Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Broniaus Januškos (pirmininko) ir Mefodijos Povilaitienės (pranešėjos), sekretoriaujant Jolantai Tumasaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. Ž., Lietuvos valstybę atstovaujančios LR vyriausybės atstovei Jolitai Mikulėnienei, Lietuvos valstybę atstovaujančio LR policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos atstovui Egidijui Šiaudikiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos miesto policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, jog 2003-01-17 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 53 1 ir 2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio taisyklės prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai bei LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. LR Vyriausybė 2005-03-30 nutarimu Nr.330 panaikino savo 2003-01-17 nutarimą. Nr. 53.

LR viešojo administravimo įstatymo 39 str. nustatyta, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešo administravimo subjektų neteisėtų aktų atlyginama LR civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.236, 6.271 straipsnių nuostatomis, valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Konstitucinis Teismo 2004-12-13 nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl neteisėtų veiksmų faktas yra konstatuotas minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu. Neteisėtų veiksmų faktas šalių negali būti ginčijamas, nes šis nutarimas joms turi prejudicinę galią.

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.251 str.1 d. 5 p., atsižvelgdamas į skaičiuojant pajamų mokestį jam taikytus neapmokestinamųjų pajamų dydžius, išmokėtą sumą pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-04-10 sprendimą bei vartotojų kainų indeksus, prašo priteisti iš atsakovo 528Lt materialinei žalai atlyginti.

Taip pat prašo priteisti 10000 Lt moralinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.), nes dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies gindamas savo interesus ilgai bylinėjosi teismuose, gaišo laiką ruošdamas dokumentus, patyrė neigiamas emocijas. Jo sutuoktinė nedirba, vaikai studijuoja užsienyje. Atlyginimo indeksavimas pablogino jo šeimos turtinę padėtį, sukėlė depresiją, dvasinį sukrėtimą. 1991 metų pradėjęs tarnauti kriminalinėje policijoje padarė karjerą iki ONTT NSTS vadovo pareigų. Už nepriekaištingą tarnybą buvo skatintas apie 80 kartų. Šioje itin atsakingoje ir sunkioje tarnyboje jis pelnė pasitikėjimą ir pagarbą kolektyve. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - atlyginimų indeksavimo, kaip sąžiningai dirbęs pareigūnas ir doras pilietis, patyrė didelį stresą, depresiją, jautė atsakovo, priėmusio neteisėtą nutarimą, pažeminimą. Dėl minėtų pergyvenimų pablogėjo jo sveikata, 2003-2004 metais keletą kartų gydėsi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo reikalavimus palaikė ir prašė skundą tenkinti.

Sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas, pagal nurodytu laikotarpiu galiojusio LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d., reguliavusią atlyginimo sumažinimą, pareiškėjui mokant darbo užmokestį, buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, nutarime Nr.686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003-01-17 nutarime Nr.53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“. Pažymi, kad pagal LR civilinio kodekso 6.271 str. valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-15 nutartis adm. byloje Nr.A-4-689-2003). Todėl galima teigti, kad Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas nepažeidė nė vieno iš minėtų teisės aktų, skirdamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, taip pat ir Lietuvos valstybė elgėsi teisėtai. Todėl moralinės žalos atlyginimo reikalavimas atmestinas.

Teismo posėdžio metu Policijos departamento atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde iš esmės pateikia reikalavimus dėl LR Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, veiksmų viešojo administravimo srityje, tačiau, remiantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d., administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, veiklos. Todėl, vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101str. 1 p., bylos nepriskirtinumas administracinių teismų kompetencijai yra pagrindas bylai nutraukti.

Skundo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo jau yra priimta ir įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A4-1817/2006. Byla pagal pareiškėjo skundą šioje dalyje, remiantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p., nutrauktina.

Remiantis LR viešojo administravimo įstatymo 39 str., neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tiek LR viešojo administravimo įstatymo 39 str., tiek Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 6.250 str., 6.271 str. nagrinėjamu atveju nustato būtinąją neturtinės žalos, kaip ir turtinės, pripažinimo atlygintina žala sąlygą - viešojo administravimo subjektų veiksmų neteisėtumą. Policijos įstaigoms veikiant teisėtai tuo aspektu, kuriuo skaičiuodamos ir mokėdamos pareiškėjams darbo užmokestį taikė indeksavimo koeficientą darbo užmokesčio skaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą priteisti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas nepagrindžia reikalaujamos neturtinės žalos dydžio, nepateikia sveikatos priežiūros įstaigų išduotų dokumentų, pagrindžiančių jo skunde nurodomus sveikatos pablogėjimus (emocinę depresiją chroniškos ligos paūmėjimą ir pan.).

Teismo posėdžio metu LR Vyriausybės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiai įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos m. policijos komisariatas 2003-2004 m. laikotarpiu dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo V. Ž. neišmokėjo 1638,45 Lt darbo užmokesčio dalies (b.l.17).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-04-10 sprendimu (adm. byla Nr.I-117-386/2006 V. Ž. v. Klaipėdos rajono policijos komisariatas) V. Ž. priteista 1638,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis, skundo reikalavimas dėl 475 Lt delspinigių priteisimo atmestas (b.l. 19-21). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-15 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.

Iš patikslinto skundo teismui reikalavimų matyti, jog V. Ž. siekia prisiteisti iš Lietuvos valstybės 475 Lt delspinigių, susijusių su laiku neišmokėta darbo užmokesčio dalimi, bei 53 Lt patirtos žalos dėl pasikeitusio pajamų mokesčio ir vartotojų kainų indekso. Viso prašo priteisti 528 Lt.

Be to V. Ž. nurodo, jog dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalies patyrė 10000 Lt dydžio neturtinę žalą, kurią irgi prašė priteisti.

Kadangi nagrinėjamoje byloje, skirtingai negu Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr.I-117-386/2006 atsakovu yra Lietuvos valstybė, sprendžiama, jog tai nėra tapatus ginčas ir LR Vyriausybės motyvai dėl bylos nutraukimo LR ABTĮ 101 str. 2 p. pagrindu, atmestini.

Dėl pareiškėjo nurodytos 528 Lt žalos pagrįstumo

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti LR CK nuostatose, o šio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Tačiau siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. LR CK 6.271 str. 1d. nurodoma, kad žala dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų atlyginama neatsižvelgus į darbuotojų kaltę.

Iš V. Ž. skundo motyvų darytina išvada, jog pareiškėjas jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą kildina iš LR Vyriausybės 2003-12-13 nutarimo Nr.53, kuriuo patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, neteisėtumo.

Atsižvelgus į tai, sprendžiant skundo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumą, nustatytina, ar LR Vyriausybės veiksmai, kuriais patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, gali būti pripažinti neteisėtais bei sąlygojusiais žalos kilimą.

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 Nr.IX-855 redakcija, įsigaliojo 2002-07-01) VI skyriuje.

Minėto įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatė LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002-04-23 Nr.IX-856), kurio 1 str. 3 d. buvo nurodoma, kad valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis mokamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“

Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą LR Vyriausybė 2003-01-17 priėmė nutarimą Nr.53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, kuriuo patvirtino Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles - teisinį pagrindą mažinti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai LR valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus.

Ta aplinkybė, kad LR Konstitucinio teismo 2004-12-13 nutarimu pripažinta, jog LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d. nuostatos, t.y. teisės normos, kurių pagrindu buvo priimtos ir LR Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr.53 patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, prieštarauja LR Konstitucijai, nepaneigia pačios LR Vyriausybės veiksmų teisėtumo.

Esant galiojančioms LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d. nuostatoms, LR Vyriausybė privalėjo nustatyti šių nuostatų įgyvendinimo tvarką, tai padarė patvirtinusi minėtas darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, todėl šie jos veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog LR Vyriausybė 2003-01-17 nutarimu Nr.53 patvirtinusi Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles veikė teisėtai, todėl jos kaltės dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio dalies nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2005-12-21 nutartyje (adm. byla Nr. A1-638/2005) konstatavo, kad delspinigių priteisimas siejamas su atsakovo kalte.

Teismui, nusprendus, jog LR Vyriausybė 2003-01-17 nutarimu Nr.53 patvirtinusi Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles įstatymo nuostatas įgyvendino tinkamai ir veikė teisėtai, todėl jos kaltės nėra, skundo reikalavimas dėl 475 Lt delspinigių priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nors pareiškėjo teigimu jam 2003-2004 m. buvo taikomas ne 290 Lt, o 304,50 Lt neapmokestinamas pajamų dydis ir tokiu būdu jisai patyręs žalą, minėtų aplinkybių V. Ž. nepagrindžia jokiais byloje esančiais įrodymais bei skaičiavimais.Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas netinkamą pajamų mokesčio dydžio pritaikymą būtų ginčijęs teismui ar ikiteismine tvarka.

Jokiais byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, jog jam padaryta žala dėl vartotojų kainų indekso pokyčio.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad šie skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįstas.

Dėl V. Ž. nurodytos neturtinės žalos pagrįstumo

Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nors V. Ž. nurodo, kad atlyginimo indeksavimas jam sukėlė emocinę depresiją, neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą, ir tai sąlygojo sveikatos pablogėjimą, teismas sprendžia, jog byloje esančiais įrodymais pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtintos.

Teismui pateiktas VĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro 2006-05-05 išrašas iš asmens sveikatos istorijos patvirtina, kad V. Ž. 2003-2006 m. ne kartą lankėsi pas gydytojus dėl nugaros juosmens srities skausmų, galvos skausmų, pykinimo. 2004-05-21 gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu pareiškėjas atleistas nuo fizinio užsiėmimo dėl stuburo juosmens radikulopatijos, arterinės hipertenzijos, vėliau ne kartą gydytas dėl nugaros skausmų (b.l. 65-68).

Nors V. Ž. nurodo, kad 2004-06-04 dėl depresijos buvo paguldytas į Klaipėdos miesto reabilitacijos skyrių, išrašas iš asmens sveikatos istorijos rodo, jog nurodytu laiku V. Ž. buvo gydytas dėl stuburo negalavimų (b.l. 66).

Įvertinus V. Ž. susirgimų pobūdį, sprendžiama, kad jie niekaip nepatvirtina sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalimi, todėl negali būti vertinami kaip patirtą žalą pagrindžiančios aplinkybės.

Pareigos atlyginti neturtinę žalą dėl asmens patirtų neigiamų išgyvenimų vertinimui, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas, taikytini bendrieji teisės principai: teisėtumo, protingumo, proporcingumo ir kt. Tik tuomet, kai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybės, galima teigti įprastų (sprendžiant gyvenimiškas situacijas objektyviai neišvengiamų) išgyvenimų ribos peržengimą, yra pagrindas pripažinti, jog padaryta neturtinė žala, vertintina pinigais.

Sprendžiama, jog byloje esančiais įrodymais tokių pagrindų neturtinei žalai atlyginti nenustatyta, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad V. Ž. skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos Lietuvos valstybei yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą