Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-175/2012

Teisėja Larisa Tamulionienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00222-2010-2

NUTARTIS

2012 m. kovo 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, gynėjui advokatui Ruslan Mazurov,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2010-03-04 narkotinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1) 2 metams laisvės atėmimo, pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2010-03-09 narkotinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1) 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2010-03-15 narkotinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1) 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2010-03-25 narkotinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1) 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2010-05-25 narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo garaže) 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 259 str. 2 d. (dėl 2010-05-25 nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo namuose) 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., už nusikalstamas veikas pagal BK 260 str. 1 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmė, paskirta pagal BK 260 str. 1 d., apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 2 d. ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš R. P. priteista Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) Lt įslaptinto liudytojo išlaidos padengti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2010-03-04, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė yra 0,822 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 6,8 %, jas laikė prie savęs ir 2010-03-04, apie 18.30 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. už 40 litų pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2010-02-25 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2010-03-09, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė yra 0,792 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija - 7,4 %, jas laikė prie savęs ir 2010-03-09, apie 19.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. už 40 litų pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2010-02-25 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2010-03-15, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė yra 0,843 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 7,6 %, jas laikė prie savęs ir 2010-03-15, apie 19.15 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. už 40 litų pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2010-02-25 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2010-03-25, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė yra 0,858 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 4,9 %, jas laikė prie savęs ir 2010-03-25, apie 19.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. už 40 litų pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2010-02-25 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2010-05-25, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L.) dalys (žiedynai su pažiedėmis, jų dalys), kurių bendra masė 50,5576 g, jas laikė prie savęs iki 2010-05-25, apie 16.30 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, garažų masyvo garaže Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai sulaikė ir jo asmens kratos metu paėmė šias narkotines medžiagas.

Be to, jis nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2010-05-25, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L.) dalys (žiedynai su pažiedėmis, jų dalys), kurių bendra masė 0,1165 g, jas laikė savo namuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), iki 2010-05-25 policijos pareigūnai atlikdami kratą rado ir paėmė.

Motyvuojamoji dalis

R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl R. P. provokavimo paradyti nusikalstamas veikas

LR operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. nurodyta, kad operatyvinės veiklos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Provokacijos sąvoka išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001-02-27 nutartyje Nr. 2K-52/2001. Pagal ją provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija, kaip veika, gali reikštis kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai. BPK 158 str. 4 d., 159 str. 3 d. taip pat reglamentuojamas draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką atliekant ikiteisminį tyrimą ar nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus šių BPK nuostatų nesilaikoma, duomenys, surinkti atliekant šiuos veiksmus, yra laikomi gautais neteisėtais būdais, o tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais (BPK 20 str. 4 d.). Tačiau įvertinus šioje byloje surinktus duomenis ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, nenustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą bei jo metu atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo nesilaikyta minėtuose teisės aktuose numatyto draudimo provokuoti R. P. padaryti nusikalstamas veikas.

Viso bylos tyrimo metu R. P. nuosekliai nurodė, kad rastoje juodos spalvos vyriškoje piniginėje buvo plastikinis permatomas užspaudžiamas maišelis su džiovintomis kanapėmis. Jis nurodė, kad kanapes vėliau pats pasvėrė ant svarstyklių, kurias nupirko tam tikslui, supakavo į užspaudžiamą polietileninį maišelį. 100 vienetų maišelių taip pat nupirko tam, kad į juos pakuoti kanapes pardavimui. Iš liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų matyti, kad susipažinus su Rimvydu, pastarasis jai davė savo telefono numerį ir siūlė jai pirkti žolės – kanapių, sakė, kad gali į jį kreiptis. Tiek iš paties R. P., tiek iš liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų matyti, kad R. P. radus maišelį su džiovintomis kanapėmis, jis nusprendė jas parduoti, t.y. susiformavo jo siekis (tikslas) jas platinti. Tokiems savo veiksmams atlikti jis specialiai įsigijo svarstykles kanapių (ir jų dalių) svėrimui ir 100 vienetų plastikinių užspaudžiamų maišelių, o siekdamas realizuoti kanapes (ir jų dalis), jis apie tai informavo merginą (liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas), siūlydamas jai pirkti žolės – kanapių, nurodydamas, kad gali į jį kreiptis ir duodamas jai savo telefono numerį. Specialiai sverti kanapes (ir jų dalis) įsigytos svarstyklės ir joms pakuoti įsigyti 100 vienetų plastikinių užspaudžiamų maišelių rodo, kad R. P. turėjo aiškų tikslą įvairiais kiekiais pardavinėti – platinti narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis). Tokie R. P. veiksmai, kuomet jis turimoms kanapėms (ir jų dalims) realizuoti specialiai įsigijo svarstykles joms sverti ir maišelius joms pakuoti bei davė savo telefono numerį pristatydamas savo kaip asmenį, iš kurio galima nusipirkti žolės – kanapių, patvirtina aiškų ir nedviprasmišką R. P. iš anksto susiformavusį siekį užsiimti kanapių (ir jų dalių) prekyba. Todėl liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, skambučiai ar SMS rašymas R. P., norint įsigyti narkotinių medžiagų, po ko jie susitikdavo ir pastarasis minėtam liudytojui parduodavo nustatytą kiekį kanapių (ir jų dalių), negali būti vertinama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant R. P. veiksmų pasirinkimo laisvę. Kiekvieną kartą prašomas parduoti kanapes (ir jų dalis) ar tardamasis dėl jų pardavimo, R. P. turėjo nevaržomą veiksmų pasirinkimo laisvę, t.y. atsisakyti parduoti (platinti) kanapes (ir jų dalis), tačiau jis taip nesielgė bei atliko nusikalstamus veiksmus.

Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad vykdant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, liudytojas Nr. l veikė provokuojančiai R. P. atžvilgiu, o nusikaltimai padaryti sukursčius ir išprovokavus patiems policijos pareigūnams, yra atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos ir aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kurie teismo patikrinti ir pagrįstai vertinti kaip įrodymai, patvirtina R. P. kaltę dėl jam inkriminuotų veikų padarymo. Todėl daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu R. P. nuteistas pagrįstai, o priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip tęstinės nusikalstamos veikos

Apeliaciniame skunde R. P. nurodo, kad jam inkriminuoti nusikaltimai turėjo būti kvalifikuoti kaip vieninga tęstinė nusikalstama veika, o ne kaip atskiros nusikalstamos veikos. Tačiau su tokiu nuteistojo jo padarytų veiksmų vertinimu ir argumentacija dėl to sutikti negalima.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007-10-18 nutartyje K-P-412/2007 nurodyta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. Kasacinė byla Nr. 2K-307/2007).

Iš R. P. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų penkių veikų pagal BK 260 str. 1 d. matyti, kad bendraisiais aspektais jos yra panašios, tačiau sprendžiant klausimą ar tokios veikos yra viena tęstinė veika, ar jos sudaro atskiras nusikalstamas veikas, svarbu įvertinti šių nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. narkotines medžiagas pardavė įvairiems asmenims, su kuriais tardavosi atskirai, o pirkėjai tardavosi tik dėl vienkartinių pardavimo atvejų. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad kiekvieną kartą tyčia neteisėtai parduoti narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) kildavo spontaniškai, t.y. tada, kai pirkėjai susisiekdavo su R. P. telefonu ar SMS žinutėmis ir paprašydavo parduoti šias narkotines medžiagas. Iš R. P. telefono Nr. 8684 29219 telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad su juo laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-04-05 buvo susisiekiama telefonu skambinant bei SMS žinutėmis iš skirtingų abonentų ir teirautasi ar turi parūkyti, prašoma palikti už 40 Lt, paruošti pusę, pusiukę ir pan. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog dėl kiekvieno karto buvo tariamasi atskirai, kad R. P. nežinojo, kas paprašys ir kokio kiekio, o dėl kainos buvo tariamasi kiekvienu atveju atskirai, padarė teisingą išvadą, kad kiekvienu atveju R. P. veikė atskira tyčia dėl konkretaus kiekio narkotinių medžiagų, konkretaus asmens (pirkėjo) atžvilgiu ir dėl konkrečios pinigų sumos. Tuo pagrindu daroma išvada, kad apeliacinio skundo motyvai, jog R. P. inkriminuoti nusikaltimai turėjo būti kvalifikuoti ne kaip atskiros nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė veika, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl R. P. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį šioje dalyje apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.