Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2021 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam R. J. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis, kuria R. J. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – R. J. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, ir, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės subendrintos tarpusavyje ir su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir R. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. vasario 18 d.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 21 d.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistojo R. J. gynėjas advokatas Romas Jonuška pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas, konstatavus, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo R. J. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Nutartyje apylinkės teismas sutiko su Komisijos nutarime padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

7. Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo bei apylinkės teismo nutarties argumentus ir motyvus, susipažinusi su teismui pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

8. R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Taip pat nustatyta, kad R. J. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei ankstesnes Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko artimus socialinius ryšius, drausminių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien šios teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir jo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankami, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

9. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, bando ją menkinti lyginant su kitų bendrininkų indėliu, nors nustatyta, kad, darant nusikalstamas veikas, jis buvo laikomas vienu iš lyderių. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis iš tiesų nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis taip pat nei karto nebuvo paskatintas. Taip pat svarbu paminėti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. J. nedirbo, netgi nebuvo išreiškęs noro įsidarbinti.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistojo R. J. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 47 balai pagal OASys vertinimo metodiką. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kito į teigiamą pusę, kadangi 2020 m. liepos 31 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 57 balai, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kokie veiksniai tai lėmė. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad tokį pokytį lėmė tik tai, jog pataisos įstaigos administracija gavo pažymą dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti išėjus į laisvę ir tai, kad jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Įvertinęs šią aplinkybę, žemesnės instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą lėmė ne nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo noras keistis, dedamos pastangos keisti savo mąstymą ir nuostatas, įgūdžių, kurie padėtų reintegruotis į visuomenę, įgavimas, o dar iki bausmės atlikimo egzistavusios aplinkybės (įgytas išsilavinimas) bei neįpareigojančio pobūdžio pažyma apie jo galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo taikymo atveju. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad R. J., net ir vykdančiam jo individualų socialinės reabilitacijos planą bei Komisijos rekomendacijas, nustatomi išimtinai tik jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, ir tokių veiksnių R. J. priskiriama du.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, tiek jam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičius ir tas faktas, kad nenustatyta jokių jo riziką nusikalsti mažinančių veiksnių, yra akivaizdus patvirtinimas, kad R. J. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, privaloma atsižvelgti ir į kriminogeninę R. J. praeitį bei likusios jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, kas reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad šis teistumas R. J. nėra pirmasis – praeityje jis yra teistas už turto prievartavimą, o šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už nesunkių, apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas, kurias padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, jų skaičių, ankstesnį teistumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio nuteistojo pavojingumas visuomenei yra akivaizdus, kad anksčiau jam taikyta kriminalinė bausmė, esmingai nedarė įtakos nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. R. J. neatliktos bausmės dalis yra 4 metai 3 mėnesiai 27 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 25 d. Toks neatliktos bausmės dydis, įvertinus ir tai už kokius ir kokiomis aplinkybėmis įvykdytus nusikaltimus jis buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

13. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

14. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

15. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.