Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, atstovaujamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, atstovei J. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atsakovei A. S. dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinis ginčas kilęs dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Nedarbo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje (iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos darbo birža) įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka kitas įstatyme numatytas sąlygas. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurias atitinkantis asmuo laikomas bedarbiu. Asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus, bedarbio statusą įgyja nuo jo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka momento (3 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuo 2017 m. liepos 10 d. buvo suteiktas bedarbio statusas, nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. NI_SP1-4233 jai paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bedarbio statusas sustabdomas laikotarpiu, kai bedarbis dalyvauja paramos mokymuisi arba remiamojo įdarbinimo priemonėse. Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nurodyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą paramos mokymo ar remiamojo įdarbinimo priemonėse arba po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar dirbti savarankiškai pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) įgytą kompetenciją, arba nutraukia darbo sutartį ar savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 26 d. atsakovei bedarbio statusas buvo sustabdytas, nes ji pradėjo dalyvauti profesinio mokymo priemonėje.

Pareiškėjas, gavęs duomenis, kad atsakovei nuo 2018 m. gegužės 9 d. bedarbio statusas atnaujintas jai baigus dalyvavimą profesinio mokymo priemonėje, išmokėjo atsakovei 165,67 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.

Užimtumo tarnyboje gavus informaciją iš mokymo įstaigos, kad atsakovė nuo 2018 m. gegužės 8 d. be pateisinamos priežasties nutraukė dalyvavimą profesinio mokymo priemonėje, jai 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. VDD-1994 bedarbio statusas nuo 2018 m. gegužės 8 d. buvo panaikintas.

Panaikinus atsakovei suteiktą bedarbio statusą nuo 2018 m. gegužės 8 d. už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. susidarė 165,67 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus kodekso nustatytas išimtis.

Pagal VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymą „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ Nr. V-51 nedarbo socialinių draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Utenos skyrius. Šio skyriaus interesams teismuose – bylose dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų permokų (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytos žalos), kurios atsirado dėl išmokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išieškoti iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų, priteisimo atstovauja (rengia ieškinius ir kitus procesinius dokumentus, dalyvauja teismo posėdžiuose, atlieka visus kitus reikiamus procesinius veiksmus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė.

Pareiškėjas, atstovaujamas VSDFV Kauno skyriaus, pagrįstai kreipiasi į teismą, nes Nedarbo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala VSDFV, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, jog VSDFV Utenos skyrius siuntė atsakovei pranešimą apie jos prievolę grąžinti nedarbo išmokos permoką, tačiau paskaičiuota nedarbo išmokos permoka nebuvo grąžinta.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad VSDFV Utenos skyriaus, atstovaujamo VSDFV Kauno skyriaus, prašymas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos, kaip be pagrindo įgyto turto, priteisimo pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 165,67 Eur (šimtą šešiasdešimt penkis eurus, 67 ct) nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.