- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2-1594-214/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18066-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- H. B., K. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei Žemės tarnybai
- Advokatai
- Asta Vėbraitė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai H. B., jos atstovei advokatei Astai Vėbraitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. B. (pareiškėjo K. D. teisių perėmėja) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei Žemės tarnybai dėl civilinės būklės akto ištaisymo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. D., buvusio pareiškėjo byloje, po kurio mirties teisių ir pareigų perėmėja tapo H. B., motina V. D., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). V. D. mirė būdama našlė, nes jos sutuoktinis V. D. mirė (duomenys neskelbtini).Kitas palikėjos sūnus J. D. mirė anksčiau nei motina neturėdamas vaikų, todėl nėra kitų asmenų, turinčių teisę paveldėti po palikėjos mirties.Po palikėjos V. D. mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs šis nekilnojamasis turtas:7400/22000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Jo(duomenys neskelbtini),;54300/162700 (penkiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai vienas šimtas šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtosios) dalys žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);13400/40000 (trylika tūkstančių keturiasdešimt tūkstantųjų) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);156/312 (vienas šimtas penkiasdešimt šešios trys šimtai dvyliktosios) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);34/68 (trisdešimt keturios šešiasdešimt aštuntosios) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Registruotino kilnojamojo turto palikėja neturėjo .V. D. testamento surašiusi nebuvo, todėl jos sūnus K. D. po motinos mirties turėjo teisę priimti palikimą pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis. Po V. D. mirties niekas į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. K. D. palikimą po savo motinos V. D. mirties priėmė faktiškai valdydamas - aukščiau minėtu turtu rūpinasi kaip savu, žemės sklypus prižiūri, juos naudoja. Taip pat pareiškėjas K. D. priėmė motinai V. D. priklausiusius asmeninius daiktus, t.y. buitinius daiktus, baldus, drabužius, šeimos nuotraukas, knygas ir kt., tokiu būdu palikimą priėmė ir pradėjo valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu. Paskutinė nuolatinė palikėjos gyvenamoji vieta buvo K. D. nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) . Šiame bute kartu su motina K. D. gyveno nuo 1991 metų .
Pareiškimo dalyje dėl civilinės būklės akto ištaisymo nurodoma, kad giminystės ryšį patvirtinančiuose dokumentuose yra netikslumų. Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytame (duomenys neskelbtini)d. Šv. Trejybės Romos katalikų bažnyčioje, Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, K. D. motinos vardas ir pavardė nurodyta V. Ž.. K. D. tėvų santuokos įraše motinos vardas ir pavardė nurodyta V. K.. 2013 m. spalio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius išvadoje dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo atsisakė minėtame gimimo įraše ištaisyti K. D. motinos vardą į „V.".
Teismo prašo: Ištaisyti civilinės būklės akto įrašo netikslumą: (duomenys neskelbtini). Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytame Šv. Trejybės Romos katalikų bažnyčioje, Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, K. D. motinos vardą iš „V." ištaisyti į „V.".Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., yra K. D. motina. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. D., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties jos sūnus K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Teismo posėdyje pareiškėjo K. D. teisių perėmėja po jo mirties šioje civilinėje byloje H. B. ir jos atstovė pareiškimą palaikė, prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė byloje atsiliepimą, kuriame pareiškimui prieštaravimų nepareiškė jeigu bus įrodyti prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prieštaravimų pareiškimui nepareiškė, sprendimą paliko priimti teismo nuožiūra, į posėdį atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
K. D. motina V. D. mirė (duomenys neskelbtini), jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. D. mirė (duomenys neskelbtini), jų sūnus J. D. mirė (duomenys neskelbtini). J. D. gimimo liudijime nurodyta motina V. Ž., K. D. gimimio liudijime nurodyta motina Ž. V.(b.l.8-14).V. D. vardu nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas (b.l.15-24).Notarės Z. K. 2013-07-25 rašte nurodyta, kad po V. D. mirties paveldėjimo byla šiame biure neužvesta(b.l.26). K. D. gyvenamoji vieta deklaruota toje pačioje vietoje kaip ir V. D., t.y. (duomenys neskelbtini) (b.l.29). K. D. teisių perėmėja H. B. priėmė K. D. palikimą Kauno m. 16-ajame notaro biure padavusi pareiškimą (b.l.107).Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriaus 2013-10-04 išvadoje nurodyta, kad ši įstaiga atsisako gimimo įraše ištaisyti K. D. motinos vardą į „V.“ (b.l.27). Lietuvos valstybės Istorijos archyvo 2014-09-12 pažymoje nurodoma, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Bukinių Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta(įrašas rusų kalba), kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta S. ir B.(iki santuokos K.) R. duktė vardu V., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b.l.109).
Ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei pareiškėjos paaiškinimus ir liudytojų parodymus yra pagrindas tenkinti prašymus dėl civilinės būklės akto įrašo netikslumo ištaisymo ir juridinę reikšmę turinčių faktų, nustatymo, nes pareiškėjo K. D. pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtino pareiškėjo teisių perėmėja H. D., kuri paaiškino, kad K. D. motinos vardas buvo V., tiktai ją vadino V.. Liudytojas K. B. paaiškino, kad V. D. tikrai buvo K. D. motina, tai jis tikrai žino, nes ji buvo jo žmonos teta, kito asmens panašiais vardais nebuvo. V. D. ikisantuokinė pavardė buvo R., tai buvo lenkiškas pavardės rašymas, lietuviškai Ž.. K. D. kartu su savo motina V. D. gyveno viename bute, po V. D. mirties priėmė jos palikimą, t.y. liko gyventi tame pačiame bute, naudojosi jos daiktais, tvarkė jos žemės reikalus, mišką tvarkė kartu su B..
Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose matyti giminystės ryšiai, tačiau juose nurodyti neteisingi duomenys, esant neigiamai civilinės metrikacijos įstaigos išvadai dėl įrašo ištaisymo, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka.2013 m. rugsėjo 25 d. K. D. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biurą su prašymu ištaisyti K. D. motinos įrašą gimimo liudijime iš V. Ž. į V. Ž.. 2013 m. spalio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius 2013 m. spalio 4 d. išvada dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo Nr. 05-28-276/2013 atsisakė minėtame gimimo įraše ištaisyti K. D. motinos vardą į „V.", todėl teismas turi pagrindą nagrinėti prašymą dėl civilinės būklės akto įrašo netikslumo ištaisymo ir jį tenkinti remiantis ištirtais įrodymais.
Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą . CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad K. D. priėmė savo mirusios motinos V. D. palikimą iš karto po jos mirties, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti, nes gyveno jos bute, naudojosi jos daiktais; liudytojas K. B. paliudijo, kad K. D. rūpinosi motinos palaidojimu, iš karto po jos mirties tvarkė jos asmeninius ir buities daiktus, gyveno bute. Šias aplinkybes teismas laiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad K. D. priėmė palikimą po savo motinos V. D. mirties(CPK 176, 178, 185 str.str.).
Iš H. B. priteistina valstybei teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Ištaisyti civilinės būklės akto įrašo netikslumą: (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytame Šv. Trejybės Romos katalikų bažnyčioje, Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, K. D. a.k(duomenys neskelbtini) motinos vardą iš „V." ištaisyti į „V.".
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D. a.k. (duomenys neskelbtini)mirusi (duomenys neskelbtini), yra K. D. a.k(duomenys neskelbtini) motina.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. D. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sūnus K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti.
Iš H. B. priteisti valstybei 33,87 Lt.( nuo 2015-01-01 9,87 eur) teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.