Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-324-462/2011

Teisėja Zita Romanovaitė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.;

1.2.22.9.; 1.2.23.2.

2011 m. balandžio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 p. šios bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-04-22 iki 2010-04-30.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei platino narkotines medžiagas, būtent:

jis iki 2010-04-22, tikslus laikas ir data nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 30,16 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių. Po ko, 2010-04-22, apie 17.50 val., namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, laiptinės 1-ame aukšte dalį neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos - 1,68 g kanapių ir jų dalių perdavė R. P., kitą dalį - 10,22 g kanapių ir jų dalių gabeno ir laikė savo striukės ir kelnių kišenėse bei piniginėje, iki tol, kol 2010-04-22, 20.45 val., policijos pareigūnai asmens kratos metu jas rado ir paėmė, o likusią dalį - 18,26 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, tol, kol 2010-04-22, 22 val., kratos metu minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, T. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu:

jis iki 2010-04-22, tikslus laikas ir data nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įsigijo kastetą „RENZHEZHI“, kuris priskiriamas prie smogiamojo - triuškinamojo poveikio nešaunamųjų ginklų, kurį neteisėtai laikė bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, tol, kol 2010-04-22, 22.00 val., kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šioje byloje analizuojamas įvykęs narkotinės medžiagos – kanapių perdavimas yra tik formalus ir neatitinka „perdavimo“ sąvokos turinio. Byloje nepaneigta kaltinamųjų pozicija, kad ir įvykus formaliam perdavimui, R. P. negalėjo nei disponuoti, nei valdyti, nei naudotis šiomis medžiagomis, kadangi kanapės jam buvo perduotos jų naudojimo paruošimui. Siekiant nustatyti, ar perdavimas įvykęs, būtina analizuoti „fizinio“ narkotinių medžiagų atitekimo kitam asmeniui esmę ir nustatyti, ar kitas asmuo įgijo teisę šiomis narkotinėmis medžiagomis disponuoti, valdyti, ar jomis naudotis. Šiuo atveju „žolės“ davimas R. P. nėra narkotinės medžiagos perdavimas kitam asmeniui su teise ja disponuoti, valdyti, ar naudotis ir tokiu atveju „platinimas“, kaip veika Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. prasme, negali būti laikoma baigta. Platinimas kaip nusikalstama veika būtų pasibaigusi R. P. įgijus teisę narkotine medžiaga disponuoti, valdyti, ar bent naudotis, pvz., duotą paruošimui „žolę“ nuteistiesiems pradėjus rūkyti. Tai, ką jis ketino daryti su gabenama ir laikoma „žole“, nepaneigia ir nepatvirtina prokuratūros pareikšto kaltinimo, susijusio su vienu platinimo, kaip įvykusio fakto, epizodu.

Apeliantas neginčija fakto, kad turimomis svarstyklėmis svėrė „žolę“. Tačiau šio fakto nustatymas pats savaime nėra pakankamas išvadai, kad todėl apeliantas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, padaryti. Todėl nepakanka duomenų konstatuoti, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.

Nuteistasis taip pat teigia, kad teismas nenustatė nei vieno atlygintinio sandorio, susijusio su narkotinių medžiagų platinimu, fakto, todėl negalėjo padaryti išvados, kad iš narkotinių medžiagų platinimo jis gavo bent kiek pajamų, o tuo labiau – kad gavo būtent šiuos iš jo paimtus ir konfiskuotus 740,21 Lt. Šios teismo padarytos išvados neteisėtai paremtos tik prielaidomis.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kada jis įgijo kastetą. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jis kastetą įgijo būdamas 13-14 metų amžiaus. Todėl galima teigti, kad jis kastetą įsigijo nebūdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektu. Atsižvelgiant į tai, nesant nusikaltimo sudėties, apeliantas negalėjo būti nuteistas.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo skundą tenkinti dalinai. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl T. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžio nuteistasis R. P. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal T. B. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir T. B. nepagrįstai nuteisę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p.).

Dėl T. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės platinus narkotines medžiagas („žolę“). Nuteistojo T. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas teigia, kad byloje analizuojamas įvykęs narkotinės medžiagos – kanapių perdavimas yra tik formalus ir neatitinka „perdavimo“ sąvokos turinio. Šiuo atveju „žolės“ davimas R. P. nėra narkotinės medžiagos perdavimas kitam asmeniui su teise ja disponuoti, valdyti, ar naudotis ir tokiu atveju „platinimas“, kaip veika Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. prasme, negali būti laikoma baigta. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Tai reiškia, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2011).

T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Jis neneigė įgijęs, gabenęs ir laikęs narkotines medžiagas, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, neturėjęs tikslo narkotines medžiagas platinti. Tokios pozicijos jis laikėsi ir apeliaciniame skunde, prašydamas jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsni 1 dalies į 259 straipsnio 2 dalį. Tai, kad T. B. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, nustatyta, teismui visapusiškai išanalizavus byloje esančius įrodymus (nuteistojo R. P., liudytojų N. D., S. A., R. S. parodymus, asmens apžiūros 2010-04-22 protokolą, asmens kratos 2010-04-22 protokolus, 2010-04-30 specialisto išvadą) ir įvertinus jų visetą.

Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Jis įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvertinamas šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius. Svarbios ir su kaltininko asmenybe susijusios aplinkybės: ar jis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2011).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. B. R. P. davė du lankstinukus su narkotine medžiaga – kanapėmis. Šio fakto apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Be to, byloje esantis 2010-04-22 kratos protokolas patvirtina, kad pas T. B. bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, buvo rasta ir paimta: 0,5 l talpos stiklainis, kuriame buvo 8 folijos lankstinukai su augalinės kilmės medžiaga (b. l. 6-7, t. 2).

Įvertinus šias aplinkybes bei kitus teismo sprendime aptartus įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, padaryta pagrįsta išvada, kad apeliantas platino narkotines medžiagas. Teismas, vertindamas T. B. parodymus, kuriais jis neigia turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas, pagrįstai pažymėjo, kad T. B. parodymai, jog R. P. neturėjo teisės kam nors perduoti iš jo gautos „žolės“, nepaneigia to, jog platinimo faktas jau įvyko – narkotinės medžiagos buvo perduotos R. P.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apelianto teiginiai apie tai, kad jis R. P. davė du suktinukus „žolės“, jog juos susuktų bei, kad R. P. „žolės“ surūkyti negalėjo, nes tai buvo jo (apelianto) daiktas, yra teisiškai nereikšmingi ir nuteistojo veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi, kadangi kaip jau minėta perdavimo faktas buvo įvykęs. Be to, nuteistasis R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad „...rašiau T. B., nes žolės norėjau, jis buvo sakęs, kad turi žolę. Esu kartu rūkęs „žolę“ kartu su T. B....“ (b. l. 92, t. 2). Taigi nėra jokio pagrindo abejoti, kad apeliantas „parūpindavo“ narkotinės medžiagos – „žolės“ kitam asmeniui.

Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Ta aplinkybė, kad byloje nėra nustatyta, jog apeliantas gavo piniginį atlygį už perduotas narkotines medžiagas, jo veikos kvalifikavimui neturi įtakos.

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas T. B. nusikalstamą veiką kaip baigtinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nėra pagrindo jo veiką perkvalifikuoti. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog T. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Iš teismo sprendimo matyti, kad bausmė T. B. paskirta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio reikalavimų ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Todėl tenkinti apeliacinio skundo dėl T. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. nėra pagrindo.

Dėl laikino T. B. nuosavybės teisių apribojimo

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nenustatė nei vieno atlygintinio sandorio, susijusio su narkotinių medžiagų platinimu, fakto, todėl negalėjo padaryti išvados, kad iš narkotinių medžiagų platinimo jis gavo bent kiek pajamų, o tuo labiau – kad gavo būtent šiuos iš jo paimtus ir konfiskuotus 740,21 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatas nei vienas atlygintinas sandoris, susijęs su narkotinių medžiagų platinimu. Taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad apeliantas būtent šiuos iš jo paimtus 740,21 Lt galėjo gauti už narkotinių medžiagų platinimą.

Be to, visos abejonės dėl nusikaltimo padarymo turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai bei nesant objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą, kad T. B. 740,21 Lt gavo už narkotinės medžiagos – „žolės“ platinimą, konfiskuoti pinigai 740,21 Lt turi būti jam grąžinti.

Dėl T. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-334).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. atsako asmuo, kuriam iki šio baudžiamojo nusižengimo padarymo yra suėję 16 metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 ir 13 str.). Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu T. B. parodė, kad būdamas gal 13-14 m. amžiaus rado kastetą ir parsinešė namo, laikė padėjęs stalčiuje, apie jį buvo užmiršęs (b. l. 96, t. 2). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad T. B. baudžiamasis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. negali būti inkriminuojamas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad nešaunamąjį ginklą (kastetą) jis įgyjo būdamas 13-14 metų amžiaus, t. y. nebūdamas šio baudžiamojo nusižengimo subjektu. Jokių kitų duomenų, kad kastetą apeliantas būtų įgijęs būdamas vyresnio amžiaus ar kitomis aplinkybėmis, byloje nėra.

Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo psichinis santykis su daroma veika pasireiškė tyčine kaltės forma. Pažymėtina, kad smogiamosios paskirties, specialiai pritaikyto žmonėms žaloti daiktas buvo laikomas namų sąlygomis, t. y. nebuvo nešiojamas su savimi. Minimas nešaunamasis ginklas (kastetas) buvo rastas tik nuteistojo namuose stalo stalčiuje 2010-04-22 kratos metu (b. l. 6, t. 2). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms T. B. nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl T. B. pagal minėtą straipsnį išteisintinas, nes neįrodyta, jog jis padarė šį baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl išvardytų motyvų nuteistojo T. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti.

T. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. dėl neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo, kadangi neįrodyta, jog padarė šį baudžiamąjį nusižengimą.

Panaikinti T. B. bausmės subendrinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 p.

Nuteistajam T. B. grąžinti konfiskuotus 740,21 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.