Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – piliečių teisių gynimo asociacija „Mūsų teisė“) dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą (toliau – ir Kauno RATC, atsakovas) per teismo nustatytą terminą (siūlomas 1 mėnesio terminas) įvykdyti 2022 m. lapkričio 4 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-617 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nustatytus reikalavimus, t. y. nutraukti Kauno komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – ir Kauno MBA) įrenginio viršnormatyvinę taršą benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako, acetono teršalais, išmetamais į aplinkos orą, iš taršos šaltinio Nr. 005, o ją nutraukus – raštu apie tai informuoti Departamentą ir Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrių (toliau – ir Kauno AKKS).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento Kauno AKKS pareigūnai dėl gyventojų pranešimų apie sklindančią taršą ir kvapus galbūt iš Kauno RATC eksploatuojamo Kauno MBA įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais atliko neplaninius patikrinimus. Patikrinimų metu vizualiai technologinių neatitikimų, kurie galėtų lemti nemalonių kvapų sklidimą į aplinką, nebuvo nustatyta.

3. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) laboratorija 2022 m. rugpjūčio 2 d. paėmė mėginius iš Kauno MBA taršos šaltinio Nr. 005 (kamino) siekdama nustatyti, ar Kauno RATC eksploatuoja įrenginį, nepažeisdamas jam išduotame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau – ir TIPK leidimas) nustatytų reikalavimų bei normatyvų, tai yra išmetamų teršalų į aplinkos orą, nustatytų TIPK leidime, leistinų ribinių verčių. Pagal atliktus tyrimus (laboratoriniai tyrimai atlikti ir gauti Kauno AKKS 2022 m. spalio 26 d.) nustatyta, kad Kauno MBA viršija išmetamų teršalų į aplinkos orą nustatytus TIPK leidime normatyvus. Kauno RATC buvo apie tai informuotas, jam įteikti atliktų tyrimų protokolai. Tyrimų metu nustatyti šių teršalų, išmetamų į aplinkos orą, viršijimai: amoniakas (didžiausia leistina koncentracija (toliau – ir DLK) TIPK leidime – 0,01399 g/s, nustatyta –0,02329 g/s); acetonas (leistina norma – 0,00147 g/s, nustatyta – 0,00245 g/s); benzenas (normatyvas – 0,00008 g/s, nustatyta – 0,00011 g/s); etilbenzenas (normatyvas – 0,00006 g/s, nustatyta – 0,00021 g/s); ksilenai (normatyvas – 0,00024 g/s, nustatyta – 0,00094 g/s); stirenas (normatyvas – 0,00064 g/s, nustatyta – 0,00096 g/s); etilmerkaptanas (normatyvas – 0,00038 g/s, nustatyta – 0,03297 g/s).

4. Teigė, kad Kauno AKKS pareigūnai 2022 m. lapkričio 4 d. Kauno RATC surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo atsakovui nurodė Kauno MBA nutraukti viršnormatyvinę taršą benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako, acetono teršalais, išmetamais į aplinkos orą, iš taršos šaltinio Nr. 005, o ją nutraukus, raštu informuoti Departamentą ir Kauno AKKS. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – iki 2022 m. gruodžio 2 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. AD5-23551 Kauno RATC Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2023 m. balandžio 2 d.

5. Kauno RATC 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. 73 informavo, kad Privalomąjį nurodymą įvykdė laiku (iki 2023 m. balandžio 2 d.).

6. Kauno AKKS 2023 m. balandžio 3 d. pavedimo Nr. SPR1-767 pagrindu atliko neplaninį Kauno RATC Kauno MBA patikrinimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo. Patikrinimo metu, išanalizavus Kauno MBA 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. 73 pateiktus atliktų laboratorinių tyrimų duomenis, nustatyta, kad Departamento Kauno AKKS teiktas Privalomasis nurodymas iki 2023 m. balandžio 2 d., nebuvo įvykdytas (šios aplinkybės užfiksuotos 2023 m. balandžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA-1144 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodoma, kad iš atsakovo pateiktos informacijos ir atliktų laboratorinių tyrimų matyti, jog išmetamų į aplinkos orą teršalų – benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno – TIPK leidime nustatyti normatyvai, ribos iki normatyvų nėra pasiektos, jos tiesiog yra netinkamai išmatuotos ar įvertintos. Pavyzdžiui, benzeno nustatyta maksimali leidžiama išmesti į aplinkos orą koncentracijos g/s norma pagal TIPK leidimą – 0,00008 g/s, o pagal Kauno MBA pateiktus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ekopaslauga“ laboratorijos 2023 m. sausio 31 d. paimtus mėginius ir 2023 m. vasario 7 d. atliktus tyrimus (tyrimų rezultatų protokolas Nr. 18) nustatyta, kad benzeno vidutinė tarša g/s iš taršos šaltinio Nr. 005 – < 0,00106 g/s, t. y. neišmatuota TIPK leidime nustatyta normatyvinė reikšmė. Iš pateiktų atliktų tyrimų rezultatų matyti, kad keturių rūšių teršalų (benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno) išmetamų į aplinkos orą per stacionarų taršos šaltinį, pažymėtą Nr. 005, nustatytos leistinos normos pagal TIPK leidimą nėra pasiektos ar tinkamai išmatuotos, kad būtų įrodyta, jog jos neviršija nustatytų TIPK leidime normatyvų reikšmių. Patikrinimo akto surašymo metu pagal Kauno RATC pateiktus atliktų tyrimų duomenis nustatyta, kad Kauno MBA išmetamų teršalų į aplinkos orą iš taršos šaltinio Nr. 005 normatyvai viršijami ir toliau.

7. Departamento Kauno AKKS pareigūnas Privalomąjį nurodymą davė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu, numatančiu, kad, kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą.

8. Atsakovas Privalomojo nurodymo neįvykdė, Kontrolės įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka jo neskundė.

9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. Agentūros laboratorija paėmė mėginius iš Kauno MBA įrenginio taršos šaltinio Nr. 005 (kamino). Laboratorinių tyrimų rezultatai Kauno AKKS gauti 2022 m. spalio 26 d. Nustatyta, kad dalis iš taršos šaltinio išmetamų teršalų viršija leidžiamas vertes, numatytas TIPK leidime. Atsižvelgdamas į gautus laboratorinių tyrimų rezultatus, Kauno AKKS vyr. specialistas–vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo atsakovui buvo nurodyta iki 2022 m. gruodžio 2 d. Kauno MBA nutraukti viršnormatyvinę taršą benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako ir acetono teršalais, išmetamais į aplinkos orą iš taršos šaltinio.

11. Privalomajam nurodymui įvykdyti atsakovas ėmėsi kompleksinių veiksmų. Buvo perkami ir išbandomi naujos kartos probiotikai, kurių panaudojimas leidžia suskaidyti nemalonius kvapus sukeliančius azoto ir sieros darinius. Nepavykus oro teršalų viršnormatyvinės normos pasiekti vien šia priemone, buvo pakviesti ekspertai iš Italijos, turintys didžiulę patirtį mechaninių biologinių įrenginių eksploatavimo, veiklos priežiūros srityje. Buvo išplauta 12,5 km vamzdynų, kuriais paduodamas švarus oras į tranšėjas biologinio apdorojimo pastate, nuplautos šio pastato vidaus sienos, kuriose galbūt kaupėsi nešvarumai, papildomai sureguliuoti šviežio oro padavimo srautai į biologinio apdorojimo pastatą. Atsakovas dėjo maksimalias pastangas, kad Privalomajame nurodyme nustatyti įpareigojimai būtų tinkamai įvykdyti. Taršos matavimams atsakovas pasitelkė tarptautinius specialistus.

12. Pratęsdamas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. AD5-23551, pats pareiškėjas pripažino, kad atsakovas vykdo Privalomąjį nurodymą, t. y. diegia naują technologiją – užpildė biofiltrus nauju biologiniu preparatu POLIFLOCK BIO X2.

13. Atsakovas paaiškino, kad po įdiegtų priemonių ir papildomų veiksmų, 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje, kelis kartus atliko laboratorinius tyrimus, kurie patvirtino, jog išmatuota oro tarša iš taršos šaltinio atitinka TIPK leidimo sąlygas. Taigi, Privalomasis nurodymas iki pratęsto termino, t. y. 2023 m. balandžio 2 d., buvo visiškai įvykdytas.

14. Departamentui pareikalavus, atsakovas 2023 m. kovo 31 d. pateikė jam tai patvirtinančius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus – išmetamų teršalų laboratorinių tyrimų rezultatų protokolus. Nepaisant šių laboratorinių tyrimų duomenų ir atsakovo įdėtų pastangų vykdant Privalomąjį nurodymą, buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog pagal atsakovo pateiktą informaciją matyti, kad išmetamų į aplinkos orą teršalų normatyvai (jų ribos), numatyti TIPK leidime, nėra pasiekti, nes yra netinkamai išmatuoti ir įvertinti – neišmatuota TIPK leidime nustatyta normatyvinė reikšmė. Taip pat nurodyta, kad Patikrinimo akto surašymo metu, pagal atsakovo atliktų tyrimų duomenis, Kauno MBA išmetamų teršalų į aplinkos orą iš taršos šaltinio Nr. 005 normatyvai yra viršijami, taigi Privalomasis nurodymas iki nustatyto termino neįvykdytas.

15. Be to, Kauno AKKS 2023 m. gegužės 11 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J08-1218/2023. Jame pakartota Patikrinimo akte nurodyta išvada, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir dėl to pradėta kitos bylos – dėl ekonominės sankcijos skyrimo – teisena.

16. Atsakovas teigia, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog pagal atliktus tyrimus, Kauno AKKS gautus 2022 m. spalio 26 d., nustatyta, kad Kauno MBA viršija tam tikrų išmetamų teršalų į aplinkos orą nustatytus TIPK leidime normatyvus. Nepaisant atsakovo pateiktų laboratorinių tyrimų, vis tiek laikoma, jog Kauno MBA išmetamų teršalų į aplinkos orą iš taršos šaltinio normatyvai viršijami ir toliau.

17. Departamentas nurodo, kad tik keturių likusių teršalų – benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno – normatyvų ribos nėra pasiektos, jos netinkamai išmatuotos ar įvertintos, esą normatyvai viršijami ir toliau. Tačiau tokie Departamento teiginiai yra pernelyg abstraktūs. Departamentas nekonkretizuoja ir nepagrindžia, ką ir kodėl netinkamai atsakovas išmatavo ar įvertino, kodėl laikoma, kad normatyvai yra viršijami ir toliau.

18. Atsakovas teigia, kad jo pateikti laboratoriniai tyrimai yra išsamūs, atlikti tinkamai ir teisingai. Kaip matuojamos ir vertinamos į aplinkos orą išmetamų teršalų vertės nusprendžia ne savarankiškai Kauno AKKS pareigūnai ar jų vertinimus atliekantys specialistai, o konkretūs teisės aktai.

19. Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo, matavimų ir tyrimų atlikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato pagrindinius reikalavimus iš stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų ir ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo.

20. Atsakovo nuomone, jis įgyvendino visus Privalomajame nurodyme jam skirtus įpareigojimus ir pateikė pareiškėjui įrodymus, pagrindžiančius, kad Privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas.

21. Be to, prašymo reikalavimas yra abstraktus ir netikslus, nes netgi tenkinus prašymą nebūtų aišku, ką tiksliai atsakovas turėtų dar padaryti, t. y. kokius veiksmus turėtų atlikti. Teigia, kad teisinis neaiškumas ir prašymo reikalavimo ydingumas kyla iš to, kad Privalomasis nurodymas – „nutraukti viršnormatyvinę taršą“ – buvo suformuluotas abstrakčiai kaip bendro pobūdžio reikalavimas, nenurodant konkrečių veiksmų, kuriuos atsakovas turi atlikti. Būtent tai sudaro sąlygas Departamentui skirtingai ir subjektyviai vertinti, ar Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas ar ne. Ir vien tai, kad atsakovas Privalomojo nurodymo neskundė teismui ir jo teisėtumas nebuvo nagrinėjamas Kontrolės įstatymo nustatyta tvarka savaime nesuteikia pagrindo Departamentui formaliu pagrindu tokio Privalomojo nurodymo įvykdymo reikalauti priverstine tvarka. Privalomuoju nurodymu yra sukurta neapibrėžta teisinė situacija, iš kurios nėra iki galo aišku ne tik tai, kokios yra įpareigojimo ribos, bet ir kokie konkretūs veiksmai iš Kauno RATC pusės turi būti dar atlikti, jeigu Departamentas mano, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Kartu tai reiškia, kad nebuvo nustatytos aiškios Kauno RATC leistino (draudžiamo) pageidautino elgesio ribos, t. y. kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų laikoma, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas ar neįvykdytas. Dėl šios priežasties nėra aišku, kokie konkretūs atsakovo veiksmai / neveikimas šioje byloje sudaro jos nagrinėjimo dalyką.

22. Trečiojo suinteresuoto asmens Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ atstovas teismo posėdyje visiškai palaikė pareiškėjo prašymo argumentus. Pažymėjo, jog daugybę metų situacija nesikečia, kadangi dėl atsakovo vykdomos ūkinės veiklos į aplinką patenka teršalai. Aplinkiniai gyventojai kenčia nuo nepakeliamo cheminių teršalų sukelto kvapo ir dėl to kylančių sveikatos sutrikimų.

II.

23. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir įpareigojo VšĮ Kauno RATC per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, t. y. nutraukti Kauno MBA apdorojimo įrenginio viršnormatyvinę taršą benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako, acetono teršalais, išmetamais į aplinkos orą, iš taršos šaltinio Nr. 005, o ją nutraukus, raštu apie tai informuoti Departamentą ir Aplinkos kokybės departamento Kauno AKKS.

24. Teismas nustatė, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno AKKS pareigūnai dėl gyventojų pranešimų apie sklindančią taršą ir kvapus galbūt iš Kauno RATC eksploatuojamo komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais atliko neplaninius patikrinimus, kurių metu vizualiai technologinių neatitikimų, kurie galėtų lemti nemalonių kvapų sklidimą į aplinką, nenustatė.

25. Agentūros laboratorija paėmė mėginius iš Kauno MBA taršos šaltinio Nr. 005 (kamino) siekdama nustatyti, ar Kauno RATC eksploatuoja įrenginį, nepažeisdamas jam išduotame TIPK leidime nustatytų reikalavimų bei normatyvų, tai yra išmetamų teršalų į aplinkos orą, nustatytų TIPK leidime, leistinų ribinių verčių. Atlikus tyrimus (laboratoriniai tyrimai atlikti ir gauti Kauno AKKS 2022 m. spalio 26 d.) nustatyta, kad Kauno MBA viršija išmetamų teršalų į aplinkos orą normatyvus, nustatytus TIPK leidime. Kauno RATC buvo apie tai informuotas, jam įteikti atliktų tyrimų protokolai. Tyrimų metu nustatyti šių teršalų, išmetamų į aplinkos orą, viršijimai: amoniakas (DLK TIPK leidime – 0,01399 g/s, nustatyta –0,02329 g/s); acetonas (leistina norma – 0,00147 g/s, nustatyta – 0,00245 g/s); benzenas (normatyvas – 0,00008 g/s, nustatyta – 0,00011 g/s); etilbenzenas (normatyvas – 0,00006 g/s, nustatyta – 0,00021 g/s); ksilenai (normatyvas – 0,00024 g/s, nustatyta – 0,00094 g/s); stirenas (normatyvas – 0,00064 g/s, nustatyta – 0,00096 g/s); etilmerkaptanas (normatyvas – 0,00038 g/s, nustatyta – 0,03297 g/s).

26. Kauno AKKS pareigūnai 2022 m. lapkričio 4 d. Kauno RATC surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė atsakovui Kauno MBA nutraukti viršnormatyvinę taršą benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako, acetono teršalais, išmetamais į aplinkos orą, iš taršos šaltinio Nr. 005, o ją nutraukus, raštu informuoti Departamentą ir Kauno AKKS. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – iki 2022 m. gruodžio 2 d., kuris Departamento Aplinkos kokybės departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2023 m. balandžio 2 d.

27. Kauno RATC 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. 73 informavo, kad 2022 m. lapkričio 4 d. Kauno AKKS pareigūno duotą Privalomąjį nurodymą įvykdė laiku (iki 2023 m. balandžio 2 d.).

28. Kauno AKKS 2023 m. balandžio 3 d. pavedimo Nr. SPR1-767 pagrindu atliko neplaninį Kauno RATC Kauno MBA patikrinimą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo. Išanalizavus Kauno MBA 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. 73 pateiktus atliktų laboratorinių tyrimų duomenis nustatyta, kad Departamento Kauno AKKS teiktas Privalomasis nurodymas iki nurodyto termino nebuvo įvykdytas. Patikrinimo akte nurodyta, kad iš atsakovo pateiktos informacijos ir atliktų laboratorinių tyrimų matyti, jog išmetamų į aplinkos orą teršalų – benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno – TIPK leidime nustatyti normatyvai, ribos iki normatyvų nėra pasiektos, jos tiesiog yra netinkamai išmatuotos ar įvertintos. Pavyzdžiui, benzeno nustatyta maksimali leidžiama išmesti į aplinkos orą koncentracijos g/s norma pagal TIPK leidimą – 0,00008 g/s, o pagal Kauno MBA pateiktus UAB „Ekopaslauga“ laboratorijos 2023 m. sausio 31 d. paimtus mėginius ir 2023 m. vasario 7 d. atliktus tyrimus (tyrimų rezultatų protokolas Nr. 18) nustatyta, kad benzeno vidutinė tarša g/s iš taršos šaltinio Nr. 005 – < 0,00106 g/s, t. y. neišmatuota TIPK leidime nustatyta normatyvinė reikšmė. Iš pateiktų atliktų tyrimų rezultatų matyti, kad keturių rūšių teršalų (benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno) išmetamų į aplinkos orą per stacionarų taršos šaltinį, pažymėtą Nr. 005, nustatytos leistinos normos pagal TIPK leidimą nėra pasiektos ar tinkamai išmatuotos, kad būtų įrodyta, jog jos neviršija nustatytų TIPK leidime normatyvų reikšmių. Patikrinimo akto surašymo metu pagal Kauno RATC pateiktus atliktų tyrimų duomenis nustatyta, kad Kauno MBA išmetamų teršalų į aplinkos orą iš taršos šaltinio Nr. 005 normatyvai viršijami ir toliau.

29. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 18 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 26 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-449 patvirtinto Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 punkto nuostatomis.

30. Nurodė, kad pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitusią ir šiuo metu galiojančią Aprašo redakciją, Agentūros tyrimų protokolai, kuriuos prašyme nurodo atsakovo atstovas (Nr. P-107-2023-E-79, Nr. P-107-2023-E-81, Nr. P-001-2023-E-25 ir Nr. P-001-2023-E-27), nėra privalomi surašyti, ir Agentūra jų nerašo, neteikia Departamentui (šios aplinkybės atsakovo atstovui buvo nurodytos 2023 m. spalio 6 d. siųstame elektroniniame laiške).

31. Teismas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu teismui pateiktų Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. AD1-205 patvirtintų Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinių kortelių Nr. 25 ir 56 grafose „Tyrimų protokolų Nr.“ nurodyti protokolų numeriai: P-107-2023-E-79, P-107-2023-E-81, P-107-2023-E-25, P-107-2023-E-27. Visi šie numeriai yra Agentūros tirti paimtų mėginių priėmimo registracijos numeriai (kortelėse įrašyti į šiuo metu egzistuojančią grafą „Tyrimų protokolų Nr.“), įrašyti kaip tyrimų protokolų numeriai, leidžiantys atpažinti mėginius Aplinkos informacijos valdymo integruotoje kompiuterinėje sistemoje (toliau – AIVIKS). Šie mėginių priėmimo registracijos numeriai yra nurodyti tyrimų rezultatų išraše iš AIVIKS. Fiziškai egzistuojančių protokolų tokiais numeriais nėra. Protokolų numeriai P-107-2023-E-79, P-107-2023-E-81, P-107-2023-E-25 ir P-107-2023-E-27 yra Agentūros tirti paimtų mėginių registracijos numeriai, kurie leidžia mėginius atpažinti AIVIKS sistemoje. Iki 2023 m. sausio 1 d. tokie dokumentai, kaip tyrimų protokolai, buvo surašomi fiziškai, tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. jie neberašomi. Įsigaliojus naujai Aprašo redakcijai, Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinių kortelių forma nebuvo keičiama, todėl joje, kaip ir anksčiau, duomenys surašomi į grafą „Tyrimų protokolų Nr.“, įrašant mėginių priėmimo registracijos numerius, leidžiančius atpažinti mėginius AIVIKS sistemoje.

32. Iš teismui pateiktos Kauno MBA atliktų laboratorinių tyrimų suvestines, suminės teršalų išmetimo iš taršos šaltinio Nr. 005 lentelės, susijusius su Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinėse kortelėse Nr. 25 ir 56 nurodytais tyrimų rezultatais (mėginiai imti 2023 m. balandžio 27 d.), matyti, kaip buvo nustatyti parametrai, viršijantys normatyvus. Pareiškėjas byloje pateikė Agentūros perduotus stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų ėminių paėmimo ir (ar) matavimų protokolus Nr. E107-2023-40, Nr. E107-2023-40-1, Nr. E107-2023-41 ir Nr. E107-2023-41-1, taip pat tyrimų rezultatų išrašus iš AIVIKS. Pareiškėjas, gavęs duomenis po Agentūros 2023 m. balandžio 27 d. paimtų mėginių ir atliktų tyrimų bei nustatęs, kad Kauno MBA viršija išmetamų teršalų į aplinkos orą nustatytus TIPK leidime normatyvus, apie teršalų viršijimą raštu informavo atsakovą.

33. Atsakovas Kauno RATC 2023 m. liepos 12 d. raštu informavo Departamentą, kad siekdamas nutraukti viršnormatyvinę oro taršą, nustatytą Agentūros 2023 m. balandžio 27 d. paimtuose mėginiuose, gegužės mėnesį atliko biofiltrų profilaktinius darbus, kurie prisidėjo prie išeinančio oro valymo kokybės pagerėjimo. Išeinančio oro kokybei nustatyti pasinaudojo UAB „Ekopaslauga“ paslaugomis, kuri 2023 m. gegužės 9 d. išmatavo amoniako, o 2023 m. birželio 28 d. – merkaptanų koncentracijas išeinančiame ore. Atsakovo paaiškinimu, viršnormatyvinė oro tarša iš Kauno MBA buvo nutraukta (Departamentui pateikė UAB „Ekopaslauga“ laboratorijos atliktus tyrimų protokolus).

34. Teismas nurodė, kad Valstybinius tyrimus atlieka arba organizuoja jų atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka Agentūra, todėl pareiškėjas 2023 m. birželio 16 d. raštu kreipėsi į Agentūrą, prašydamas išaiškinti, ar atliekant iš Kauno RATC eksploatuojamo Kauno MBA iš stacionaraus oro taršos šaltinio išmetamų teršalų (amoniako) matavimus buvo naudota tinkama metodika, ar tinkamai atlikti išmetamo amoniako matavimai. Agentūra 2023 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. (30-l)-A4E-7965 pasisakė apie Kauno MBA tirtų teršalų, kaip amoniakas ir etilmerkaptanas, naudotos metodikos, t. y. kad LAND 88-2009 „Amoniako koncentracijos nustatymas aplinkos ore spektometriniu metodu“ taikomas tik amoniako taršai nustatyti aplinkos ore. Šiuo metodu nustatant amoniako koncentracijas išmetimuose iš stacionarių taršos šaltinių, metodas naudotas netinkamai. Atsakydama į paklausimą dėl merkaptanų ir etilmerkaptanų bei TIPK leidime nustatytų šių teršalų normatyvų, Agentūra informavo, kad merkaptanai ir etilmerkaptanas nėra tas pats teršalas. Merkaptanai yra visų merkaptanų (etilmerkaptanas, metilmerkaptanas ir kt.) grupė, pagal Aprašą turi kodą 1375 ir parodo taršą merkaptanais. Etilmerkaptanas yra vienas iš šios grupės teršalų, pagal Aprašą neturintis atskiro kodo, todėl neturėtų būti normuojamas ir kontroliuojamas. Tačiau vertinant tai, kad patikrinimo metu buvo nustatytas etilmerkaptano koncentracijos viršijimas, palyginti su TIPK leidime nurodyta leidžiama koncentracija, vykdant Departamento Privalomąjį nurodymą turėjo būti atlikti etilmerkaptano tyrimai. Spektrometriniu SVP-03 metodu yra nustatomi visi išmetamosiose dujose esantys merkaptanai. Kad šiuo metodu buvo nustatyta tik etilmerkaptano koncentracija galima būtų teigti tik tuomet, jei tiksliai būtų žinoma, jog išmetamas tik etilmerkaptanas. Tuomet šio tyrimo rezultatą galima būtų lyginti su etilmerkaptano normatyvu. Tyrimų protokole turėtų būti paaiškinimas, kad išmetamas tik etilmerkaptanas. Dėl Kauno MBA pateiktuose atliktų teršalų tyrimų protokoluose nustatytų teršalų Agentūra informavo, kad vadovaujantis UAB „Ekopaslauga“ ir UAB „Ekometrija“ atliktų teršalų tyrimų rezultatais galima teigti, jog UAB „Ekometrija“ nustatyti merkaptanai, nemetaniniai LOJ ir heksanas bei UAB „Ekopaslauga“ 2023 m. kovo 2 d. išmatuotas acetonas neviršijo TIPK leidime nurodytų verčių. Benzeno, etilbenzeno, ksileno (m, p-ksilenai ir o-ksilenai), stireno, sieros vandenilio gautų koncentracijų negalima vertinti kaip patikimų, nes gauti rezultatai yra mažesni už mažiausią tuo metodu nustatomą teršalo koncentraciją. Pirmiau išvardytiems teršalams mažiausia nustatoma koncentracija yra 10–13 kartų didesnė, negu nurodyta leidžiama koncentracija TIPK leidime, todėl neaišku, ar buvo naudoti tinkami metodai šiems teršalams nustatyti. UAB „Ekometrija“ nustatytos tolueno ir acetono koncentracijos yra didesnės, nei leidžiama tarša (vienkartinis dydis) TIPK leidime.

35. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. AD5-20056) kreipėsi į Agentūrą su prašymu suteikti informaciją, ar matavimai dėl išmetamų teršalų iš stacionaraus oro taršos šaltinio atlikti tinkamai, ar viršnormatyvinė tarša (amoniako, benzeno ir etilmerkaptano pagal Kauno MBA pateiktus tyrimų protokolus) yra nutraukta.

36. Agentūra, atsakydama į Departamento paklausimą, 2023 m. spalio 20 d. rašte Nr. (30.1)-A4E-10746) nurodė, kad LAND 88-2009 „Amoniako koncentracijos nustatymas aplinkos ore spektometriniu metodu“ taikomas tik amoniakui nustatyti aplinkos ore. Šiuo metodu nustatant amoniako koncentracijas išmetimuose iš stacionarių taršos šaltinių, metodas naudotas netinkamai, todėl Agentūra negali teigti, kad viršnormatyvinė tarša šiuo teršalu yra nutraukta.

37. Teismas pažymėjo, kad atsakovo Kauno MBA atliktiems tyrimams buvo taikoma netinkama metodika, tai yra amoniako tarša turėjo būti matuojama ir mėginiai imami iš stacionaraus taršos šaltinio. Atsakovo pateiktuose tyrimų protokoluose nurodoma, kad buvo naudojama metodika LAND 88-2009, kurios taikymo sritis – matuojama amoniako koncentracija ne stacionariame taršos šaltinyje, o aplinkos ore.

38. Dėl etilmerkaptanui nustatyti naudotos metodikos Agentūra nurodė, kad spektrometriniu SVP-03 metodu yra nustatomi visi išmetamosiose dujose esantys merkaptanai. Kad šiuo metodu buvo nustatyta tik etilmerkaptano koncentracija, galima būtų teigti tik tuomet, jei tiksliai būtų žinoma, kad išmetamas tik etilmerkaptanas. Tuomet šio tyrimo rezultatą galima būtų lyginti su etilmerkaptano normatyvu. Tyrimų protokole turėtų būti paaiškinimas, kad išmetamas tik etilmerkaptanas. UAB „Ekopaslauga“ 2023 m. birželio 28 d. atliktų tyrimų protokole Nr. 112 suminė merkaptanų tarša yra nurodyta 0,00012 g/s ir nesiekia etilmerkaptano normos 0,00038 g/s, nustatytos Kauno TIPK leidime Nr. T-K.4-6/2015, todėl galima teigti, kad šio teršalo viršnormatyvinė tarša yra nutraukta.

39. Tęsiantis nuolatiniams skundams dėl oro taršos, sklindančių nemalonių kvapų, 2023 m. rugsėjo 12 d. iš Kauno MBA buvo imami mėginai aplinkos taršai nustatyti. Agentūra, paėmusi mėginius ir atlikusi tyrimus, nustatė, kad ir toliau viršijama tarša (Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinė kortelė Nr. 76, tyrimų rezultatų išrašai iš AIVIKS, atliktų laboratorinių tyrimų suvestinė, Departamento 2023 m. spalio 10 d. įpareigojimas imtis priemonių taršai nutraukti).

40. Teismas, išanalizavęs situaciją, vertino, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas Kauno RATC yra įvykdęs Privalomąjį nurodymą, kuriuo jam nurodyta Kauno MBA nutraukti viršnormatyvinę taršą benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako, acetono teršalais, išmetamais į aplinkos orą, iš taršos šaltinio Nr. 005.

41. Kauno MBA viršnormatyvinė tarša iki šiol yra viršijama, tą patvirtino Agentūros 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. paimtų mėginių tyrimų rezultatai. Taršos į aplinką patekimas yra kintantis rodiklis ir priklauso nuo atsakovo vykdomos veiklos. Teismas konstatavo, kad atsakovui pateiktas Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas.

42. Privalomuoju nurodymu atsakovas įpareigotas nutraukti Kauno MBA viršnormatyvinę taršą benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako, acetono teršalais, išmetamais į aplinkos orą, iš taršos šaltinio Nr. 005, o ją nutraukus, raštu apie tai informuoti Departamentą ir Kauno AKKS. Atsakovas neskundė Privalomojo nurodymo Kontrolės įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka ir, kaip teigia, ėmėsi priemonių Privalomajam nurodymui įvykdyti. Tačiau atsiliepime į prašymą atsakovas nurodė, jog pats Privalomasis nurodymas yra ydingas, neaiškus ir nesuprantamas, kadangi jame nenurodyti konkretūs veiksmai, kurių turi imtis atsakovas, kad Privalomasis nurodymas būtų visiškai įvykdytas.

43. Teismas pažymėjo, kad Privalomuoju nurodymu nurodyta palaikyti TIPK leidime nurodytą teršalų patekimo į aplinką normą. Pats atsakovas kreipėsi dėl TIPK leidimo išdavimo ir įsipareigojo laikytis nurodytų normų eksploatuodamas savo žinioje esančius įrenginius ir vykdydamas ūkinę veiklą. Pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas, kurio veikla susijusi su aplinkos apsauga, ir savo veikloje vadovaujasi teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis gamtos, aplinkos apsaugą, todėl Privalomuoju nurodymu ir įpareigojo atsakovą nutraukti viršnormatyvinę taršą. Taigi, pareiškėjas neprivalėjo atsakovui nurodyti, kokių konkrečių veiksmų, techninių priemonių, įrangos keitimų, remonto darbų, ūkinės veiklos strateginių sprendimų ar kt. veiksmų turėjo imtis atsakovas, kad tarša atitiktų TIPK leidimo normatyvuose įtvirtintas normas. Be to, pareiškėjas tokių žinių neturi ir neprivalo turėti, tam išduodami TIPK leidimai, kur ir nurodomos leistinos normos, kurių privalo laikytis atsakovas.

44. Teismas nurodė, kad vertindamas viešojo administravimo institucijos priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje, 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

45. Nagrinėjamu atveju Departamento Kauno AKKS pareigūnas Privalomąjį nurodymą davė vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu, numatančiu, kad, kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą. Privalomasis nurodymas yra visiškai aiškus, suprantamas ir pagrįstas teisės aktų reikalavimais, todėl atsakovas įpareigotinas įvykdyti jam duotą Privalomąjį nurodymą.

46. Teismas pažymėjo, kad nenormatyvinės taršos skleidimas į aplinką neigiamai veikia prie gamyklos esančias teritorijas. Tai įrodo trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai byloje, kad: „greta šios gamyklos esančių Ramučių kaimo gyventojai pradėjo jausti nuolatinę MBA gamyklos veiklos vykdymo metu generuojamą dvoką. MBA gamyklos keliama cheminė tarša ir cikliškai / periodiškai sklindantis dvokas itin pablogino Ramučių bendruomenės narių gyvenimo kokybę, kai kurie gyventojai susidūrė su sveikatos problemomis, galbūt dėl keliamos cheminės taršos. Asociacija nuo pat MBA gamyklos veiklos pradžios iki pat šios dienos stengiasi, jog nenutrūkstanti cheminė tarša būtų užkardyta. Tuo tikslu Asociacija daugybę kartų kreipėsi tikriausiai į visas įmanomas valstybės institucijas ir įstaigas, kėlė klausimus dėl visuomenės sveikatai žalingos MBA gamyklos veiklos, rengė protesto akcijas bei kitais būdais stengėsi atkreipti dėmesį į netoleruotiną situaciją. Deja, MBA gamyklos keliama cheminė tarša iki šios dienos nėra pasibaigusi“.

47. Teismas konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovas įpareigojamas įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus.

48. Teismas nurodė, kadangi sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsakovo prašymo priteisti 3 775,20 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkino.

III.

49. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

50. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su Privalomojo nurodymo davimu ir, atsakovo teigimu, jo įvykdymu, teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

51. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė ABTĮ nustatytų reikalavimų dėl įrodymų vertinimo ir motyvų sprendime nurodymu. Teismas selektyviai atrinko ir vertino byloje esančius įrodymus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės nurodė tik pareiškėjo prašyme ir kituose dokumentuose išdėstytus teiginius, priimdamas juos kaip objektyvią tiesą, o atsakovo pateiktų įrodymų visiškai nevertino, nemotyvavo, kodėl remiasi išimtinai tik pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais. Atsakovo nuomone, teismas neatskleidė ginčo esmės, t. y. dėl ko kilo nesutarimas tarp Departamento ir atsakovo vertinant Privalomojo nurodymo neįvykdymą.

52. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog Privalomojo nurodymo neįvykdymas iki nustatyto 2023 m. balandžio 2 d. termino negali būti grindžiamas kitais, vėliau (2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d.) atliktais tyrimais. Teismas neteisingai vertino Departamento pateiktus Agentūros raštus bei deklaratyviai nurodė, jog Kauno MBA atliktiems amoniako tyrimams buvo taikoma netinkama metodika, o merkaptanų tyrimai yra nepakankami. Teismo įpareigojimas yra nepagrįstas, neaiškus ir neatitinka paties teismo padarytų išvadų. Atsakovas nesupranta, kodėl teismas įpareigoja atsakovą Privalomąjį nurodymą įvykdyti pilna apimti (net ir toje dalyje, kurioje jis bet kuriuo atveju yra jau įvykdytas).

53. Atsakovas akcentuoja, kad teismo išvada, jog nenormatyvinės taršos skleidimas į aplinką neigiamai veikia prie gamyklos esančias teritorijas, yra neteisinga ir nepagrįsta, daugiau emocinio pobūdžio, galbūt siekiant parodyti palankumą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Šios aplinkybės netgi nebuvo (ir neturėjo būti) bylos nagrinėjimo dalyku.

54. Atsakovas teigia, kad byloje buvo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, jog atsakovas Privalomąjį nurodymą įvykdė. Departamentas Patikrinimo akte ir prašyme nurodė, kad konkrečių keturių teršalų – benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno – normatyvų ribos nėra pasiektos, jos netinkamai išmatuotos ar įvertintos, esą šių teršalų normatyvai viršijami ir toliau. Taršos šiais teršalais tyrimų rezultatų Departamentas nepripažino tik dėl to, kad jų išmatuotos vertės buvo žemesnės nei metodo nustatymo riba, tačiau nekonkretizavo ir nepagrindė, ką ir kodėl netinkamai atsakovas išmatavo ar įvertino, kodėl laikoma, jog benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno TIPK leidime numatyti normatyvai yra viršijami ir toliau.

55. Atsakovo vertinimu, priešingai, šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad tyrimai buvo atlikti tinkamai, visų teršalų koncentracijos išmatuotos ir įvertintos taip pat teisingai bei tinkamai. Esminis nesutarimas tarp atsakovo ir Departamento kaip 2023 m. balandžio 6 d. surašydamas Patikrinimo aktą Departamentas turėjo įvertinti Privalomojo nurodymo įvykdymą ir kilo tik dėl to, kad Departamentas netinkamai ir ne pagal teisės aktų reikalavimus įvertino atsakovo pateiktų tyrimų rezultatus bei padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl Privalomojo nurodymo likusioje dalyje neįvykdymo (nes dėl kitų trijų teršalų – amoniako, acetono ir etilmerkaptano Departamentas pastabų neturėjo).

56. Atsakovas akcentuoja, kad kaip matuojamos ir vertinamos į aplinkos orą išmetamų teršalų vertės nusprendžia ne savarankiškai Kauno AKKS pareigūnai, o tai reguliuoja konkretūs teisės aktai, būtent Taisyklės nustato pagrindinius reikalavimus iš stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų ir teršalų aplinkos ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimui, matavimų ir tyrimų atlikimui. Departamento Patikrinimo akte ir prašyme kvestionuojamų keturių teršalų koncentracijų ir verčių tyrimai buvo atlikti vadovaujantis metodu CEN/TS 13649. Šis metodas, kaip rekomenduojamas, yra patvirtintas Taisyklių priedo lentelėje, šis metodas atitinka ir tą, kuriuo vadovavosi Agentūra, atlikdama pradinius tyrimus dėl 2022 m. rugpjūčio 2 d. paimtų mėginių. Tai, kad tyrimų protokoluose atitinkamų teršalų koncentracijos ir jų vertės yra nurodomos su „<“ riba, reiškia ne tai, jog jos nebuvo išmatuotos ar kad nebuvo pasiektos normatyvinės TIPK leidimo vertės, o tai, jog matuojamas teršalų kiekis (teršalo koncentracija) yra toks mažas (per mažas), kad jo tiksliai išmatuoti yra neįmanoma.

57. Priešingai nei prašyme teismui (ir Patikrinimo akte) nurodė pareiškėjas, atsakovo 2023 m. kovo 31 d. pateikti tyrimai nėra nei netinkamai atlikti, nei patvirtina, kad TIPK leidime nustatytos taršos ribos yra viršijamos. Atsakovo pateikti tyrimai įrodo, kad iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno tarša Kauno MBA buvo tokia maža, jog apskaičiuoti ją metodu (kurį taiko ir pats pareiškėjas kartu su Agentūra), yra tiesiog neįmanoma. Dėl to, vadovaujantis Taisyklių 26.4.2 punktu, tokiu atveju tarša ir yra prilyginama nuliui.

58. Atsakovas nurodo, kad Departamentas teisinės oro taršos tyrimų vertinimo taisyklės išskirtinai ir be jokio pagrindo netaiko tik atsakovo atliktiems tyrimams, bet teisingai ją taiko Agentūros atliktiems tyrimams. Vadovaujantis Taisyklėse numatytais reikalavimais dėl tyrimų rezultatų vertinimo, atsakovas nagrinėjamuoju atveju turi pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad vertinant ir jo vykdant Privalomąjį nurodymą atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus, bus lygiai taip pat vadovaujamasi Taisyklių nuostatomis, o tyrimų vertinimo metodai, kuriais vadovaujasi ir pareiškėjas vertindamas Agentūros atliktų tyrimų rezultatus, bus traktuojami vienodai.

59. Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtina, jog atsakovas iki nustatyto termino įvykdė Privalomajame nurodyme duotą įpareigojimą ir iki šio momento viršnormatyvinę (TIPK leidimo sąlygų neatitinkančią) oro taršą konkrečiai nurodytais teršalais nutraukė. Nepatikrinęs Departamento prašyme nurodytų pagrindų ir priežasčių, ar pagrįstai Departamentas laiko Privalomąjį nurodymą neįvykdytą, teismas bylą išsprendė iš esmės neteisingai ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

60. Atsakovas nurodo, kad teismas išėjo už prašyme apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų ir kritiškai neįvertinęs pareiškėjo pozicijos nenuoseklumo, Privalomojo nurodymo neįvykdymą ėmė vertinti ir grįsti tomis aplinkybėmis, kuriomis Departamentas surašydamas Patikrinimo aktą ir kreipdamasis į teismą net nesirėmė ir dėl jų netgi nelaikė, kad Privalomasis nurodymas laikytinas neįvykdytu.

61. Departamento nepagrindimas, kodėl jis atsakovo atliktiems tyrimams netaiko Taisyklių reikalavimų ir nenuoseklumas šioje byloje grindžiant, kodėl laiko Privalomąjį nurodymą neįvykdytu, kertasi su gero administravimo principu, dėl to prašymas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Patikrinimo akto surašymo metu (kuomet ir buvo vertinamas Privalomojo nurodymo įvykdymas) Kauno MBA keliama oro tarša būtų neatitikusi TIPK leidime nustatytų sąlygų.

62. Atsakovas nurodo, kad Departamentas 2023 m. spalio 31 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. tyrimų metu nustatyta, kad Kauno MBA veikloje buvo viršytos amoniako, acetono ir benzeno TIPK leidime numatytos galimos taršos vertės (pateikta taršos kontrolinė kortelė Nr. 76). Iš esmės tik šių tyrimų rezultatų pagrindu teismas sprendė, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada apie nuolatinio pobūdžio (tebesitęsiančią) Kauno MBA viršnormatyvinę oro taršą, teismo sprendime nenurodoma, nepaaiškinama, ką reiškia „tarša iki šiol viršijama“, t. y. kas konkrečiai ir nuo kada viršijama. Be to, visiškai neatsižvelgta į taršos tyrimų pobūdį, kurie rodo skirtingas ir skirtingų teršalų vertes ne kažkokį tęstinį, o momentinį, t. y. tyrimų metu buvusį, laikotarpį.

63. Teismas be pagrindo nevertino byloje esančių įrodymų apie 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. tyrimų rezultatų teisinį vertinimą bei be jokio teisinio ir faktinio pagrindo laikė, kad šie tyrimai (jų rezultatai) patvirtinta, jog Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Ši pagrindinė sprendimo išvada yra neteisinga, dėl to byla iš esmės buvo neteisingai išspręsta.

64. Atsakovas teigia, kad teismas neteisingai vertino Departamento pateiktus Agentūros raštus. Teismas Agentūros teiginius iš Raštų perrašė į sprendimą ir laikė, kad jie yra teisingi. Nepaisant atsakovo įdėtų pastangų ir pateiktų įrodymų, kodėl Agentūros raštuose nurodyti teiginiai yra neteisingi ir, kad raštai, kaip įrodymai, vertintini itin kritiškai, teismas į tai visiškai neatsižvelgė, dėl jų sprendime nieko nepasisakė. Todėl ši teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, o išvados neteisingos. Teigia, kad nėra jokių priežasčių abejoti 2023 m. kovo 31 d. Kauno RATC Departamentui pateiktų tyrimų rezultatais ir dėl amoniako bei etilmerkaptano taršos verčių. Teismas nevertino, kad Agentūra savo raštuose nenurodė nei kokiu teisiniu pagrindu ji pateikia savo vertinimus (ar turi ir kokią kompetenciją tai daryti), nei kokiais teisės aktais, metodikomis ar pan. ji vadovaujasi, taigi raštai neturi jokios įrodomosios reikšmės.

65. Atsakovas pažymi, kad naudotas tyrimo metodas SVP-03 patvirtina, jog juo yra nustatomi visi išmetamosiose dujose esantys merkaptanai, įskatant ir etilmerkaptaną. Įvertinus tai, kad buvo įvertinti visi suminiai merkaptanai, kurių tyrimų rezultatai patvirtino, jog TIPK leidime numatytas visų merkaptanų normatyvas nėra viršijamas, akivaizdu ir logiška, jog ir vieno iš jų sudedamosios dalies – etilmerkaptano – vertė TIPK leidimo verčių neviršija. Taigi teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – Agentūros raštus, dėl to padarė visiškai nepagrįstas papildomas išvadas apie Privalomojo nurodymo neįvykdymą.

66. Atsakovas akcentuoja, kad nei pareiškėjas, nei teismas sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl reikalaujama ir įpareigojama Privalomąjį nurodymą įvykdyti pilna apimtimi, t. y. įvykdyti ir tai, ką atsakovas yra įvykdęs. Jei pareiškėjas prašyme pagal Patikrinimo akto rezultatus laikė, kad atsakovas nėra nutraukęs viršnormatyvinės taršos konkrečiais keturiais teršalais – benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno, vadinasi prašymo reikalavimas teismui ir teismo įpareigojimas turėjo būti įvykdyti šią Privalomojo nurodymo dalį.

67. Teismas nurodyta Departamento pozicija dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo nesivadovavo ir priimdamas sprendimą rėmėsi 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. tyrimų rezultatais, kurie rodo visai kitokius oro taršos rodiklius. Pagal šiuos minėtų tyrimų rezultatus Departamentas laiko, kad Kauno MBA oro tarša egzistuoja trimis kitais teršalais – benzenu, amoniaku ir acetonu. Jeigu teismas sprendime būtų buvęs nuoseklus, tai net ir teismui laikant, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl to, kad Kauno MBA leistina oro tarša 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo viršyta, bet kuriuo atveju gali būti įpareigojama nutraukti neleistiną oro taršą tik toje apimtyje ir tik tokią, kuri pagal teismo sprendimo logiką tebeegzistuoja, t. y. benzeno, amoniako ir acetono teršalais (tik toks leistinos taršos viršijimas buvo nustatytas 2023 m. rugsėjo 12 d.). Kitoje Privalomojo nurodymo apimtyje jis yra įvykdytas, neleistinos oro taršos kitais teršalais (etilbenzenu, ksilenais, stirenu ir etilmerkaptanais) nėra, todėl atsakovas negali būti įpareigojamas įvykdyti tai, ką jau yra įvykdęs. Įpareigojimui įvykdyti Privalomąjį nurodymą pilna apimtimi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi joks pažeidimas įvykdytoje Privalomojo nurodymo apimtyje neegzistuoja.

68. Atsakovas taip pat pažymi, kad teismo išvada, jog nenormatyvinės taršos skleidimas į aplinką neigiamai veikia prie gamyklos esančias teritorijas, yra neteisinga ir nepagrįsta, neaišku kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Teismas tiesiog deklaratyviai pritarė trečiojo suinteresuoto asmens subjektyviems teiginiams ir juos pacitavo kaip galimą objektyvią tiesą. Tačiau byloje ne tik nėra nei vieno pagrindžiančio įrodymo, kad Kauno MBA veikla neigiamai veikia konkrečias teritorijas ar asmenis, bet priešingai, esantys ir papildomai į bylą pateikiami įrodymai patvirtina, jog tokie teiginiai neatitinka tikrovės.

69. Atsakovo vertinimu, teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų pasisakydamas dėl esą neigiamo Kauno MBA įrenginio poveikio Ramučių bendruomenės gyventojams, o be to, toks vertinimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nepaisant ir 2023 m. rugsėjo 12 d. nustatytų trijų teršalų TIPK leidime numatytų leistinų verčių viršijimų, Kauno MBA veikla atitinka leistinas oro taršos ir kvapų ribines vertes.

70. Atsakovas taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie pagrindžia atitinkamų sprendimo išvadų / pažymėjimų dėl aplinkybių, kurių teismas netyrė, bet dėl kurių pasisakė, neteisingumą. Būtinybė juos pateikti nulemta siurprizinių sprendimo pažymėjimų ir paties paduodamo apeliacinio skundo motyvų. Be to, pateikiami įrodymai atsakovui tapo prieinami (jis juos gavo iš atsakingų institucijų) tik po bylos pirmojoje instancijoje išnagrinėjimo ir Sprendimo priėmimo.

71. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

72. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nevertino atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad Privalomasis nurodymas iki jame nustatyto termino pabaigos buvo tinkamai įvykdytas. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, Departamentas viso bylos nagrinėjimo proceso metu laikėsi nuoseklios ir neginčytinos pozicijos, kad atsakovas Privalomojo nurodymo neįvykdė, t. y., jog viršnormatyvinė tarša iš Kauno MBA nebuvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus byloje esančius įrodymus, teismo posėdžiuose išklausė tiek abiejų šalių, tiek trečiojo suinteresuoto asmens pozicijas, suteikė galimybę pateikti papildomus įrodymus bei paaiškinimus. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nesutikdamas su Kauno RATC pateikta pozicija, kad tarša iš Kauno MBA buvo laiku nutraukta, pagrįstai rėmėsi Departamento pateiktais įrodymais, tuo pačiu pagrindžiančiais Departamento poziciją, kad Kauno MBA viršnormatyvinė tarša nebuvo nutraukta. Tai, kad teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą nesudaro pagrindo teigti, jog teismas nevertino atsakovo į bylą pateiktų įrodymų ar pateiktus įrodymus vertino netinkamai.

73. Teismas pagrįstai konstatavo, kad iš Departamento pateiktų atliktų tyrimų rezultatų matyti, jog keturių rūšių teršalų (benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno) išmetamų į aplinkos orą per stacionarų taršos šaltinį, pažymėtą Nr. 005, nustatytos leistinos normos pagal TIPK leidimą nėra pasiektos ar tinkamai išmatuotos, kad būtų įrodyta, jog jos neviršija nustatytų TIPK leidime normatyvų reikšmių. Patikrinimo akto surašymo metu pagal Kauno RATC pateiktus atliktų tyrimų duomenis nustatyta, kad Kauno MBA išmetamų teršalų į aplinkos orą iš taršos šaltinio Nr. 005 normatyvai viršijami ir toliau.

74. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Departamento pareigūnai, suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, išanalizavę paties atsakovo Kauno MBA 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. 73 pateiktus atliktų laboratorinių tyrimų duomenis, nustatė, kad Privalomasis nurodymas iki nurodyto termino nebuvo įvykdytas. Departamento pareigūnas išvadas, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, padarė įvertinęs Kauno RATC kartu su 2023 m. kovo 31 d. raštu pateiktus skirtingu laiku atliktų tyrimų protokolus, kuriuose išmatuotos teršalų koncentracijos reikšmės mg/Nm³ pačių laboratorijų buvo perskaičiuotos į g/s, bei surašytos atliktų tyrimų protokoluose. Tai pareigūnams leido pagrįstai daryti išvadą, kad viršyti TIPK leidime nustatyti leidžiamų išmesti teršalų į aplinkos orą iš taršos šaltinio, pažymėto Nr. 005, vienkartinių dydžių g/s normatyvai. Būtent dėl šių aplinkybių Departamento 2023 m. balandžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA-1144 nurodyta, kad pagal pateiktą informaciją ir pateiktus atliktus laboratorijų tyrimus nustatyta, jog išmetamų į aplinkos orą teršalų – benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno – nustatyti TIPK leidime normatyvai, ribos iki normatyvų nėra pasiektos, nes jos yra netinkamai išmatuotos ar įvertintos.

75. Pažymi, kad Agentūros laboratorijų paimtų mėginių ir atliktų tyrimų rezultatų protokoluose nėra parašytos teršalų vertės g/s, todėl jos perskaičiuojamos: teršalų išmatuotos reikšmės mg/Nm³ dauginamos iš tūrio debito (kiekvieno išmatuoto ortakio atskirai) ir padalinamos iš 1 000, tuomet gaunama koncentracija g/s, kuri lyginama su nustatytomis reikšmėmis TIPK leidime. Kuomet tyrimų reikšmės mažesnės mg/Nm³, išmetamų teršalų vertės prilyginamos nuliui, kaip tai yra nustatyta Taisyklėse.

76. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas visą laiką laikėsi pozicijos, jog atsakovas Privalomojo nurodymo neįvykdė. Departamentas teismui pateikė papildomus įrodymus (Kauno MBA atliktų laboratorinių tyrimų suvestines, suminę teršalų išmetimo iš taršos šaltinio Nr. 005 lentelę), susijusius su Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinėse kortelėse Nr. 25 ir 56 nurodytais tyrimų rezultatais (mėginiai imti 2023 m. balandžio 27 d.), iš kurių matyti, kaip buvo nustatyti parametrai, viršijantys normatyvus. Departamentas, gavęs duomenis po Agentūros 2023 m. balandžio 27 d. paimtų mėginių ir atliktų tyrimų bei nustatęs, kad Kauno MBA viršija išmetamų teršalų į aplinkos orą nustatytus TIPK leidime normatyvus, apie teršalų viršijimą raštu informavo ir atsakovą. Kauno RATC 2023 m. liepos 12 d. raštu Departamentą informavo, kad siekdamas nutraukti viršnormatyvinę oro taršą, nustatytą Agentūros 2023 m. balandžio 27 d. paimtuose mėginiuose, atsakovas gegužės mėnesį atliko biofiltrų profilaktinius darbus, kurie prisidėjo prie išeinančio oro valymo kokybės pagerėjimo, taip pat pasinaudojo UAB „Ekopaslauga“ paslaugomis, kuri 2023 m. gegužės 9 d. išmatavo amoniako, o 2023 m. birželio 28 d. – merkaptanų, koncentracijas išeinančiame ore. Atsakovo paaiškinimu, viršnormatyvinė oro tarša iš Kauno MBA buvo nutraukta (Departamentui pateikė UAB „Ekopaslauga“ laboratorijos atliktus tyrimų protokolus). Taigi, šių visų ankščiau nurodomų veiksmų viršnormatyvinei taršai nutraukti atsakovas ėmėsi jau po nustatyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, tuo pačiu pripažindamas, kad viršnormatyvinė tarša nebuvo nutraukta iki Privalomajame nurodyme nustatyto termino.

77. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Departamentas rėmėsi Agentūros raštuose nurodytais argumentais dėl taikytos metodikos nustatant teršalų kiekį bei nurodytais duomenimis. Jais pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas.

78. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir nustatė, kad tęsiantis nuolatiniams skundams dėl oro taršos, sklindančių nemalonių kvapų, 2023 m. rugsėjo 12 d. iš Kauno MBA buvo imami mėginai aplinkos taršai nustatyti. Agentūra paėmusi mėginius ir atlikusi tyrimus nustatė, kad ir toliau viršijama tarša (teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinė kortelė Nr. 76, tyrimų rezultatų išrašai iš AIVIKS, atliktų laboratorinių tyrimų suvestinė, Departamento 2023 m. spalio 10 d. įpareigojimas imtis priemonių taršai nutraukti). Teismas taip pat teisingai vertino ir konstatavo, kad Kauno MBA viršnormatyvinė tarša iki šiol yra viršijama (tą parodė Agentūros 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. paimtų mėginių tyrimų rezultatai). Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad taršos į aplinką patekimas yra kintantis rodiklis, priklausantis nuo atsakovo vykdomos veiklos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas Privalomojo nurodymo neįvykdė, atlikus taršos tyrimus po Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, ir toliau buvo nustatoma aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis. Tad atsakovo argumentai, kad po Privalomojo nurodymo įvykdymo termino tarša buvo nutraukta, o kiti taršos nustatymo atvejai (2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. paimtų mėginių tyrimai) negali būti vertinami kaip taršos tęstinumas, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi po Privalomojo nurodymo termino ir toliau buvo nustatomi į aplinką skleidžiami teršalai.

79. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Departamentas įrodė, jog atsakovas tinkamai neįvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimų, o atsakovo pateikti priešingo pobūdžio įrodymai, įrodymų patikimumo aspektu, pripažįstami nepatikimais bei nepaneigiančiais pareiškėjo pateiktų įrodymų. Tokioms išvadoms pagrįsti teismas vadovavosi ir paties atsakovo byloje pateiktais laboratoriniais tyrimais.

80. Departamentas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad priimdamas sprendimą ir įpareigodamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą pilna apimtimi, teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo įpareigojo atsakovą įvykdyti ir tai, ką jis yra įvykdęs; įpareigojimui įvykdyti Privalomąjį nurodymą pilna apimtimi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi joks pažeidimas įvykdytoje Privalomojo nurodymo apimtyje neegzistuoja.

81. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, t. y., kad Privalomajame nurodyme išvardintų teršalų viršnormatyvinė tarša yra nutraukta, sprendimo rezoliucinėje dalyje atsakovas ir buvo įpareigotas įvykdyti Privalomąjį nurodymą visa apimtimi.

82. Pareiškėjo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl Kauno MBA veiklos neigiamo poveikio konkrečioms teritorijoms ar asmenims bei trečiojo suinteresuoto asmens netinkamo atstovavimo Ramučių kaimo bendruomenės daugumai yra neesminiai ir iš esmės nedarantys įtakos sprendimo priėmimui, todėl dėl jų nepasisako.

83. Pareiškėjas dėl atsakovo prašymo prijungti naujus įrodymus nurodo, kad prašymas neturėtų būti tenkinamas, nes nauji įrodymai nedaro esminės įtakos vertinimui, ar Privalomasis nurodymas laikomas įvykdytu / neįvykdytu.

84. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

85. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

86. Pažymi, kad byloje buvo nagrinėjamas klausimas ne dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, o dėl jo įvykdymo, todėl Kauno RATC apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog teismo įpareigojimas yra nepagrįstas, neaiškus ir neatitinka paties teismo padarytų išvadų, yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas Privalomojo nurodymo neskundė, taigi jis a priori (iš anksto) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jame nurodytų cheminių elementų viršnormatyvinė tarša neabejotinai egzsistavo.

87. Trečiojo suintetesuoto asmens įsitikinimu, įvertinus cheminių medžiagų kritiškai kenksmingą poveikį žmonių sveikatai ir net gyvybei, pirmosios instancijos teismas galėjo/turėjo atmesti pareiškėjo prašymą ir neįpareigoti Kauno RATC įvykdyti Privalomąjį nurodymą tik tokiu atveju, jeigu Kauno RATC būtų absoliučiai, visiškai, 100 proc. įrodęs teismui, jog teisėtame Privalomajame nurodyme konstatuota cheminė tarša yra absoliučiai, visiškai, 100 proc. buvo ir yra nutraukta ir Privalomasis nurodymas įvykdytas.

88. Tačiau, kaip matyti iš Kauno RATC pozicijos pirmosios instancijos teisme, tiek iš apeliacinio skundo, Kauno RATC vadovavosi / vadovaujasi subjektyviais cheminės taršos metodikų aiškinimais, formaliais teiginiais, kad vėlesnių laikotarpių cheminė tarša negali lemti teismo sprendimo įpareigoti nutraukti cheminę taršą ir pan.

89. Byloje esanti medžiaga rodo, jog įgaliotos valstybės institucijos (Departamentas ir Agentūra) nesutiko su Kauno RATC pateiktų įrodymų apie neva nutrauktą cheminę taršą patikimumu, todėl teismas pagrįstai į šių valstybės institucijų, o taip pat ir į trečiojo suintersuoto asmens poziciją atsižvelgė priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

90. Teigia, kad teismo sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Kauno RATC Privalomojo nurodymo neįvykdė.

91. Byloje pagrįstai konstatuota, kad 2023 m. balandžio 6 d. atlikto patikrinimo metu, išanalizavus Kauno MBA 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. 73 pateiktus atliktų laboratorinių tyrimų duomenis, nustatyta, kad Departamento Kauno AKKS pateiktas Privalomasis nurodymas iki nurodyto termino nebuvo įvykdytas (šios aplinkybės užfiksuotos Patikrinimo akte). Patikrinimo akte nurodoma, kad iš atsakovo pateiktos informacijos ir atliktų laboratorinių tyrimų matyti, jog išmetamų į aplinkos orą teršalų – benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno – TIPK leidime nustatyti normatyvai, ribos iki normatyvų nėra pasiektos, jos tiesiog yra netinkamai išmatuotos ar įvertintos.

92. Teismas pagrįstai konstatavo, kad iš Departamento pateiktų atliktų tyrimų rezultatų matyti, jog keturių rūšių teršalų (benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno) išmetamų į aplinkos orą per stacionarų taršos šaltinį, pažymėtą Nr. 005, nustatytos leistinos normos pagal TIPK leidimą nėra pasiektos ar tinkamai išmatuotos, kad būtų įrodyta, jog jos neviršija nustatytų TIPK leidime normatyvų reikšmių. Patikrinimo akto surašymo metu pagal Kauno RATC pateiktus atliktų tyrimų duomenis nustatyta, kad Kauno MBA išmetamų teršalų į aplinkos orą iš taršos šaltinio Nr. 005 normatyvai viršijami ir toliau.

93. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad nors Kauno RATC pateikė UAB „Ekopaslauga“ laboratorijos atliktus tyrimų protokolus, tačiau Agentūra konstatavo, jog tokie tyrimai yra nepatikimi. Agentūra 2023 m. rugpjūčio 2 d. rašte nurodė, kad atliekant matavimus metodas naudotas netinkamai.

94. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas negalėjo atsižvelgti į Kauno RATC generuojamą taršą po Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog Privalomajame nurodyme nurodytas terminas, iki kurio turi būti nutraukta cheminė tarša, kenkianti žmonių sveikatai, negali būti interpretuojamas kaip suteikiantis teisę Kauno RATC cheminiais teršalais daryti poveikį aplinkinių teritorijų gyventojams po tokio termino pabaigos.

95. Teismas pagrįstai vertino ir nustatė, kad tęsiantis nuolatiniams skundams dėl oro taršos, sklindančių nemalonių kvapų, 2023 m. rugsėjo 12 d. iš Kauno MBA buvo imami mėginiai aplinkos taršai nustatyti. Agentūra, paėmusi mėginius ir atlikusi tyrimus, nustatė, kad ir toliau viršijama tarša (Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinė kortelė Nr. 76, tyrimų rezultatų išrašai iš AIVIKS, atliktų laboratorinių tyrimų suvestinė, Departamento 2023 m. spalio 10 d. įpareigojimas imtis priemonių taršai nutraukti). Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas Kauno RATC yra įvykdęs Privalomąjį nurodymą, kuriuo atsakovui nurodyta Kauno MBA nutraukti viršnormatyvinę taršą benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako, acetono teršalais, išmetamais į aplinkos orą, iš taršos šaltinio Nr. 005.

96. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, kad Kauno MBA viršnormatyvinė tarša iki šiol yra viršijama (tą parodė Agentūros 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. paimtų mėginių tyrimų rezultatai). Sutinka, kad taršos į aplinką patekimas yra kintantis rodiklis ir priklauso nuo atsakovo vykdomos veiklos.

97. Teismas sprendime padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nenormatyvinės taršos skleidimas į aplinką neigiamai veikia prie gamyklos esančias teritorijas. Faktą, kad Kauno MBA keliama cheminė tarša ir jos kenksmingas poveikis gyventojų sveikatai yra visos Ramučių bendruomenės, ne tik asociacijos narių, nuolatinis rūpestis, papildomai patvirtina pridedamas Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos (į kurią patenka Ramučių kaimas) 2024 m. sausio 9 d. Seniūnaičių sueigos protokolas, 2024 m. sausio 9 d. tos pačios Seniūnaičių sueigos kreipimasis į aukščiausias valstybės institucijas.

98. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, o atsakovo apeliacinis skundas, kuris yra grindžiamas išimtinai formaliais pagrindais ir apeliuoja į formalų teisėtumą, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

99. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie buvo priimti jau po teismo sprendimo, todėl negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

100. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl įpareigojimo atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

101. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurie buvo gauti jau po teismo sprendimo priėmimo ir kurie yra reikšmingi sprendžiant byloje kilusį ginčą.

102. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovo pateikti nauji įrodymai yra gauti jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme ir priėmus sprendimą, todėl jie negalėjo būti pateikti anksčiau. Pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, atsakovas jų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl yra pagrindas atsakovo prašomus įrodymus prijungti prie bylos.

103. Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai, nors ir yra gauti išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau nepagrindžia reikiamo dokumentų ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. su atsakovui duoto Privalomojo nurodymo (ne)įvykdymu. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens procesinis prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos netenkinamas.

104. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, sprendė, kad atsakovas jam duoto Privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl pareiškėjo prašymą tenkino.

105. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išskirtinai vadovavosi pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai sprendė, jog Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, taip pat nepagrindė, kodėl jis turi būti įvykdytas pilna apimtimi, nes Departamentas Patikrinimo akte nurodė, jog tik dalies teršalų normatyvai viršijami. Teismas byloje kilusį ginčą išsprendė neteisingai, priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

106. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

107. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

108. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

109. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

110. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Departamento Kauno AKKS pareigūnai dėl galbūt iš Kauno RATC eksploatuojamo komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini) sklindančių kvapų ir taršos, 2022 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais atliko neplaninius patikrinimus, kurių metu vizualiai technologinių neatitikimų, galinčių lemti nemalonių kvapų sklidimą į aplinką, nenustatė.

111. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) 2022 m. rugpjūčio 2 d. paėmė mėginius iš Kauno MBA taršos šaltinio Nr. 005 tikslu nustatyti, ar Kauno RATC eksploatuoja įrenginį nepažeisdamas jam išduotame TIPK leidime nustatytų reikalavimų bei normatyvų, t. y. išmetamų teršalų į aplinkos orą, nustatytų TIPK leidime, leistinų ribinių verčių. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Kauno MBA viršija išmetamų teršalų į aplinkos orą normatyvus, nustatytus TIPK leidime: amoniako, acetono, benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno ir etilmerkaptano.

112. Departamento Kauno AKKS pareigūnai atsakovui 2022 m. lapkričio 4 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-617, kuriuo Kauno RATC nurodė nutraukti Kauno MBA viršnormatyvinę taršą benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako, acetono teršalais, išmetamais į aplinkos orą iš taršos šaltinio Nr. 005, o ją nutraukus, raštu informuoti Departamentą ir Kauno AKKS. Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatė terminą iki 2022 m. gruodžio 2 d., kuris, atsižvelgiant į atsakovo prašymą, buvo pratęstas iki 2023 m. balandžio 2 d.

113. Atsakovas Kauno RATC 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. 73 informavo Departamentą, kad Privalomąjį nurodymą įvykdė. Rašte paaiškino Privalomojo nurodymo vykdymo eigą, kokių priemonių ėmėsi jam įvykdyti, taip pat nurodė, kad Privalomojo nurodymo vykdymo metu periodiškai buvo atliekami oro taršos matavimai – 2022 m. gruodžio 29 d., 2023 m. vasario 7 d. ir 2023 m. kovo 2 d., užtikrinant stabilią neviršnormatyvinę oro taršą į aplinką. Pateikė lentelę su išmatuotų oro teršalų vertėmis, atsakovo teigimu, pagrindžiančiomis, kad viršnormatyvinė oro tarša nutraukta laiku. Lentelėje nurodyta, jog pagal UAB „Ekometrija“ 2022 m. gruodžio 20 d. matavimų protokolus, suminiai merkaptanai (taip pat ir etilmerkaptanas) yra 0,00014 g/s (TIPK normatyvas – 0,00027 g/s), benzeno ir stireno teršalų vertė yra žemiau nustatymo ribos (TIPK normatyvas benzeno – 0,00008 g/s, stireno – 0,000064 g/s), pagal UAB „Ekopaslauga“ 2022 m. gruodžio 29 d. matavimo protokolą Nr. 250 amoniakas yra 0,00894 g/s (TIPK normatyvas – 0,01399 g/s), pagal UAB „Ekopaslauga“ 2023 m. vasario 7 d. matavimų protokolą Nr. 18 etilbenzeno ir ksileno teršalų vertė yra žemiau nustatymo ribos (TIPK normatyvas etilbenzeno – 0,00006 g/s, ksileno – 0,00024 g/s), pagaal UAB „Ekopaslauga“ 2023 m. kovo 2 d. matavimo protokolą Nr. 18 acetonas yra 0,00124 g/s (TIPK normatyvas – 0,00147 g/s).

114. Departamento Kauno AKKS atlikę patikrinimą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo 2023 m. balandžio 6 d. Patikrinimo akte nurodė, kad pagal atsakovo pateiktą informaciją ir atliktų laboratorinių tyrimų matyti, jog išmetamų į aplinkos orą teršalų – benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno – TIPK leidime nustatyti normatyvai, ribos iki normatyvų nėra pasiektos, nes jos tiesiog yra netinkamai išmatuotos ar įvertintos: benzeno nustatyta maksimali leidžiama išmesti į aplinkos orą koncentracijos g/s norma pagal TIPK leidimą – 0,00008 g/s, o pagal Kauno MBA pateiktus UAB „Ekopaslauga“ laboratorijos 2023 m. sausio 31 d. paimtus mėginius ir 2023 m. vasario 7 d. atliktus tyrimus (tyrimų rezultatų protokolas Nr. 18) nustatyta, kad benzeno vidutinė tarša g/s iš taršos šaltinio Nr. 005 – < 0,00106 g/s, t. y. neišmatuota TIPK leidime nustatyta normatyvinė reikšmė. Iš pateiktų atliktų tyrimų rezultatų matyti, kad keturių rūšių teršalų (benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno) išmetamų į aplinkos orą per stacionarų taršos šaltinį, pažymėtą Nr. 005, nustatytos leistinos normos pagal TIPK leidimą nėra pasiektos ar tinkamai išmatuotos, jog būtų įrodyta, kad jos neviršija nustatytų TIPK leidime normatyvų reikšmių. Patikrinimo akto surašymo metu pagal Kauno RATC pateiktus atliktų tyrimų duomenis nustatyta, kad Kauno MBA išmetamų teršalų į aplinkos orą iš taršos šaltinio Nr. 005 normatyvai yra viršijami. Patikrinimo akte nurodyta, kad įvertinus Kauno MBA pateiktus atliktų laboratorinių tyrimų duomenis nustatyta, kad Privalomasis nurodymas iki nustatyto termino, t. y. iki 2023 m. balandžio 2 d. nėra įvykdytas.

115. Prie Patikrinimo akto pridėta suminė teršalų išmetimo iš taršos šaltinio Nr. 005 lentelė, kurioje nurodyta išvada, kad benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako ir acetono tarša viršija TIPK leidime nurodytų teršalų normatyvus.

116. Esminis klausimas kilęs šioje byloje yra tai, ar atsakovas iki nustatyto termino (2023 m. balandžio 2 d.) įvykdė Privalomąjį nurodymą – nutraukti Kauno MBA viršnormatyvinę taršą benzeno, etilbenzeno, ksileno, stireno, etilmerkaptano, amoniako, acetono teršalais, išmetamais į aplinkos orą iš taršos šaltinio Nr. 005.

117. Nagrinėjamu atveju kaip patvirtina byloje esantys įrodymai ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš pateiktos Kauno MBA atliktų laboratorinių tyrimų suvestines, suminės teršalų išmetimo iš taršos šaltinio Nr. 005 lentelės, susijusius su Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinėse kortelėse Nr. 25 ir 56 nurodytais tyrimų rezultatais (mėginiai imti 2023 m. balandžio 27 d.), matyti, kaip buvo nustatyti parametrai, viršijantys normatyvus. Pareiškėjas byloje pateikė Aplinkos apsaugos agentūros perduotus stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų ėminių paėmimo ir (ar) matavimų protokolus Nr. E107-2023-40, Nr. E107-2023-40-1, Nr. E107-2023-41 ir Nr. E107-2023- 41-1, taip pat tyrimų rezultatų išrašus iš AIVIKS. Pareiškėjas, gavęs duomenis po Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. balandžio 27 d. paimtų mėginių ir atliktų tyrimų bei nustatęs, kad Kauno MBA viršija išmetamų teršalų į aplinkos orą nustatytus TIPK leidime normatyvus, apie tai raštu informavo atsakovą.

118. Kauno RATC 2023 m. liepos 12 d. raštu informavo Departamentą, kad siekdamas nutraukti viršnormatyvinę oro taršą, nustatytą Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. balandžio 27 d. paimtuose mėginiuose, atsakovas 2023 m. gegužės mėnesį atliko biofiltrų profilaktinius darbus, kurie prisidėjo prie išeinančio oro valymo kokybės pagerėjimo. Išeinančio oro kokybei nustatyti kreipėsi į UAB „Ekopaslauga“ paslaugomis, kuri 2023 m. gegužės 9 d. išmatavo amoniako, o 2023 m. birželio 28 d. – merkaptanų koncentracijas išeinančiame ore. Teigė, kad viršnormatyvinė oro tarša iš Kauno MBA buvo nutraukta.

119. Pareiškėjas 2023 m. birželio 16 d. raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta atlikti ir organizuoti valstybinius tyrimus, su prašymu išaiškinti, ar atliekant iš Kauno RATC eksploatuojamo Kauno MBA iš stacionaraus oro taršos šaltinio išmetamų teršalų (amoniako) matavimus buvo naudota tinkama metodika, ar tinkamai atlikti išmetamo amoniako matavimai. Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštu, be kita ko, informavo, jog LAND 88-2009 „Amoniako koncentracijos nustatymas aplinkos ore spektometriniu metodu“ metodas taikomas tik amoniako taršai nustatyti aplinkos ore. Šiuo metodu nustatant amoniako koncentracijas išmetimuose iš stacionarių taršos šaltinių, metodas naudotas netinkamai. Taip pat atsakydama į paklausimą dėl merkaptanų ir etilmerkaptanų bei TIPK leidime nustatytų šių teršalų normatyvų informavo, kad merkaptanai ir etilmerkaptanas nėra tas pats teršalas. Merkaptanai yra visų merkaptanų (etilmerkaptanas, metilmerkaptanas ir kt.) grupė, pagal Tvarkos aprašą turi kodą 1375 ir parodo taršą merkaptanais. Etilmerkaptanas yra vienas iš šios grupės teršalų, pagal Tvarkos aprašą neturintis atskiro kodo, todėl neturėtų būti normuojamas ir kontroliuojamas. Tačiau vertinant tai, kad patikrinimo metu buvo nustatytas etilmerkaptano koncentracijos viršijimas, palyginti su TIPK leidime nurodyta leidžiama koncentracija, vykdant Departamento Privalomąjį nurodymą turėjo būti atlikti etilmerkaptano tyrimai. Spektrometriniu SVP-03 metodu yra nustatomi visi išmetamosiose dujose esantys merkaptanai. Kad šiuo metodu buvo nustatyta tik etilmerkaptano koncentracija galima būtų teigti tik tuomet, jei tiksliai būtų žinoma, jog išmetamas tik etilmerkaptanas. Tuomet šio tyrimo rezultatą galima būtų lyginti su etilmerkaptano normatyvu. Tyrimų protokole turėtų būti paaiškinimas, kad išmetamas tik etilmerkaptanas. Dėl Kauno MBA pateiktuose atliktų teršalų tyrimų protokoluose nustatytų teršalų informavo, kad, vadovaujantis UAB „Ekopaslauga“ ir UAB „Ekometrija“ atliktų teršalų tyrimų rezultatais, galima teigti, jog UAB „Ekometrija“ nustatyti merkaptanai, nemetaniniai LOJ ir heksanas bei UAB „Ekopaslauga“ 2023 m. kovo 2 d. išmatuotas acetonas neviršijo TIPK leidime nurodytų verčių. Benzeno, etilbenzeno, ksileno (m, p-ksilenai ir o-ksilenai), stireno, sieros vandenilio gautų koncentracijų negalima vertinti kaip patikimų, nes gauti rezultatai yra mažesni už mažiausią tuo metodu nustatomą teršalo koncentraciją. Pirmiau išvardytiems teršalams mažiausia nustatoma koncentracija yra 10–13 kartų didesnė, negu nurodyta leidžiama koncentracija TIPK leidime, todėl neaišku, ar buvo naudoti tinkami metodai šiems teršalams nustatyti. UAB „Ekometrija“ nustatytos tolueno ir acetono koncentracijos yra didesnės, nei leidžiama tarša (vienkartinis dydis) TIPK leidime.

120. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu suteikti informaciją, ar matavimai dėl išmetamų teršalų iš stacionaraus oro taršos šaltinio atlikti tinkamai, ar viršnormatyvinė tarša (amoniako, benzeno ir etilmerkaptano pagal Kauno MBA pateiktus tyrimų protokolus) yra nutraukta.

121. Aplinkos apsaugos agentūra atsakydama į Departamento paklausimą, 2023 m. spalio 20 d. rašte nurodė, kad LAND 88-2009 „Amoniako koncentracijos nustatymas aplinkos ore spektometriniu metodu“ metodas taikomas tik amoniakui nustatyti aplinkos ore. Šiuo metodu nustatant amoniako koncentracijas išmetimuose iš stacionarių taršos šaltinių, metodas naudotas netinkamai, todėl Aplinkos apsaugos agentūra negali teigti, kad viršnormatyvinė tarša šiuo teršalu yra nutraukta.

122. Aplinkos apsaugos agentūra dėl etilmerkaptanui nustatyti naudotos metodikos nurodė, kad spektrometriniu SVP-03 metodu yra nustatomi visi išmetamosiose dujose esantys merkaptanai. Kad šiuo metodu buvo nustatyta tik etilmerkaptano koncentracija, galima būtų teigti tik tuomet, jei tiksliai būtų žinoma, jog išmetamas tik etilmerkaptanas. Tuomet šio tyrimo rezultatą galima būtų lyginti su etilmerkaptano normatyvu. Tyrimų protokole turėtų būti paaiškinimas, kad išmetamas tik etilmerkaptanas. UAB „Ekopaslauga“ 2023 m. birželio 28 d. atliktų tyrimų protokole Nr. 112 suminė merkaptanų tarša yra nurodyta 0,00012 g/s ir nesiekia etilmerkaptano normos 0,00038 g/s, nustatytos Kauno MBA TIPK leidime, todėl galima teigti, kad šio teršalo viršnormatyvinė tarša yra nutraukta.

123. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino, kad atsakovo atliktiems amoniako taršos tyrimams buvo taikoma netinkama metodika, t. y. amoniako tarša turėjo būti matuojama ir mėginiai imami iš stacionaraus taršos šaltinio. Šiuo atveju atsakovo pateiktuose tyrimų protokoluose nurodoma, kad buvo naudojama metodika LAND 88-2009, kurios taikymo sritis – matuojama amoniako koncentracija ne stacionariame taršos šaltinyje, o aplinkos ore.

124. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad tęsiantis nuolatiniams skundams dėl oro taršos, sklindančių nemalonių kvapų, 2023 m. rugsėjo 12 d. iš Kauno MBA buvo imami mėginai aplinkos taršai nustatyti. Aplinkos apsaugos agentūra, paėmusi mėginius ir atlikusi tyrimus, nustatė, kad ir toliau viršijama tarša (Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinė kortelė Nr. 76, tyrimų rezultatų išrašai iš AIVIKS, atliktų laboratorinių tyrimų suvestinė, Departamento 2023 m. spalio 10 d. įpareigojimas imtis priemonių taršai nutraukti).

125. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad Kauno MBA viršnormatyvinė tarša iki šiol yra viršijama (Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. paimtų mėginių tyrimų rezultatai), teismas konstatavo, jog atsakovas per nustatytą terminą, kuris vėliau buvo pratęstas, Privalomojo nurodymo neįvykdė.

126. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad Departamentas Patikrinimo akte nurodė, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, nes pagal atsakovo pateiktą informaciją keturių išmetamų į aplinkos orą teršalų – benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno normatyvai (jų ribos), numatyti TIPK leidime, nėra pasiekti, nes jie yra netinkamai išmatuoti ir įvertinti. Apie kitus teršalus, kurie buvo nurodyti Privalomajame nurodyme – amoniaką, acetoną ir etilmerkaptaną – Patikrinimo akte nenurodyta.

127. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad atsakovas Privalomojo nurodymo neįvykdė visoje apimtyje, šios savo išvados sprendime iš esmės nemotyvavo ir nenurodė, kokiais byloje esančiais įrodymais remdamasis teismas sprendė, jog Privalomasis nurodymas dėl išmetamų į aplinkos orą teršalų nėra įvykdytas.

128. Nagrinėjamu atveju teismas sprendime nurodė, kad atliktiems amoniako taršos tyrimams buvo taikoma netinkama metodika, t. y. amoniako tarša turėjo būti matuojama ir mėginiai imami iš stacionaraus taršos šaltinio. Taip pat nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, jog UAB „Ekopaslauga“ 2023 m. birželio 28 d. atliktų tyrimų protokole Nr. 112 suminė merkaptanų tarša yra nurodyta 0,00012 g/s ir nesiekia etilmerkaptano normos 0,00038 g/s, nustatytos Kauno MBA taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-K.4-6/2015, todėl galima teigti, kad šio teršalo viršnormatyvinė tarša yra nutraukta. Tačiau šios aplinkybės teismas priimdamas sprendimą ir įpareigodamas atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą visoje apimtyje nevertino.

129. Minėta, jog Departamento Patikrinimo akte nurodyta, kad keturių išmetamų į aplinkos orą teršalų – benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno normatyvai (jų ribos), numatyti TIPK leidime, nėra pasiekti, nes jie yra netinkamai išmatuoti ir įvertinti. Atsakovas byloje pateikė paaiškinimus dėl paminėtų teršalų tyrimo metodikos, dėl jų vertės nurodymo su „<“ riba, tačiau teismas jų nevertino, taip pat neatsižvelgė į Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir teršalų aplinkos ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo, matavimų ir tyrimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68, nuostatas dėl teršalų koncentracijos vertinimo.

130. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, jog Departamentas 2023 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl taikytų tyrimo metodų vertinimo su prašymu pateikti išvadą dėl Kauno RATC ir UAB „Ekopaslauga“ paaiškinimų dėl taikytų metodų. Aplinkos apsaugos agentūra, atsakydama į Departamento raštą, be kita ko, dėl nustatytų benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno koncentracijų patikimumo, nurodė, jog taikytas metodas yra tinkamas ir nurodytas kaip rekomenduojamas. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į paminėtų Taisyklių 26.4.2 papunktį, kuriame nurodyta, jog kai nustatomo teršalo išmatuota koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu išmatuojamą mažiausią koncentraciją (nustatymo ribą), teikiant rezultatus nurodoma, kad matuoto teršalo koncentracija yra žemiau nustatymo ribos, o vertinant rezultatus, ši koncentracija prilyginama nuliui. Šiuo konkrečiu atveju benzeno, etilbenzeno, ksileno ir stireno koncentracijos gali būti prilyginamos nuliui.

131. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat buvo pateikti UAB „Ekopaslauga“ paaiškinimai dėl taikytų tyrimo metodų bei nustatytų išmetamų į aplinkos orą teršalų verčių, atsakovo rašytiniai paaiškinimai, tačiau pirmosios instancijos teismas jų, visų kitų įrodymų kontekste, nevertino.

132. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme proceso šalių argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

133. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

134. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, byla nėra užbaigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.