Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2022-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1089-914/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-10-28
Bylos Nr.
e1-1089-914/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28741-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius St
Kaltinamasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1089-914/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28741-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis išnagrinėjo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, teista, paskutinį kartą 2019-06-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji E. P. nežymiai sutrikdė sveikatą asmeniui, o būtent: 2022-07-31, apie 20.20 val. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, skalpeliu įdūrė V. M. į kairę koją, taip padarydama jam kairės šlaunies durtinę žaizdą. Tokiu būdu ji padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji E. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022-07-31 buvo apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) tvenkinio, gėrė degtinę, kartu buvo ten gyvenantis J. V., V. M.. po 20 val., jei gerai atsimena, J. užmigo. Tarp jos ir V. kilo žodinis konfliktas. Tuo metu jie abu sėdėjo ant lovos. Ji sėdėjo V. iš kairės pusės. Konfliktas kilo dėl V. brolio A., tačiau dėl ko tiksliau neprisimena. Konflikto metu V. pasakė jai, kad jei yra tokia kieta, gali pasiimti peilį ir jam durti. Po šių jo žodžių iš stalčiaus pasiėmė skalpelį, kaip jis tiksliai atrodė neprisimena, tačiau jam nedūrė ir skalpelį padėjo atgal. V. toliau ją žodžiais provokavo, sakė jai, kad yra sėdėjusi, kad peiliu buvo sužalojusi jo brolį A., sakė dabar durti jam. Po to V. pasakė, kad yra sėdėjusi, jam neįdūrė, taigi nesilaiko savo žodžio. Po to ji iš stalo stalčiaus vėl išsitraukė tą patį skalpelį ir juo įdūrė V. į kairę koją, aukščiau kelio. Po dūrio V. išėjo, skalpelį padėjo atgal į stalčių. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir ją sulaikė. Dėl savo poelgio ji labai gailisi. Taip pasielgė, nes V. ją žodžiais provokavo, buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Jei būtų buvusi blaivi, nebūtų niekada taip pasielgusi.

Iš V. M. pareiškimo matyti, kad 2022-07-31, apie 20.30 val., jam būnant pas savo brolio sugyventinę E. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) (apleistame pastate) ir vartojant alkoholinius gėrimus, ji paėmė nuo stalo skalpelį ir pasakiusi „papjausiu“ su juo užsimojo ir siekė įpjauti jam į kaklo sritį, tačiau jam spėjus pasitraukti ši su skalpeliu jam dūrė į kairę koją, pataikydama aukščiau kelio. E. P. savo tokiu elgesiu jam kojoje padarė žaizdą ir sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2022-07-31, apie 20.30 val. buvo pas savo brolio A. M. (tikslių anketinių duomenų nežino) sugyventinę E. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su jais buvo jo pažįstamas J. (kurio tikslių anketinių duomenų nežino). Vieną akimirką J. išėjo parneši alaus ir jis su E. P. liko dviese. Jis sėdėjo ant lovos, o jam iš kairės pusės greta sėdėjo E. P., kuri paėmė nuo stalo skalpelį ir pasakiusi „papjausiu“ su juo užsimojo ir siekė įpjauti jam į kaklo sritį, tačiau jam spėjus pasitraukti ši su skalpeliu jam dūrė į kairę koją, pataikydama aukščiau kelio. E. P. savo tokiu elgesiu jam kojoje padarė žaizdą ir sukėlė fizinį skausmą. Tada jis greitai atsistojo ir išėjo iš pastato. Išėjęs į lauką ant kojos užsidėjo diržą, kad sustabdyti kraujavimą. Eidamas link pagrindinio kelio sutiko pareinantį J., kuriam pasakė, kad jį E. P. padūrė. Dėl šio įvykio jis E. P. pretenzijų neturi, jai atleidžia, civilini ieškinio nereikš, turtinė žala nepadaryta.

Liudytojas J. V. parodė, kad prisimena įvykį, kai buvo sužalota V. M. koja. Kada tiksliai viskas vyko neprisimena, tai buvo vasarą, galimai liepos mėn., tačiau tiksliai nurodyti negali. Tą dieną buvo išgėręs alkoholio. Tą dieną (duomenys neskelbtini) gėrė su pažįstamais V. M. ir E. P.. Po to, kas tiksliai vyko neprisimena, galimai jis buvo nuėjęs miegoti, tačiau tiksliai to tvirtinti negali. Po to prisimena tik tiek, kad buvo prabudęs ir kažkur galimai prie pastato sutiko V., kurio koja buvo sužalota, kuri koja neprisimena. V. kažkuo buvo užrišęs koją, pasakė jam padėti nueiti iki tvoros, kad atvyktų greitoji. Jam padėjo eiti. P. V. pasakė, kad jam skalpeliu į koją įdūrė E. P.. To asmeniškai jis nematė. Atvyko policija ir medikai, kurie padėjo V. sutvarkyti žaizdą. Po įvykio E. jam sakė, jog ji įdūrė V. į koją, neva dėl to, kad V. pats ją išprovokavo.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2022 m. liepos pabaigoje, tikslios mėnesio dienos neprisimena, prisimena tik tiek, kad tai buvo sekmadienis, su dviračiu suko iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini), kai kažkiek pavažiavęs pastebėjo per gatvę einančius du vyriškius, kurie jam kėlė ranką, kad sustotų. Sustojo prie vyrų, vienas jų buvo sužeistas, matė, kad jo koja buvo sužalota, kuri neprisimena. Vyras sakė, kad jį skalpeliu padūrė kažkokia mergina, daugiau apie įvykį nieko nedetalizavo. Jis iš karto pasiėmė telefoną, skambino 112 ir pranešė apie įvykį. Su nukentėjusiuoju asmeniu buvo vyresnis vyras, kurio duomenų nežino, jis apie įvykį nieko nepasakojo ir jis jo nieko neklausė. Atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, jis išvyko.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) matoma teritorija, aptverta aukšta cementine tvora. Patekus į teritoriją, paėjus apie 200 m. matomas apleistas pastatas, į kurį įėjimas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Pastatas yra be durų. Durų angoje yra pakabintas pledas. Prie įėjimo ant žemės matomos raudonos spalvos dėmės. Patalpoje ant žemės matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Priešais įėjimą matomas stalas su ant jo esančiais asmeniniais daiktais. Stalo užstalėje yra du stalčiai. Kairiajame stalčiuje matomi sudėti asmeniniai daiktai, tarp kurių yra skalpelis. Skalpelis yra 160 mm. ilgio. Jo rankena juodos spalvos 100 mm. Geležės ilgis 60 mm. Ašmenų ilgis 38 mm, plotis 10 mm. Ant skalpelio ašmenų matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Skalpelis paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis.

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota kaip buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „Body“ filmavimo kamerų. Vaizdo įrašuose, be kita ko, užfiksuota, kaip ant šaligatvio, prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio yra V. M., kurio kairė koja sužalota. J. V. sako, kad padūrė moteris, jie buvo trise, kaip dūrė nematė. V. M. nurodo, kad į ligoninę nevažiuos, po to nurodo, kad dūrė su skalpeliu. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota kaip V. M. nurodo, kad jam dūrė kambary. V. M. sako atidaryti stalčių, turi būti skalpelis. Pareigūnai atidaro stalčių, jame yra skalpelis, klausia V. M. ar šitas, V. M. patvirtina, kad šitas, pareigūnai skalpelį išima.

Iš 2022-09-14 specialisto išvados matyti, kad V. M. nustatyta kairės šlaunies durtinė žaizda. Sužalojimas gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu aštriu duriančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu paveikus kairės šlaunies sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2022-07-31, 20.24 val. (nurodyta GMP iškvietimo gavimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui.

Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamoji E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji E. P. sutiko su jai siūloma bausme ir jos dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, bausmės tikslus.

Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamoji anksčiau teista už analogišką nusikaltimą, bausta administracine tvarka, nedirbanti. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Paskirtos kardomosios priemonės, pradėjus vykdyti bausmę, naikintinos.

CD laikmenos (2 vnt.) su nuotraukomis iš įvykio vietos ir iš „Body“ kamerų vaizdo, garso įrašais teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 40 parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2022-07-31 iki 2022-08-02 – dvi paras.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. P. sulaikymo momento.

Išaiškinti E. P., kad ji ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Panevėžio pataisos namus.

Nuteistoji arešto bausme dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajai arešto bausme per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Kardomąsias priemones, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

CD laikmenas (2 vnt.) palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Marius Steponaitis