- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-4021-1055/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00870-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Pareiškėjas
- P. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl giminystės santykio nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. K. ir S. G. yra pusbroliai, ir atnaujinti pareiškėjui terminą priimti palikimą, atsiradusį po pusbrolio S. G. mirties, trijų mėnesių terminą palikimui priimti pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Pareiškime nurodė ir pareiškėjo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo pusbrolis S. G. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra šeštos eilės įpėdinis pagal įstatymą. P. K. motina U. K. (mergautinė pavardė – K.) yra S. G. motinos M. G. (mergautinė pavardė – K.) sesuo, atitinkamai P. K. ir S. G. yra pusbroliai. Šias aplinkybes patvirtina archyvo pažyma apie S. G. gimimą, kurioje nurodyti jo tėvai – V. ir M. (iki santuokos K.) G.; archyvo pažyma apie S. G. tėvų V. G. ir M. K. santuoką, kurioje nurodyta, kad M. K. tėvai yra L. ir V. (iki santuokos B.) K.; archyvo pažyma apie P. K. motinos U. K. gimimą, kurioje nurodyta, kad U. K. tėvai yra L. ir V. (iki santuokos B.) K.; archyvo pažymėjimas apie pareiškėjo tėvų A. K. ir U. K. (po santuokos K.) santuoką; archyvo pažymėjimas apie P. K. gimimą, kuriame nurodyta, kad jo tėvai yra A. K. ir U. K.. Nors paminėti dokumentai patvirtina pareiškėjo ir S. G. giminystės santykį, tačiau dėl archyvuose nerastų dokumentų apie S. G. motinos M. K. gimimą, gali kilti teisinių kliūčių užvedant paveldėjimo bylą notarų biure. Todėl pareiškėjas tikslu priimti pusbrolio palikimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir S. G. yra pusbroliai.
Pareiškėjas artimai bendravo su pusbroliu, lankydavosi vienas pas kitą ir leisdavo laiką jų namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, švęsdavo šeimos šventes. Pareiškėjo motina U. K., pusbrolis S. G. ir jo motina M. G. buvo ištremti į (duomenys neskelbtini) kraštą, iš tremties grįžo (duomenys neskelbtini) metais ir šeima toliau bendravo. Tačiau vėliau dėl garbaus amžiaus, sveikatos ir skirtingų gyvenamųjų vietų ryšys tarp pusbrolių nutrūko. Tik šių metų birželio pabaigoje pareiškėjas atsitiktinai iš giminaičių sužinojo, kad S. G. yra miręs, o jo palikimo niekas nepriėmė. Jis nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos dėl informacijos apie galimybes paveldėti pusbrolio paliktą turtą surinkimo. Pareiškėjo žiniomis S. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis S. G. paveldėjimo byla nėra užvesta ir pareiškėjas yra vienintelis įstatyminis mirusio pusbrolio įpėdinis. Pareiškėjas įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą praleido dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi nežinojo apie S. G. mirtį ir palikimą. Termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių, o pareiškėjas galės tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad S. G. (duomenys neskelbtini). Apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 70,00 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas po S. G. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo paveldėtas ir nuosavybės teisė į miško ūkio paskirties sklypą kitam asmeniui nėra įregistruota. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad duomenų apie S. G. vaikus nėra, miręs našliu. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo mano, kad jei teismas nustatys pareiškėjo P. K. giminystės ryšį su S. G., pareiškėjas bus vienintelis įpėdinis į pusbrolio nuosavybės teise valdytą turtą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodo svarbias priežastis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl neprieštarauja, jei teismas patenkins pareiškimą. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų, t. y. pareiškimo, Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymų apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie santuoką Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 1918 m. liepos 21 d. pakrikštytas V. ir M. (iki santuokos K.) Gobių sūnus S. G., gimęs (duomenys neskelbtini); V. G. ir M. K., L. duktė, susituokė (duomenys neskelbtini), jaunosios motina – V. B.. Lietuvos centrinių metrikų archyvo pažymėjimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad A. K. ir U. K. (po santuokos K.) susituokė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad P. K. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai A. K. ir U. K. – K. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta L. ir V. (iki santuokos B.) K. duktė vardu U., gimusi (duomenys neskelbtini); metrikų knygose M. K., L. dukters, gimimo duomenų nerasta. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo ir nustatyta, kad S. G. (duomenys neskelbtini) mirė, miręs našliu, duomenų apie vaikus nėra. VĮ Registrų centro duomenimis dėl palikimo priėmimo po S. G. mirties niekas nesikreipė, palikimas nepriimtas.
Dėl juridinio fakto, kad P. K. ir S. G. yra pusbroliai, nustatymo.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje“ 1.1. p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo.
Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių, prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymu pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pusbrolis (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).
Šis faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą.
Dėl įstatymų nustatyto termino palikimui po pusbrolio S. G. mirties priimti atnaujinimo.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Įstatymo normos (CK 5.57 str.) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Nustatyta, kad palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėjas, jie su pusbroliu gana artimai bendravo, bet paskutiniais metais bendravimas nutrūko dėl amžiaus, sveikatos būklės ir skirtingų gyvenamųjų vietų. Apie tai, kad S. G. (duomenys neskelbtini) metais mirė, sužinojo tik 2020 metų birželio pabaigoje.
Bylos duomenimis, pareiškėjas, jo teigimu, 2020 metų birželio pabaigoje atsitiktinai iš giminaičių sužinojęs apie tai, kad jo pusbrolis S. G. mirė ir palikimo niekas nepriėmė, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti palikimą: kreipėsi dėl teisinės pagalbos, nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 16 d. aktyviai buvo renkama informacija ir duomenys iš archyvų, 2020 m. liepos 16 d. pateiktas pareiškimas teismui, kas leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas siekia priimti palikimą. Pareiškėjas yra labai garbaus amžiaus, jie su pusbroliu gyveno skirtinguose Lietuvos kraštuose, dėl palikimo priėmimo nustatytu terminu nesikreipė dėl objektyvių priežasčių, kadangi dėl nutrūkusio bendravimo nežinojo apie pusbrolio mirtį ir, kad niekas nepriėmė jo palikimo. Termino palikimui priimti atnaujinimui suinteresuotas asmuo iš esmės neprieštarauja, palikimo niekas kitas nepriėmė, nustatytais duomenimis S. G. mirė našliu, vaikų neturėjo ir P. K. yra vienintelis įstatyminis įpėdinis.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes yra protinga ir teisinga, kad mirusio asmens turėtą turtą paveldi jo giminaičiai. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą ir palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. (CPK 578 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra pusbroliai.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.
Atnaujinti pareiškėjui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.