Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas vieną kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi pakeista į 20 MGL dydžio (1 000 Eur) baudą;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos faktinės aplinkybės

R. R. 2024 m. spalio 2 d., apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,73 promilės girtumas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine K. R. metu tyčia abejomis rankomis suėmė už jos dešinės rankos, suko ją bei laužė už nugaros ties alkūne, po ko kairės rankos delnu sudavė K. R. į lūpą, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, R. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens įgijo psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC), kurio masė yra 0,478 g (84 proc.), kurią laikė iki tol, kol 2024 m. spalio 2 d., apie 14.10 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus specialistai jo dalinės apžiūros metu jo galinėje kairės pusės kišenėje jas rado ir paėmė.

II. Teismo surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. R. kaltė mušus ir kitaip smurtavus – tyčia abejomis rankomis suėmus už šeimos narės – sutuoktinės K. R. dešinės rankos, sukus ją bei laužius už nugaros ties alkūne, po ko kairės rankos delnu sudavus K. R. į lūpą, taip sukėlus jai fizinį skausmą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo R. R. parodymų matyti, kad jis abejomis rankomis suėmė K. R. už dešinės rankos ir pradėjo sukti ranką jai už nugaros, taip pat neneigė, kad galėjo suduoti K. R. į lūpą, kai ji bandė ištrūkti. Be R. R. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiosios K. R. parodymai, pagrindžiantys, kad R. R. abejomis rankomis paėmė jai už dešinės rankos ir pradėjo ją sukti bei laužti jai už nugaros per alkūnę į viršų, iš karto po to laikydamas užlaužtą jos dešinę ranką kairiuoju delnu trenkė jai į lūpą; abejonių, kad dėl to K. R. jautė fizinį skausmą, nekyla; vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota konflikto dalis, ir jo apžiūros protokolas; asmens apžiūros protokolas ir pridėta fotolentelė, patvirtinantys, kad ant K. R. viršutinės lūpos kairės pusės vidinės dalies buvo kraujosruva; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vienas kitą papildo. R. R. ir K. R. yra sutuoktiniai, todėl laikytini šeimos nariais. R. R. suvokė, kad muša ir kitaip smurtauja prie sutuoktinę K. R., numatė, jog užlauždamas ranką ir suduodamas delnu į lūpą, sukels jai fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip pats parodė, dėl apsvaigimo nesusivaldė, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 120 punktą nedidelis katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupės kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, o labai didelis – daugiau kaip 100 g.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. R. kaltė neteisėtai įgijus nusiperkant ir laikius prie savęs 0,478 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), kol policijos pareigūnai ją rado ir paėmė, neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis R. R. apklausiamas parodė, kad iš nepažįstamo asmens už 30 Eur nupirko 1 g kristalų ir juos turėjo su savimi. Be R. R. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojo R. K. parodymai, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai pas sulaikytą dėl smurto vyrą asmens džinsų kairės pusės galinėje kišenėje rado ir paėmė maišiuką, kuriame buvo, kaip įtariama, narkotinė medžiaga – kristalai; specialisto išvada, pagrindžianti, kad tyrimui pateiktoje kristalinėje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinonas (3-CMC), kurio masė yra 0,478 g; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Psichotropinės medžiagos kiekis (0,478 g), viršija nedidelį (ne daugiau kaip 0,2 g), tačiau nesiekia labai didelio šios medžiagos kiekio (100 g). Duomenų, kurie leistų spręsti apie R. R. tikslą parduoti ar kitaip platinti šias medžiagas, byloje nėra. R. R. suvokė, kad jo neteisėtai įgyta ir laikyta medžiaga yra psichotropinė, taip pat bent bendrais bruožais – jos kiekį, nes, kaip pats apklausiamas parodė, prieš tai pats ją nusipirko ir vartojo, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. R. veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmių skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę R. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. R. R. padarė du baigtus nusikaltimus, vieną – žmogaus sveikatai, kitą – susijusį su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, fizinio skausmo sukėlimo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį didina tai, kad šis padarytas vaikų akivaizdoje, abi nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, dėl asmeninių paskatų, noro svaigintis ir apsvaigus – pamokyti sutuoktinę, nusikalstama veika žmogaus sveikatai padaryta fizinė žala sutuoktinei K. R.

R. R. vedęs, augina du vaikus, pagrindinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, vieną kartą teistas, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu R. R. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje bausmių visiško sudėjimo būdu.

R. R. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. R. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. R. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 51 MGL dydžio (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, R. R. paskirtas bausmes bausmių visiško sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje ir jam skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. R. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 51 MGL dydžio (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. R. paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutines šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. R. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 34 MGL dydžio (1 700 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti R. R. laikiname sulaikyme nuo 2024 m. spalio 2 d. 14.10 val. iki 2024 m. spalio 3 d. 11.17 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis sudaro penkis mėnesius ir dvidešimt aštuonias dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, voką su nuoplova ir pakuotėmis, po tyrimo likusią medžiagą (0,547 g), supakuotą į užspaudžiamą maišelį ir voką (saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti R. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti R. R., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-648-1223/2025), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Atlikus įmokas, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.