- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-1573-733/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., D. T., J. B., K. B., A. Ž., K. T., R. T., T. T., A. T.
- Kategorijos
- 2.4.1.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 3.2.6.4Galutinis sprendimas
dalyvaujant pareiškėjui R. B., jo atstovei advokatei I. G., suinteresuotiems asmenims A. K., D. T. ir J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., K. B., A. Ž., A. K., D. T., K. T., R. T., T. T. ir A. T. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė jo sutuoktinė A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jis - sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), o po A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai valdo iki šiol pareiškėjas.
Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad tėvas J. B. ir mama A. B. turėjo devynis vaikus. Dvi seserys A. T. ir D. B. mirusios, pastaroji, būdama gal trijų metų. Mamos sūnus (iki santuokos su J. B.) J. L. yra miręs, jis buvo sukūręs šeimą. Viena sesuo O. L. (iki santuokos) gyvena Rusijoje. Tėvų šeimoje augo šeši vaikai. Tėvai iki mirties gyveno savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo vaikystės taip pat joje gyveno ir gyvena iki šiol. Mirus tėvui (duomenys neskelbtini), liko namas, jame esantys daiktai, gyvuliai, jo palikimą priėmė jis kartu su mama. Mirus mamai, pareiškėjas priėmė visą jai priklausantį turtą, juo rūpinasi iki šiol kaip savu, suremontavo namą, moka mokesčius. Tėvus palaidoti padėjo ne visi broliai, seserys. Taip pat nurodo, kad po tėvo mirties mama ir jis bei po mamos mirties jis dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kad juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškėjo atstovė advokatė I. G. prašo patenkinti pareiškimą, paaiškino, kad nors J. B. nesutinka su pareiškimu, nepateikė jokių įrodymų, jog po tėvo mirties pareiškėjas nepriėmė palikimo. Nurodė, kad mama šešis metus gulėjo ant lovos, o visą ūkį tvarkė brolis R.. Jis neprieštaravo, kad brolis visus dokumentus tvarkytųsi pats, nesikreipė į notarą dėl palikimo, nors žinojo, kad reikia kreiptis. A. K. nurodė, kad visada buvo kalbama, jog sodyba liks R., kuris ja rūpinosi bei prižiūrėjo mamą. D. T. taip pat parodė, kad R. B. visada rūpinosi sodyba. Liudytojai V. G. ir J. M. taip pat patvirtino, kad sodyboje gyveno R. B., kuris rūpinosi mama, prižiūrėjo sodybą. Broliai ir seserys nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. nesutinka su pareiškimu, paaiškino, kad pareiškėjas su savo dukromis užvaldė jų tėvų namą. Dėl to niekur jie nesikreipė. Brolis R. kartu su savo sugyventine su tėvais pradėjo gyventi dar iki tėvo mirties. Kol tėvai buvo gyvi, R. buvo išlaikomas tėvų, nes niekur nedirbo. Po tėvo mirties liko namas, gyvuliai. Mama viską prižiūrėjo. Nematė ar R. padėdavo. Name būdavo daromi „kosmetiniai“ remonto darbai. Mama pati nusipirkdavo tapetus, jie padėdavo juos perklijuoti. Namo galinė siena buvo paremontuota dar tėvams gyviems esant. Dabar name gyvena brolis su šeima. Suinteresuotas asmuo pageidautų turėti name savo kambarį. Brolis pasakė, kad jis pats tvarkys palikimą po mamos mirties. Senelių žemė iki šiol nėra sutvarkyta. Kai tėvai dar buvo gyvi, jis pats skaitė žemės dokumentus, o dabar brolis sako, kad jie dingo. Žinojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo. Kiti broliai ir seserys, ko gero, nesikreipė į notarą. Jie tarpusavyje nebendrauja. Mama daugiausiai rūpinosi brolis R. su šeima, jai buvo nustatyta globa. Šešis metus iki mirties mama nevaikščiojo. Tada gyvuliais rūpinosi R..
Suinteresuotas asmuo A. K. paaiškino, kad mama turėjo du nesantuokinius vaikus: J. L., kuris miręs, ir O. L., kuri gyvena Rusijoje. Name gyveno ir ji, kai ištekėjo, ir sesuo A. su šeima. Vienoje namo pusėje dar gyveno jos tėvo mama. Gyveno dar kita šeima, paskui jie išsikėlė. Nuo 1971 metų tėvai name jau gyveno vieni. R. pas tėvus atsikraustė su šeima. Tėvui mirus liko gyvulių. Nemano, kad tėvai buvo susitvarkę namo nuosavybės dokumentus. Nesikreipė dėl palikimo po tėvo mirties, nes buvo kalba tarp brolių ir seserų, kad viską jie palieka broliui R., kuris prižiūrėjo mamą. Jie visi turi savo būstus. Brolis iki šiol rūpinasi paliktu namu, prižiūri jį. Jie neprisideda finansiškai prie namo išlaikymo. Sesuo A. T., kuri yra mirusi, turėjo penkis vaikus, kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis.
Suinteresuotas asmuo D. T. nesutinka su pareiškimu, paaiškino, kad jo mama A. T. ir jie su broliais iki 2004 m. gyveno sodyboje, šiek tiek prisidėjo finansiškai. Mama tikriausiai nesikreipė dėl palikimo po jos tėvo mirties. Mama, kuri mirė 2004 m. žiemą, rūpinosi ūkiu, visi draugiškai prižiūrėjo gyvulius. Po močiutės mirties viskuo rūpinosi R. B.. Po senelio mirties dar jo mama buvo gyva. Po senelio mirties R. B. rūpinosi gyvuliais.
Suinteresuoti asmenys A. T., R. T., A. Ž., K. B., T. T. ir K. T. atsiliepimais į pareiškimą nurodė, kad sutinka su juo, nes po J. B. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė A. B. ir sūnus R. B., o po A. B. mirties palikimą priėmė ir faktiškai valdo sūnus R. B.. Jokių pretenzijų dėl turto jie neturi ir neturės ateityje.
Suinteresuoti asmenys A. T., R. T., A. Ž., K. B., T. T. ir K. T. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Iš A. T., R. T., A. Ž., K. B., T. T., K. T. gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo R. B., jo atstovės advokatės I. G. nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvai J. B. ir A. B., susituokę 1958-07-05, turėjo devynis vaikus. Dvi dukros - A. T., susilaukusi penkių vaikų, kurie byloje dalyvauja suinteresuotais asmenimis, ir D. B. yra mirusios. A. B. iki santuokos su J. B. turėjo du vaikus: J. L., kuris yra miręs, ir O. L., gyvenančią Rusijoje.
A. ir J. B. šeimoje augo šeši vaikai. Pareiškėjo tėvai iki mirties gyveno savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), su jais gyveno pareiškėjas su savo šeima.
Pareiškėjo tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, įrašo Nr. 9). Po jo mirties sutuoktinė A. B. kartu su sūnumi R. B. palikimą priėmė, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi sodyboje, rūpinosi ja, prižiūrėjo gyvulius, A. B. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, įrašo Nr. 263) kartu su sūnumi R. B. faktiškai naudojosi ir rūpinosi jo likusiu po mirties turtu. O po motinos A. B. mirties jos palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti pareiškėjas R. B., t. y. jis liko gyventi tėvų kartu valdytuose pastatuose (tai patvirtino 2016-07-08 raštu seniūnas), juos prižiūri, rūpinasi tėvų daiktais.
Liudytojai V. G. ir J. M. parodė, kad po tėvo mirties likusia sodyba rūpinosi pareiškėjas R. B.. Jis su savo vaikais prižiūrėdavo ir sergančią A. B.. Pareiškėjas kartu su mama mokėdavo mokesčius. Po jos mirties pareiškėjas su savo dukromis dalindavosi mokesčių mokėjimą, rūpinosi sodyba. R. broliai ir seserys kartu negyveno.
Nors suinteresuoti asmenys J. B. ir D. T. nesutinka su pareiškimu, tačiau, kaip teisingai pažymi pareiškėjo atstovė, nepateikė jokių įrodymų, kad po tėvo mirties pareiškėjas su mama, o po mamos mirties – pareiškėjas nepriėmė palikimo. Neįrodė ir tos aplinkybės, kad jie faktiniu valdymu būtų priėmę palikimą (CPK 178 str.). Nesikreipė į notarą dėl palikimo, nors žinojo, kad reikia kreiptis. Priešingai – suinteresuotas asmuo A. K. paaiškino, kad broliai ir seserys nesikreipė dėl palikimo po tėvo mirties, nes tarp jų buvo kalba viską palikti broliui R., kuris prižiūrėjo mamą, iki šiol rūpinasi paliktu namu, prižiūri jį, o jie finansiškai prie to neprisideda.
Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų A. B. ir J. B. sudarytų testamentų, taip pat duomenų apie palikimo po jų mirties priėmimą ar atsisakymą jį priimti.
R. B., A. B., J. B. giminystės ryšys yra įrodytas byloje pateikta gimimo liudijimo, sutuoktuvių liudijimo kopijomis.
Esant šiems įrodymams nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį faktiškai valdė sutuoktinė A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), o po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir pradėjo valdyti R. B. (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjui, kurio mokėtinas žyminis mokestis sudarė 31 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.), grąžintina permokėta žyminio mokesčio suma, t. y. 10 Eur (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo tikslu, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį faktiškai valdė sutuoktinė A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir pradėjo valdyti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Grąžinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo 2016-05-12 mokėjimu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėto žyminio mokesčio dalį – 10 Eur. Įpareigoti žyminį mokestį grąžinti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.