Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kelmės rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai bei išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su 2021-08-18 pareiškimu ( 1-4 l. ), prašydama įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytą pareiškėjos pavardę iš „V.“ į „W.“.

Pareiškime nurodoma, kad 2016-10-29 (duomenys neskelbtini), Vokietijoje ji susituokė su A. W., po santuokos pasirinko pavardę „W.“. 2021-08-03 kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyrių, kuris tą pačią dieną išdavė Santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame savo iniciatyva pakeitė I. W. pavardę į „V.“, o sutuoktinio pavardę paliko tą pačią „W.“. Vokiškos pavardės „W.“ pakeitimas santuokos sudarymo įraše į „V.“ turi neigiamų pasekmių, nes: vokiečių kalbos žodis „V.“ tariamas kaip „F.“, o „W.“ tariamas „V.“, t. y. sutuoktinių pavardės tariamos ir rašomos skirtingai; kelia nepatogumų ne tik asmeniniame bet ir šeimos gyvenime ( gyvena Vokietijoje, yra sudariusi darbo sutartį, yra mokesčių mokėtoja, turi banko sąskaitą, draudimą ir t. t. kaip I. W., o ne kaip „V.“ ). Abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta yra Vokietijoje ir nuolat kyla dideli nepatogumai dėl pavardžių skirtumo. Kol galioja (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja neturi galimybės gauti naujo asmens dokumento su sutuoktinio pavarde „W.“; pareiškėja negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisės pasirinkti sutuoktinio pavardę; patiria didelių nepatogumų, nes kasdieniniam gyvenimui Vokietijoje svarbūs teisiniai, finansiniai, socialiniai ir kt. santykiai jau yra identifikuojami kaip „W.“ pavarde. Asmens sveikatos draudimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas, banko mokėjimo kortelė patvirtina, kad ji Vokietijoje yra integravusis su savo sutuoktinio pavarde „W.“ ( 1-4 l. ).

Teismo posėdyje pareiškėjos I. B. atstovas advokatas paaiškino, kad pareiškėja I. B. susituokė 2016-10-29 Vokietijoje, kur su sutuoktiniu gyvena iki šiol. Po santuokos sudarymo ji pasirinko sutuoktinio pavardę „W.“. Trumpam grįžusi į Lietuvą pareiškėja kreipėsi į Kelmės rajono CMS, ten jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas, kuriame jos pavardė įrašyta „V.“. Pagal pareiškėjos prašymą CMS pateikė išvadą, kurioje atsisakė pavardę „V.“ ištaisyti į „W.“, todėl pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą.

Pareiškėjos I. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Ten ją su sutuoktiniu sieja bendri draudimo, kredito ir kt. reikalai. Jai Vokietijoje išduotuose dokumentuose pavardė įrašyta su „W“, todėl pavardės rašymo skirtumai sudaro įvairių papildomų sunkumų. Pagal teisės taikymo praktiką, nurodytą Teisingumo ministerijos atsiliepime, pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, todėl prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija 2021-10-04 atsiliepime ( 34-35 l. ) nurodė, kad nesutinka su I. B. prašymu santuokos įraše pakeisti pavarde „V.“ po santuokos įregistravimo į „W.“. Asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardė vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Į teismo posėdį atstovas neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Suinteresuotas asmuo LR Teisingumo ministerija atsiliepime ( 37-38 l. ) nurodė, kad byloje yra užsienio elementas, kadangi Lietuvos Respublikos pilietė sudarė santuoką su kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, šeima naudojasi judėjimo ir apsigyvenimo Europos Sąjungoje laisve, todėl byloje reikia vadovautis Europos Sąjungos teise. Dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo šeimai gali kilti rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra pripažinęs, kad jei skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos ir narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, asmenų teisės pagal Europos Sąjungos teisę. Pritaria pareiškėjos reikalavimui pakeisti civilinės būklės ako įrašą. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Į teismo posėdį atstovas neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2021-10-04 išvadoje ( 32-33 l.) nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „W.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „V“. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Į teismo posėdį atstovas neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja I. B. yra Lietuvos Respublikos pilietė ( 5 l. ), gyvenanti Vokietijoje ( 6, 7, 8 l. ). 2016-10-29 (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų tarnyboje ( Vokietijoje ) ji sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu A. W. ( 23-24 l. ), pareiškėjos pavardė po santuokos nurodyta „W.“. Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pavardė nurodyta „V.“ ( 13 l. ).

Pareiškėja I. B. kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyrių, prašydama pakeisti jos pavardę iš „V.“ į „W.“, tačiau skyrius prašymo netenkino ir 2021-08-18 pateiktoje išvadoje dėl pavardės keitimo nurodė, kad šiuo metu galiojančiais teisės aktais, neturi teisinių galimybių santuokos sudarymo įraše pakeisti pavardę iš „V.“ į „W.“ ( 9-10 l. ).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo 6 str. 6 d. nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 p. nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių ( diakritinių ) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Todėl asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 p. nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Tai reiškia, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas iš esmės nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Tačiau kartu konstatuotina, kad toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos CK 2.20 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą ( vardus ) ir pseudonimą.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui ( 2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06 ). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. numatytų teisių ribojimas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja su šeima gyvena Vokietijoje, kur dirba, ten jai yra išduoti dokumentai – asmens tapatybės kortelė ( 7 l. ), banko kortelė ( 6 l. ), sveikatos draudimo kortelė ( 8 l., taip manytina pagal dokumentų turinį, nes jie į lietuvių kalbą neišversti ) – kuriuose pavardė įrašyta „W.“. Todėl nekyla abejonių, kad skirtingas šeimos narių pavardžių rašymas sukelia jai ir jos šeimos nariams nepatogumų bei papildomų išlaidų ( tenka įrodinėti savo tapatybę, šeimos narių ryšius; be to, pagal vokiečių kalbos taisykles „V“ ir „W“ net tariamos skirtingai ir pan. ); taigi, draudimas įrašyti pavardę su „W“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja ir jos šeimos nariai patiria dėl sulietuvintos pavardės.

Gyventojų registro duomenimis galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek varduose, tiek pavardėse raidę „W“. Taigi „W“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos pavardės įrašymas su „W“ raide, t. y. „W.“, trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepime pareiškėjos prašymui iš esmės neprieštaravo ( tik nurodė, jog TPS tam neturėjo galimybių, tai gali tik teismas – 35 l. ). Valstybinė lietuvių kabos komisija net pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų, kuriose nurodė, jog atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis ( 33 l. ). Taip pat nenustatyta, jog „W“ raidės nurodymas asmens varde ir pavardėje galėtų reikšmingai pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, ar tuo būtų pažeistas viešasis interesas.

Todėl daroma išvada, kad nenukrypus nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą, tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams ( Lietuvos CK 1.5 str. ). Gi valstybės institucijų atsisakymas ištaisyti įrašą grindžiamas tik teisinio reguliavimo spragomis, iš esmės nenurodant argumentų dėl tokio ribojimo pagrįstumo ir toks ribojimas neabejotinai sukels reikšmingų neigiamų pasekmių pareiškėjai ( o kartu – ir jos šeimos nariams ). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų bei išvadą byloje teikiančios institucijos procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas ir formuojamą teismų praktiką, nenustačius pateisinamo pagrindo dėl teisės į originalios pavardės pasirinkimą ribojimo, siekiant apginti pareiškėjos teisę į savo tapatybę ir privatų gyvenimą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo. Todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus 2021-08-18 išvada naikintina ( papildomai teismo iniciatyva, nes toks reikalavimas pareiškime nesuformuluotas – 4 l. ) ir skyrius santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigotinas pakeisti pareiškėjos pavardę į ,,W.“ bei išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti 2021 m. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyrių 2021 m. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę po santuokos pakeisti į ,,W.“ bei išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės Kelmės rūmus.