiksmai (pritarimas neproporcingam turto padalijimui) iš dalies lėmė apelianto finansinės padėties pablogėjimą.

Apeliantas byloje neįrodinėjo ir neįrodė vaiko poreikių sumažėjimo. Atsakovė nurodė, kad nepilnametės dukters būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia ne mažiau 765 Lt (34 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iš esmės pritarė atsakovei, nurodydamas, kad apelianto mokamų 150 Lt kasmėnesinių išlaikymo išmokų nepakaktų užtikrinti nepilnametės poreikių (42–43 Lt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, jis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog sutiktų mokėti po 200 Lt kasmėnesinį išlaikymą (44, 62 b. l.).

Teismas pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normos ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinos 81,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybinės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovei V. B. (CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 81,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

Teisėjas Egidijus Mockevičius