Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. e2S-3105-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-13Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
e2S-3105-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13368-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
Lietuvos
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3105-794/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13368-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.6; 3.1.11.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.7.1.2; 3.1.7.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos advokatūros ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla ir priteista iš atsakovo A. V. ieškovui Lietuvos advokatūrai 1.818,45 EUR skolos, 250,47 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 697,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2. 2018 m. lapkričio 13 d. atsakovas A. V. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio12 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi konstatavo, jog pateiktas apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalies keliamų reikalavimų, todėl nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 47,00 EUR dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti jo apmokėjimo kvitą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Apeliantas (atsakovas) A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį ir atleisti nuo 47,00 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė, neįvertino ir nepasisakė dėl visų atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų.

4.2. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, išlaiko du nepilnamečius vaikus, moka nuomos mokestį. Individualios veiklos pajamų negauna, neturi jokių santaupų, taip pat atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės – turto bei piniginių lėšų areštas. Teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjo turtinė padėtis nėra tiek sunki, kad arba yra pagrindas jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, arba atidėti žyminį mokestį.

4.3. Teismui netenkinus prašymo dėl žyminio mokesčio atleidimo ar atidėjimo nepagrįstai ir neteisėtai apribojama atsakovo teisė į teisminę gynybą ir tokiu būdu pažeidžiamos CPK 5 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintinos nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

7. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

8. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie apeliacinio skundo turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

9. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, teisingai nustatė, kad apeliantas nėra sumokėjęs 47,00 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo, todėl teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 47,00 EUR žyminį mokestį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas pateiktas dėl 2.065,92 EUR skolos, todėl už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 47,00 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys).

11. Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą pateikė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ar žyminio mokesčio atidėjimo (CPK 83, 84 straipsniai). Pirmosios instancijos šiuos prašymus atmetė. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė, neįvertino ir nepasisakė dėl visų atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų.ir taip nepagrįstai buvo apribota atsakovo teisė į teisminę gynybą.

12. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias,vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juo pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokio prašymo patenkinimui.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui.

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas pagrįsti sunkią savo finansinę padėtį, teismui pateikė šiuos rašytinius įrodymus: nepilnamečių vaikų gimimo liudijimo, nekilnojamojo turto registro išrašo ir pajamų deklaracijos už 2017 metus kopijas.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, nepateikė duomenų apie transporto priemones, kitą turtą. Taip pat nepateikti ir duomenys apie apelianto sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantį registruojamąjį turtą (nekilnojamąjį turtą, transporto priemones), pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose, gaunamas pajamas, socialines išmokas, pašalpas, kurie taip pat leistų visapusiškai įvertinti bendrą šeimos mokumo situaciją.

16. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos, o tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia sunki, jog jis negalėtų sumokėti 47,00 EUR žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog šalis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ar sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, jog jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018 ir kt.).

17. Įvertinus apelianto turtinę padėtį pagal į bylą pateiktus duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apelianto turtinės padėties komplikuotumas ir jos finansinis nepajėgumas sumokėti žyminį mokestį objektyviai nėra nustatytas (CPK 178 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė visų įrodymų, įrodančių ir žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 84, 12, 178 straipsniai), t. y. nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo sunkią finansinę padėtį. Vien atsakovo nurodyti deklaratyvūs argumentai neteikia pagrindo teigti, jog jis iš tikrųjų neturi galimybių sumokėti 47,00 EUR dydžio žyminio mokesčio. Be to, net ir darant prielaidą, kad apelianto finansinė padėtis yra itin sunki, pateikti duomenys niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog dabartinė turtinė padėtis (jos sunkumai) yra trumpalaikiai, ir ateityje atsakovo padėtis pasikeis, kas lems jo pajėgumą sumokėti nustatytą sumą (po procesinio sprendimo priėmimo). Pažymėtina, kad žyminio mokesčio atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-361-196/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

19. Apeliacines instancijos tesimas pažymi, jog atsakovas kaip ir kiti asmenys dėl sunkios finansinės padėties, atitinkantys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodytus kriterijus turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, tokiu atveju remiantis CPK 83 str. 1 d. 14 p., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 20 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad skundžiama nutartimi buvo užkirsta apelianto teisė į teisminę gynybą. Minėta, kad teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas apelianto prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

21. Spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino procesines aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas bei pagrįstai nustatė atsakovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Atskirojo skundo argumentai (CPK 338 str., 320 str.) nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį. Nutartis pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti (CPK 73 str. 2 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje įpareigojo atsakovą apeliacinio skundo trūkumus pašalinti per septynias dienas po skundžiamos nutarties įteikimo. Šis terminas yra pasibaigęs, todėl apeliantui nustatomas naujas terminas - iki 2018 m. gruodžio 21 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje. Taip pat atsakovui pakartotinai išaiškinamos CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teismo įpareigojimo neįvykdymo procesinės pasekmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovui A. V. nustatyti terminą iki 2018 m. gruodžio 21 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje.

Išaiškinti atsakovui, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas