Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. U. bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo R. P.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 16-746 dalį dėl žemės sklypo Nr. K-5, esančio bloke 0003 ir sklypo Nr. K-4, esančio bloke 0002, (duomenys neskelbtini) k. Degučių sen. Zarasų r. suformavimo;

2) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 14-1544 dalį dėl žemės sklypų K-4 (0,16) ir K-5 (0,01) eilės Nr. 2 ir 3, registruojamų nekilnojamojo turto registre ir numatomų parduoti R. U.;

II.

III.

2. Remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 bei 3 punktais, ir nurodo, kad asmenys galėjo įsigyti nuosavybėn tik tokio dydžio namų valdos žemės sklypus (žemę, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas), kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

3. Pažymi, kad pareiškėja 2006 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė parengtame suprojektuotų žemės sklypų žiniaraštyje, todėl atsakovas mano, kad ji sutiko su projekto papildyme suprojektuotų žemės sklypų ribomis bei plotais.

4. Nurodo, kad nereikėjo atstatyti išnykusių riboženklių, todėl remiantis Metodikos 104 punktu ženklinant Projekto papildyme pareiškėjai suprojektuotus žemės sklypus, nebuvo teisinio pagrindo kviesti ir gretimų paženklintų žemės sklypų naudotojų, savininkų ar pretendentų į juos. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie pareiškėjai suprojektuotų namų valdos žemės sklypų šių žemės sklypų ženklinimo metu apskritai nebuvo gretimų žemės sklypų naudotojų, savininkų ar pretendentų į juos, nes aplink šiuos žemės sklypus buvo valstybinė žemė, nesuformuota atskirais žemės sklypais, tik vėliau Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 23 d. sprendimu S. P. atkūrus nuosavybės teisės į 1,6 ha miško sklypą Nr. 243-4, ji tapo pareiškėjai paženklintų namų valdos žemės sklypų gretimo žemės sklypo savininkė.

5. Pažymi, kad iš Valstybinės miškų tarnybos 2009 metais patvirtinto miškų inventorizacijos plano matyti, kad Projekto papildyme pareiškėjai suprojektuoti namų valdos žemės sklypai yra įsiterpę į miškų ūkio paskirties žemės masyvą, todėl atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai suformuoti namų valdos žemės sklypai patenka į miškų ūkio paskirties žemės plotus, į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai būtiną žemės plotą negalima buvo įtraukti miškų ūkio paskirties žemės, nes toks žemės sklypų formavimas pažeistų Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 2.4 punkto nuostatas. Todėl teigia, kad atsižvelgiant į tai, 2007 m. sausio 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose ženklinant Projekto papildyme pareiškėjai suprojektuotus jai nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai būtinus žemės sklypus, šie žemės sklypai buvo pagrįstai sumažinti, nors ir nebuvo laikytasi visų procedūrinių reikalavimų.

6. Paaiškina, kad 2007 m. sausio 12 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose pareiškėjai paženklinti namų valdos žemės sklypų plotai ir ribos skyrėsi nuo Projekto papildyme jai suformuotų namų valdos žemės sklypų plotų, todėl remiantis Metodikos 45 punkto nuostata buvo tikslinga tikslinti Projekto papildymą. Tačiau mano, kad šis pažeidimas laikytinas formaliu procedūriniu pažeidimu, kuris nereiškia, kad patikslinus Projekto papildymą pareiškėjai galėtų būti paženklinti didesni namų valdos žemės sklypų plotai, nes didesnių namų valdos žemės sklypų plotų pareiškėjai neįmanoma paženklinti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad šie žemės sklypai yra įsiterpę į miškų ūkio paskirties žemės masyvą.

7. Mano, kad teismas netinkamai vertino šio procedūrinio pažeidimo įtaką pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, nes nurodė tik formalų procedūrinį pažeidimą, o norint konstatuoti faktą, jog pareiškėjai nepagrįstai paženklinti 0,16 ha ir 0,01 ha žemės sklypų plotai, reikėtų nustatyti prie pareiškėjai nuosavybės teise valdomų pastatų jų eksploatacijai objektyviai reikalingus žemės sklypų plotus. Tačiau to nepadarius, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad 1,6 ha S. P. natūra grąžintas miško sklypas Nr. 243-4, besiribojantis su pareiškėjos namų valdos žemės sklypu, persidengia su pareiškėjai paženklintu namų valdos žemės sklypu.

IV.

1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino esminiais pažeidimų, padarytų priimant 2006 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 16-746.

2. Remiasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.32 punktu ir daro išvadą, kad jai priklausantiems statiniams eksploatuoti (tiek pagrindiniam daiktui, tiek jo priklausiniams) turėjo būti formuojamas vienas žemės sklypas.

3. Mano, kad atskirai prie pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas negali būti formuojamas, kadangi pirtis, kaip pagalbinis ūkio pastatas, negali būti atskiru nekilnojamojo turto objektu, aplink kurį gali būti formuojamas atskiras žemės sklypas.

4. Pažymi, kad apie jai priklausančius statinius iki šiol naudotas ir privalomai formuotinas apie 1 ha žemės sklypas atitinka ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus namų valdos kaimo vietovėje dydžius.

5. Teigia, kad buvo pažeisti Metodikos 47 punkto, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 10 punkto, 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 21 punkto reikalavimai.

6. Nurodo, kad teismo motyvas, jog vieningos valdos negalima projektuoti dėl įsiterpusios miškų ūkio paskirties žemės, prieštarauja 1998 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos IV skirsnio 78 punkto reikalavimams. Mano, kad medžių buvimas teritorijoje, įsiterpusioje tarp jai suformuotų dviejų žemės sklypų, nedaro negalimu šį žemės plotą formuoti namų valdai.

7. Teigia, kad Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymu tvirtinant žemėtvarkos projektą, nebuvo patvirtintas asmenų sąrašas pageidaujančių įsigyti nuosavybėn namų valdos žemės sklypą, įtraukiant į ši sąrašą pareiškėją, nėra duomenų, kad apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, jo rengimo pradžią (nurodoma data), būtų paskelbta teisės akto nustatyta tvarka, pareiškėja nebuvo pakviesta nei asmeniškai (pasirašytinai) nei registruotu laišku aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime, su pareiškėja nebuvo aptartos prie jai priklausančių statinių formuojamo žemės sklypo ribos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (nauja nutarimo redakcija nuo 2005 m. gegužės 27 d.) patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje aprašo (toliau – ir Aprašas) 6–7 punktų, Metodikos 5, 10, 34 bei 37 punktų nuostatas.

8. Taip pat nurodo, kad tvirtinant Utenos apskrities viršininko įsakymu žemės reformos žemėtvarkos projektą, nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7 bei 27 punkto ir Metodikos 86 punkto nuostatų. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai nėra esminiai pažeidimai.

9. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino 2008 m. kovo 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Paaiškina, kad 2008 m. liepos 23 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 13-25921 S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,95 ha žemės grąžinant natūra 0,20 ha žemės ir 1,40 ha miško dalis, esančias 1,60 ha dydžio miško sklype Nr. 243-4. Akcentuoja, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos prieš tai įvykdytos žemės sklypo paženklinimo vietoje procedūros pagrindu – 2008 m. kovo 26 d. žemės sklypas buvo ženklinamas vietoje. Teigia, kad iš žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, jog ženklinamas žemės sklypas buvo gretimybėje su pareiškėjai formuojamu žemės sklypu. Remiasi Kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktu ir nurodo, kad ji privalėjo būti informuota asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo registruotu laišku apie S. P. formuojamo žemės sklypo ženklinimą.

10. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Paaiškina, kad pasinaudodama išankstine ginčų neteismine tvarka ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu pripažino, kad pareiškėjos teisės yra pažeistos, Utenos apskrities viršininkui buvo pasiūlyta patikslinti Zarasų rajono kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei teisės aktų nustatyta tvarka spręsti mano namų valdos projektavimo klausimą, tačiau 2009 m. rugpjūčio 18 d. raštu Utenos apskrities viršininko administracija atsisakė vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos nurodymus.

2. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad nėra duomenų, jog apie pradedamą rengti Projekto papildymą būtų buvę paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjos nebuvo pakviesta į pretendentų susirinkimą aptarti prie jai priklausančių statinių formuojamų žemės sklypų ribų. Paaiškina, kad vietos spaudoje „Zarasų kraštas“, Utenos apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje bei Degučių seniūnijos, kurioje buvo numatytas žemėtvarkos projekto rengimas, skelbimų lentoje buvo paskelbta informacija apie pradedamą rengti Projekto papildymą, jo rengimo pradžios data (2006 m. kovo 20 d.) bei kita būtina informacija. Be to, Projekto papildymas nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2006 m. rugsėjo 17 d. buvo viešai svarstomas, o 2006 m. rugsėjo 27 d. protokole Nr. 10-02-15 aptariami šio Projekto papildymo viešo svarstymo rezultatai.

3. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nėra duomenų, jog pareiškėja ar kiti asmenys, pageidaujantys be aukciono pirkti namų valdos žemės sklypus, būtų buvę kviečiami į pretendentų susirinkimą, tačiau pareiškėja 2006 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 16-746 patvirtintame suprojektuotų žemės sklypų žiniaraštyje, todėl atsakovas remiasi Metodikos 37 punktu ir daro išvadą, kad pareiškėjai buvo žinoma apie Projekto papildyme jai suprojektuotas namų valdos žemės sklypų ribas bei plotus ir ji su tuo sutiko.

4. Kadangi 2007 m. sausio 12 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktuose pareiškėjai paženklinti namų valdos žemės sklypų plotai ir ribos skyrėsi nuo Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 16-746 patvirtintame Projekto papildyme jai suformuotų namų valdos žemės sklypų plotų, remdamasi Metodikos 45 punkto nuostata, Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-U-445-782 pasiūlė administracine tvarka patikslinti Projektą, o pareiškėjos namų valdos projektavimo klausimą spręsti rengiant sekantį Projektą. Pažymi, kad net ir patikslinus Projekto papildymą pareiškėjai negalėtų būti paženklinti didesni namų valdos žemės sklypų plotai, nes šių didesnių namų valdos žemės sklypų plotų pareiškėjai neįmanoma paženklinti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad šie žemės sklypai yra įsiterpę į miškų ūkio paskirties žemės masyvą, kuris negali būti namų valdos žemėje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Pareiškėjos R. U. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro pareiškėjos teisė į namų valdos žemės sklypą, kai jis įsiterpia į miškų ūkio paskirties žemės masyvą.

Pareiškėjai nuosavybės teise, remiantis paveldėjimo teisės liudijimu, (duomenys neskelbtini) kaime Zarasų rajono savivaldybėje priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1938 m. statybos, pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1970 m. statybos, bei pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, fiziškai pažeisti, daiktinės teisės įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 25 d., kadastro duomenys fiksuoti 2001 m. balandžio 31 d. Pareiškėjos motina šiuos nekilnojamuosius daiktus įgijo pirkimo-pardavimo sutartimi 1991 m. gegužės 8 d. (I t., b. l. 190). Pareiškėja nurodė, kad nuo nekilnojamųjų daiktų įsigijimo buvo naudojamasi maždaug 1 ha dydžio žemės sklypu, kuris turėjo būti priskirtas valstybės išperkamai žemei. Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, valstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, kuri kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

Utenos apskrities viršininko 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 16-178 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir valstybės išperkamos žemės sklypų formavimo Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte“ buvo nurodyta suformuoti valstybės išperkamos žemės sklypus, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus pradėti nuo 2006 m. kovo 20 d., užbaigti iki 2006 m. rugsėjo 20 d., apie įsakymą paskelbti rajono spaudoje, apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje bei seniūnijos skelbimų lentoje (I t., b. l. 93). Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 7 punktas nustatė, kad žemėtvarkos projektai rengiami turint žemėtvarkos skyrių pateiktą medžiagą, tame tarpe valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus (7.4 p.), suinteresuotų valstybės ar savivaldos institucijų nustatyta tvarka patvirtintą ir pateiktą kartografinėje medžiagoje pažymėtą informaciją apie žemės plotus, priskirtinus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuotinai žemei. Taigi pareiškėjos teisė į pastatams reikalingą eksploatuoti žemės sklypą žemėtvarkos projekto rengimo metu turėjo būti įstatymų nustatyta tvarka ginama formuojant valstybės išperkamos žemės sklypą net ir nesant jos prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą namų valdai. Pažymėtina, kad duomenys apie pareiškėjai priklausančius nekilnojamuosius daiktus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu buvo viešuose registruose, todėl turėjo būti žinomi tiek projekto autoriui, tiek sprendimą dėl žemėtvarkos projekto rengimo priėmusiai institucijai.

Prašymą suformuoti namų valdą pareiškėja pateikė 2006 m. gegužės 17 d. (žemės tvarkymo byla, b. l. 17).

Utenos apskrities viršininko įsakymu 2006 m. spalio 24 d. Nr. 16-146 patvirtintas Zarasų rajono savivaldybės Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjai (duomenys neskelbtini) kaime buvo suformuoti 0,20 ha ir 0,05 ha ploto namų valdos žemės sklypai, kurių ribas ir plotą pareiškėja suderino pasirašydama suprojektuotų žemės sklypų ribų suderinimo žiniaraštyje (I t., b. l. 94). 2007 m. sausio 12 d. Degučių kadastro projekto autorius A. L. paženklino vietoje R. U. suprojektuotus bei Utenos apskrities viršininkas 2007 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 14-1544 patvirtino kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypus K-4 (0,16 ha) ir K-5 (0,01 ha), pareiškėja pasirašė žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose bei ribų nustatymo brėžiniuose (I t., b. l. 10–13). Šalia pareiškėjai pamatuotos namų valdos Utenos apskrities viršininko 2008 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 13-25921 atkurtos nuosavybės teisės į žemę (mišką) natūra pretendentės S. P. vardu. Ženklinant šį sklypą vietovėje 2008 m. kovo 26 d., pareiškėja – gretimų sklypų naudotoja – nedalyvavo, jai apie sklypo ženklinimą pranešta nebuvo.

Pareiškėja nesutinka su administracinėje byloje ginčijamais aktais nustatytais namų valdos paskirties žemės sklypų dydžiais bei teigia, kad vienai namų valdai, gyvenamajam namui su visais priklausiniais, turėjo būti suformuotas vienas žemės sklypas, kuriam, jei yra įstatymuose nustatytos sąlygos, turėjo būti nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis nustato, kad žemės reformos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

Pareiškėjos namų valdai – gyvenamajam namui ir pagalbinio ūkio pastatui eksploatuoti – buvo suformuotas 0,20 ha žemės sklypas, vėliau sumažintas iki 0,16 ha, ir pirčiai, esančiai apie 100 m atstumu nuo pirmos sklypo, buvo suformuotas 0,05 ha žemės sklypas, vėliau sumažintas iki 0,01 ha. Toks namų valdos žemės sklypo formavimas neatitinka racionalios žemėnaudos principų, prieštarauja CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytai taisyklei, kad priklausinys (šiuo atveju pirtis) egzistuoja tik su pagrindiniu daiktu ir jį ištinka pagrindinio daikto likimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.32 punkte (red. galiojusi nuo 2008 m. spalio 26 d. iki 2009 m. balandžio 2 d.) priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški statiniui tarnauti skirti kiti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su statiniu. Pirtis – pagalbinio ūkio pastatas, negalintis būti atskiru savarankišku nekilnojamojo turto objektu, dėl to pagrindiniam daiktui su priklausiniais eksploatuoti turi būti formuojamas vienas žemės sklypas, kai tai neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas reikalauja, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, prie statinio ar įrenginio būtų formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, ta pati taisyklė yra numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, numatančiame, kad valstybinės žemės sklypai kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, tokio dydžio, kuris būtinas jiems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Metodikos bendrųjų reikalavimų 48 puntas numato, kad pretendentui turi būti projektuojamas vienas tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypas (ir Aprašo 10 p.). Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių Nekilnojamojo turto registre nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai), priklausinių, kurie nėra savarankiški nekilnojamojo turto objektai – pagalbinio ūkio, todėl vienam savarankiškam nekilnojamojo turto objektui naudoti pagal jo tikslinę paskirtį privalo būti formuojamas vienas racionalaus dydžio žemės sklypas, į kurį patektų visi su pagrindiniu daiktu susiję priklausiniai.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai suformuoti žemės sklypai yra įsiterpę į miškų ūkio paskirties žemės masyvą, į formuojamą namų valdos žemės sklypo plotą negali būti įtraukiama miškų ūkio paskirties žemė. Nagrinėjamo ginčo atveju skirtingi interesai – pareiškėjos įstatyme numatyta teisė į namų valdos žemės sklypą bei viešieji, ginami Miškų įstatymo, turi būti suderinami nustatant tinkamą jų pusiausvyrą. Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis nustatoma formuojant naujus sklypus (Žemės įstatymo 24 str. 1 d., 3 str.). Aukščiau byloje aptarti duomenys patvirtina, kad pareiškėja siekia suformuoti namų valdos žemės sklypą ne naujai statybai, bet jau esantiems nuo 1938–1980 metų gyvenamosios paskirtiems statiniams eksploatuoti, tai reiškia faktiškai esančios namų valdos formalų įteisinimą. Aplinkybė, kad pareiškėjos sodybos naudojamo žemės sklypo ribos nebuvo nustatytos ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, neturi būti aiškinama kaip paneigianti pareiškėjos teisę į racionalaus dydžio būtiną gyvenamajam namui su priklausiniais eksploatuoti žemės sklypą. Namų valdos žemės sklypo faktinis egzistavimas laikytinas objektyvia kliūtimi priskirti tam tikrą žemės dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypui. Kita vertus, suformavus kitos paskirties žemės sklypą – pagal naudojimo būdą gyvenamosios teritorijos, remiantis Žemės įstatymo 22 straipsniu, konkrečiam žemės sklypui gali būti nustatomos žemės naudojimo sąlygos, taip užtikrinant į kitos paskirties žemės sklypą patenkančio miško apsaugos reikalavimus (Miškų įstatymo 1 str., 2 str. 1 d., 17 str.).

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad žemės sklypas, kuriame pareiškėja siekia formuoti namų valdą, būtų priskirtinas neprivatizuotinai žemei ar neprivatizuotiniems valstybinės reikšmės miškams, kaip tai numato Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnių sąlygos. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir faktas, kad šalia pareiškėjai suformuotų žemės sklypų buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra. Pareiškėja nurodo, kad naudojamas žemės sklypas sudarė apie 1 ha – tai reiškia, kad kitos paskirties žemės sklypo suformavimas neprieštarauja teisės aktuose numatytiems imperatyvams. Metodikos IV skirsnio, numatančio žemėtvarkos projekto rengimo ypatumus miško žemėje, 77 punktas nustato, kad miškų ūkio paskirties žemėje grąžintini natūra, perduotini neatlygintinai nuosavybėn, neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise parduotini ar nuomotini žemės sklypai projektuojami prieš tai nustačius valstybinės reikšmės miškus ir kitus valstybės išperkamus žemės ir miško plotus. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjai nuosavybės teise gyvenamajam namui su priklausiniais eksploatuoti būtinas žemės sklypas yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Remiantis Metodikos 83 punktu, kiekvienam žemės sklypui turi būti nustatomos specialiosios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos. Specialiųjų miško, patenkančio į pareiškėjai formuojamą kitos paskirties žemės sklypą, naudojimo sąlygų nustatymas yra ta priemonė, kuri užtikrina skirtingų įstatymais ginamų interesų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegijos nustatyti Žemės įstatymo materialiųjų teisės normų pažeidimai formuojant pareiškėjos namų valdos žemės sklypą sudaro pagrindą jos skundą tenkinti pilna apimtimi ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 16-746 dalį dėl žemės sklypo Nr. K-5, esančio bloke 0003 ir sklypo Nr. K-4, esančio bloke 0002, (duomenys neskelbtini) k. Degučių sen. Zarasų r. suformavimo, panaikinti 2008 m. kovo 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dėl 1,60 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Degučių kadastro vietovėje suformavimo S. P., įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodyta naikinamo Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-11-21. įsakymo Nr. 14-1544 data - 2007-11-17; laikytina, kad teismo sprendimas priimtas dėl 2007-11-21 įsakymo Nr. 14-1544. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą, remiantis aukščiau aptartais argumentais, tenkinti nėra pagrindo. Aplinkybė, kad pareiškėja pasirašė suprojektuotų žemės sklypų ribų suderinimo žiniaraštyje bei žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose ir ribų nustatymo brėžiniuose, negali būti vertinama kaip užkertanti kelią jai ginčyti neteisėtus viešojo administravimo subjekto sprendimus teisme.

Pareiškėjos apeliaciniame skunde pagrįstai nurodomi žemėtvarkos projekto rengimo metu Utenos apskrities viršininko administracijos padaryti procedūrų pažeidimai – įsakymu tvirtinant žemėtvarkos projektą, nebuvo patvirtintas asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn namų valdos žemės sklypą, sąrašas, įtraukiant į ši sąrašą pareiškėją, su pareiškėja nebuvo aptartos prie jai priklausančių statinių formuojamo žemės sklypo ribos, pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (nauja nutarimo redakcija nuo 2005 m. gegužės 27 d.) patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje aprašo 6–7 punktų, Metodikos 10, 34 bei 37 punktų reikalavimai; tvirtinant Utenos apskrities viršininko įsakymu žemės reformos žemėtvarkos projektą, nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7 bei 27 punkto ir Metodikos 86 punkto nuostatų. Plačiau nurodytus procedūros pažeidimus aptarinėtini nėra tikslinga, nes nustatyta, kad esminę reikšmę pareiškėjos teisėtiems interesams turėjo padaryti materialiųjų teisės normų pažeidimai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikintas Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 13-25921, kuriuo S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,95 ha žemės grąžinant natūra 0,20 ha žemės ir 1,40 ha miško dalis, esančias 1,60 ha dydžio miško sklype Nr. 243-4. Pareiškėjai formuojamas žemės sklypas ribojasi su S. P. grąžintinu žemės sklypu, kuris buvo paženklintas 2008 m. kovo 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu. Nustačius, kad nuosavybės teisės S. P. buvo atkurtos netinkamai suformavus valstybės išperkamos žemės sklypą, kartu su sprendimu atkurti nuosavybės teises naikintinas ir sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į itin ilgai užsitęsusį pareiškėjai priklausančios namų valdos projektavimo procesą, konstatuoja, kad tikslinga nustatyti atsakovui įpareigojimą per 3 mėnesių terminą patikslinti Degučių kadastro vietovės Zarasų rajone žemės reformos žemėtvarkos projektą ir suprojektuoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos R. U. apeliacinį skundą patenkinti, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria pareiškėjos R. U. skundo dalis atmesta ir patenkinti šią pareiškėjos skundo dalį – panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 16-746 dalį dėl žemės sklypo Nr. K-5, esančio bloke 0003 ir sklypo Nr. K-4, esančio bloke 0002, (duomenys neskelbtini) k. Degučių sen. Zarasų r. suformavimo, panaikinti 2008 m. kovo 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dėl 1,60 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Degučių kadastro vietovėje suformavimo S. P., įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypą.

Likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.