Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš E. Č. ir K. L. 5276 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai už gydymą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. Č. , tačiau dėl jo nuteisimo nuosprendis jau buvo apskųstas ir byla išnagrinėta apeliacine bei kasacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartimi nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 12 d. nutarties dalis, kuria atmestas nuteistojo K. L. apeliacinis skundas, panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 15 d. vakare, K., S. g. prie pastato Nr. XX esančiame sodelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkaudamas su E. Č. , konflikto su S. L. metu, tyčia smogė S. L. kumštimi ne mažiau 2 kartų į veidą, po ko E. Č. tyčia smogė ne mažiau 10 kartų rankos kumštimi nukentėjusiajam į veidą, o šiam nuo smūgių nukritus ant žemės, tyčia spyrė S. L. ne mažiau 10 kartų į galvą ir kitas kūno vietas, bendrais veiksmais su K. L. padarant jam kairio momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, antro kaklinio slankstelio panirimą, V, VI ir VII šonkaulių lūžius, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairiajame smilkinyje, ausų kaušeliuose, apatinėje smakro dalyje, nuo ko 2004-08-03 5.30 val. S. L. mirė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. L. prašė iš esmės peržiūrėti bylą, tinkamai kvalifikuoti jo veiką bei atitinkamai paskirti švelnesnę bausmę, nes, pasak nuteistojo, jis sudavė nukentėjusiajam vos kelis smūgius ir jie negalėjo kelti pavojaus S. L. gyvybei.

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gegužės 12 d. nutartimi nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmetė nurodydamas, jog S. L. mirė nuo galvos sužalojimų, padarytų ne mažiau 4 smūgiais, visumos, o šiuos smūgius į galvą sudavė tiek E. Č. , tiek K. L. , todėl tiek E. Č. , tiek K. L. nusikalstama veika yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – S. L. mirtimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo K. L. apeliacinis skundas, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog sprendžiant iš byloje esančių įrodymų, kategoriška išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp K. L. suduotų smūgių ir S. L. mirties negalima. Priežastinį ryšį tarp šių smūgių ir S. L. mirties galėtų patvirtinti ar paneigti teismo medicininių tyrimų išvados, tačiau to paties teismo medicinos eksperto išvados ir paaiškinimai visiškai prieštaringi, todėl eksperto išvados nei patvirtina, nei paneigia K. L. suduotų smūgių priežastinį ryšį su S. L. mirtimi. Priežastiniam ryšiui tarp nuteistojo K. L. suduotų smūgių kumščiu į veidą ir nukentėjusiojo S. L. mirties išsiaiškinti būtinos specialios žinios ir kompetencija.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo K. L. skundą tenkinti ir pakeisti kaltimą nuteistojo veiką perkvalifikuojant iš BK 129 str. 1 d. į 140 str. 1 d.

Nuteistasis ir jo gynėja sutinka su kaltinimu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir prašo nuteistojo K. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, neteisingai nustatyta nuteistojo K. L. kaltė bei netinkamai pritaikytas tiek baudžiamasis, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymas.

Iš liudytojų R. R. bei paties nuteistojo E. Č. parodymų aišku, jog begeriant alkoholinius gėrimus kilusio konflikto tarp K. L. ir S. L. metu nuteistasis K. L. sudavė ne mažiau 2 smūgių į veidą, o po šių smūgių nukentėjusysis puolė K. L. , todėl E. Č. puolė pastarąjį ginti ir vienas sudavė S. L. daug smūgių į įvairias kūno vietas tiek kumščiais, tiek spardant bei paliko sumuštą nukentėjusįjį gulintį sodelyje. Pats nuteistasis E. Č. teismo posėdžio metu parodė, jog nuo pirmų K. L. suduotų smūgių S. L. negalėjo apsvaigti, nes K. L. smūgiavo silpnai.

Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. L. prisipažino sudavęs 2 smūgius S. L. į veidą, tačiau jokio daugiau smurto nukentėjusiojo atžvilgiu teigė nevartojęs.

Siekiant nustatyti K. L. suduotų dviejų smūgių nukentėjusiajam kumščiu į veidą įtaką S. L. mirčiai, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartimi byloje paskirta teismo medicinos ekspertizė. Bylos duomenų ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad nuo K. L. suduotų ne mažiau kaip dviejų smūgių kumščiu į veidą S. L. negalėjo lūžti kairysis momenkaulis ar išsilieti kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio (ekspertizės aktas Nr. EKM 92/06 (01). Tuo tarpu iš specialisto išvados Nr. M966/04/(02), kurią specialistas S. M. patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matoma, jog S. L. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma: kairio momenkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, komplikuota smegenų suspaudimu, smegenų pabrinkimu, abipuse židinine pneumonija, sepsiu. Tokiu būdu, įvertinus minėtą specialisto išvadą bei ekspertizės aktą, teisėjų kolegija mano, jog K. L. nusikalstama veika nėra susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – S. L. mirtimi.

Nustačius, kad nuteistasis K. L. sudavė tik du nestiprius smūgius į veidą bei nedalyvavo jokiuose vėlesniuose E. Č. atliekamuose veiksmuose prieš nukentėjusįjį, t. y. jį mušant stovintį bei spardant gulintį, kolegija mano esant neįrodyta, kad abiejų nuteistųjų veiką apėmė bendra tyčia (iš byloje esančių įrodymų negalima konstatuoti, jog nuteistasis K. L. veikė išvien kartu su nuteistuoju E. Č. ar bent pritarė jo veiksmams), todėl laikytina, kad kiekvieno iš nuteistųjų veikas su galimomis kilti pasekmėmis siejo skirtinga tyčia. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 8 p. nurodyta, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

Visgi K. L. , suduodamas ne mažiau 2 smūgių nukentėjusiajam į veidą, suprato, jog kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, jog dėl jo veiksmų atsiras nukentėjusiojo sveikatai žalingos pasekmės bei jų norėjo, tačiau padarinių sąmonėje nekonkretizavo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kuri neapėmė gyvybės atėmimo. Iš ekspertizės akto Nr.EKM 92/06(01) matoma, jog nuo K. L. smūgių į veidą S. L. galėjo būti padaryti nežymūs sužalojimai, pvz.: kraujosruvos, odos nubrozdinimai, kurie tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Atitinkamai, atsižvelgdamas į teismo medicinos ekspertizės Nr. EKM 92/06(01) išvadas bei vadovaudamasis LR BPK 256 str. 1 d., prokuroras teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė pakeisti K. L. pareikštą kaltinimą bei nustatyti, jog savo veiksmais K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 9 p. nurodyta, jog apeliacinėje instancijoje kaltinimo pakeitimas BPK 256 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka yra galimas, nes apeliacinio proceso, kaip vieningo baudžiamojo proceso dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų patikrinimu.

Išanalizavusi bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija nustatė: K. L. 2004 m. liepos 15 d. vakare, Kaune, Santakos g. prie pastato Nr.14 esančiame sodelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė kumštimi S. L. ne mažiau kaip 2 kartus į veidą ir taip padarė jam kraujosruvas bei odos nubrozdinimus veide, tai yra nežymų sveikatas sutrikdymą. Tokiu būdu K. L. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Nuteistasis K. L. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdama bausmę K. L. , kolegija atsižvelgia į tai, kad būtent nuo K. L. suduotų smūgių kilo muštynės, sukėlusios negrąžinamas pasekmes. Taip pat atsižvelgiama į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią bei vieną sunkinančią aplinkybę, į asocialų nuteistojo gyvenimo būdą (niekur nedirba, be pastovios gyvenamosios vietos), todėl jam skiriama realaus laisvės atėmimo bausmė nežymiai didesnė už BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

K. L. buvo sulaikytas 2004 m. liepos 19 d., o Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo pratęsiamas, o Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendyje nurodyta, jog į bausmės laiką įskaitomas laikas, išbūtas suėmime nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2004 m. gruodžio 23 d. , o bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2004 m. gruodžio 23 d. Tokia teismo nuosprendžio revoliucinės dalies nuostata, kolegijos nuomone, nėra tiksli, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 4.1.7. p. nurodyta, kad teismas nuosprendyje taip pat nurodo sprendimus dėl kardomųjų priemonių nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo nuosprendyje šis klausimas liko neišspręstas. BPK 335 str. nurodyta, jog pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o BPK 336 str. 2 d. numatyta, kad, jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Tuo tarpu byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta ir nutartis atmesti nuteistojo K. L. apeliacinį skundą buvo priimta tik 2005-05-12. Iš byloje esančių duomenų taip pat matoma, jog nuteistasis K. L. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2005-02-17, o iki to laiko buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Tokiu būdu, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo įskaitymo į bausmės laiką klausimą, laikytina, jog nuteistasis buvo suėmime nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2005 m. gegužės 12 d., t. y. iki Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, į paskirtos bausmės laiką taip pat įskaitytina bausmės, atliktos pagal Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, dalis nuo 2005 m. gegužės 13 d. iki 2006 m. spalio 5 d.

Kadangi nuteistojo veika iš LR BK 129 str. 1 d. perkvalifikuojama į LR BK 140 str. 1 d., tai Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria patenkintas prokuroro ieškinys dėl 5276 Lt priteisimo Valstybinei ligonių kasai už nužudytojo S. L. gydymą iš nuteistojo K. L. , naikintina, nes laikytina, jog žala padaryta ne dėl nuteistojo K. L. veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p, 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti.

K. L. nusikalstamą veiką iš BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2005 m. gegužės 12 d. bei bausmės, atliktos pagal Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, dalį nuo 2005 m. gegužės 13 d. iki 2006 m. spalio 5 d. Nuosprendžio priėmimo metu K. L. laikyti atlikusiu bausmę ir jį paleisti teismo posėdžių salėje.

Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria patenkintas prokuroro ieškinys dėl 5276 Lt priteisimo Valstybinei ligonių kasai už nužudytojo S. L. gydymą iš nuteistojo K. L. , panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.