Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų: Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R. 2008m. vasario 06d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 2d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Jo atžvilgiu taikytas 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint LR Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2d. 1p. ir neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/5. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš R. R. priteista civilinei ieškovei L. S. 3000 Lt. už neturtinę žalą ir Policijos departamentui prie LR VRM 2707Lt. proceso išlaidų dėl ekstradicijos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. U. , R. J. , E. J. , kurie dėl šio įvykio 2003-08-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti pagal LR BK 149 str. 3d. , pavartojant psichologinį bei fizinį smurtą, išžagino L. S. , o būtent 2002m. rugpjūčio 19d. apie 2 val. (duomenys) kaime, (duomenys neskelbtini) sav., J. priklausančioje negyvenamojoje sodyboje, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios pasipriešinimas iš dalies buvo palaužtas prieš tai ją išžaginusių asmenų – V. U. , R. J. ir E. J. , pasinaudodamas bejėgiška L. S. būsena, prieš jos valią įvedė savo varpą į L. S. lytinius organus, L. S. pradėjus stumti jį nuo savęs, prispaudė savo rankomis nukentėjusios rankas, taip atimdamas jai galimybę priešintis ir atliko lytinį aktą vieną kartą, tokiu būdu ją išžagino, dėl ko buvo pakenkta nukentėjusios psichinei sveikatai, nukentėjusiajai išsivystė adaptacijos sutrikimas, reakcija į stiprų stresą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikimu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo nuosprendį pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti į LR BK 149 str. 1d. ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų, nepriteisti iš jo 2707 Lt. ekstradicijos išlaidų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Be to, teismas lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas aplinkybes, nes lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi neįgalią motiną, kurią išlaiko, ruošiasi sukurti šeimą, yra silpnos sveikatos, turėjo sunkią galvos traumą, dirba, po

nusikaltimo padarymo daugiau nusikaltimų nepadarė, administracine tvarka nebaustas. Apelianto nuomone, teismas neteisingai pripažino sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jis buvo nedaug išgėręs ir alkoholis įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Mano, kad teismas netinkamai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 149 str. 2d., nes jis nusikaltimą padarė ne bendrininkų grupėje, o be to, nėra įrodymų patvirtinančių tą faktą, kad nukentėjusioji buvo išžaginta bendrininkų grupėje. Teismas neatsižvelgė į asmenų lygybės principą, nes kiti asmenys gavo švelnesnes bausmes. Taip pat nepagrįstai iš jo priteistos ekstradicijos išlaidos, nes jis nuo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų nesislapstė, gyveno ir dirbo užsienyje, nežinodamas, kad yra paieškomas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad R. R. padarė tyčinį, sunkų, smurtinį, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei nusikaltimą. Veikdamas su bendrininkų grupe (V. U. , R. J. ir E. J. nuteisti 2003-08-26 nuosprendžiu), pavartodamas psichologinį ir fizinį smurtą išžagino L. S. . Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, R. R. kaltu neprisipažino. Iš to seka, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo jam pripažinti lengvinančios aplinkybės - prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi. Apylinkės teismas pagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad alkoholiniai gėrimai buvo geriami visą vakarą, nuteistasis buvo apsvaigęs. Alkoholiniai gėrimai ( šampanas ir degtinė) buvo nupirkti iki nusikaltimo, atsipalaidavimui. Tik pavartojus alkoholio, prasidėjo aktyvūs veiksmai nukentėjusios atžvilgiu. Nusikaltimo bendrininkai šampanu vaišino ir nukentėjusiąją. Tai reiškia, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apelianto teigimas, kad alkoholis nusikaltimo padarymui įtakos neturėjo, yra vertinamas kaip gynybos priemonė, siekiant sušvelninti sau padėtį, nes sunkinančios aplinkybės nebuvimas turi įtakos bausmės dydžiui.

Nors įstatymas teismui leidžia pripažinti ir kitas aplinkybes, nenumatytas LR BK 59 str. 1d. , lengvinančiomis, tačiau daugiau lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Jų nenurodė ir apeliantas. Tai, kad nuteistasis padeda iš dalies nedarbingai motinai, tai yra jo kaip sūnaus pareiga.

Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei jos vidurkis, atsižvelgė į tai, kad R. R. teisiamas pirmą kartą, daugiau nusikaltimų nėra padaręs, administracine tvarka nebaustas, atlygino dalį žalos, todėl dar daugiau mažinti bausmę, atsižvelgus į tas pačias aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai L. S. 2002-09-19 įvykusio įvykio metu patirtas adaptacijos sutrikimas ir reakcija į stiprų stresą sukėlė sveikatos sutrikimą.Taigi, paskyrus 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės skyrimo pagrindai ir teisingumo principas nebuvo pažeisti.

Kolegijos nuomone, R. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 2d., nes jis išžagino L. S. bendrininkų grupėje su V. U. , R. J. ir E. J. . Minėtų asmenų atžvilgiu priimtas apkaltinamas teismo nuosprendis įsiteisėjęs. Bylos medžiaga teisingai nustatyta, kad R. R. kartu V. U. , R. J. ir E. J. nusivežė L. S. į negyvenamąją sodybą, kur visi keturi iš eilės išžagino.Kiekvienas nuteistasis atliko konkrečius veiksmus. Nuteistieji V. U. , R. J. ir E. J. atliko aktyvius veiksmus, panaudojo fizinį smurtą ir grasinimus. Panaudojus fizinę jėgą, nukentėjusioji buvo nutempta į atskirą kambarį, kur ją paeiliui išžagino visi keturi nuteistieji. Nors R. R. pavartota fizinė jėga ir nebuvo intensyvi bei nepasižymėjo ypatingu stiprumu, tačiau jis palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą ir atliko lytinį aktą prieš nukentėjusios valią. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji pastoviai priešinosi lytinio akto atlikimui, prašė ją paleisti, tai yra, priešinosi kaltinamojo veiksmams, todėl daroma išvada, kad nuteistasis R. R. suprato, kad atlieka lytinį aktą prieš nukentėjusios valią. Išžaginimas laikomas padarytu bendrininkų grupėje, kai išžaginant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo vykdytojai. Šioje byloje visi keturi nuteistieji yra išžaginimo vykdytojai. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji per prievartą buvo įsodinta į automobilį, apgaule nuvežta į negyvenamąją sodybą, po to įstumta į atskirą kambarį, kur iš eilės buvo išžaginta. Alkoholinių gėrimų ir žvakių pirkimas, atvažiavimas į negyvenamąją sodybą su merginomis rodo, kad nuteistieji turėjo tikslą išžaginti nukentėjusiąją ir jį pasiekė. Esant tokiom aplinkybėm, nuteistojo R. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 2d.

Pagal LR BPK 105 str. 1d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas mokėti vertėjui. Pagal BPK 103 str. 6d. proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Apylinkės teismas, priteisdamas iš R. R. ekstradicijos išlaidas 2707,00Lt. nustatė, kad jos atsirado dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų. Tačiau su tokia teismo išvada sutikti negalima. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. liudytoju buvo apklaustas 2002m. rugsėjo 06d. ( t. 1, b. l. 94). Kaltinamuoju patrauktas 2003m. vasario 12d. už akių ( t. 1 b. l. 99). Tik patraukus kaltinamuoju, jam nedalyvaujant, buvo paskirta kardomoji priemonė. Taigi, po liudytojo apklausos jis galėjo laisvai judėti, jo procesinė teisės suvaržytos nebuvo. Išvykdamas į užsienį, jis kardomosios priemonės reikalavimų nepažeidė, nes ji jam nebuvo paskirta. Taigi, ekstradicijos išlaidos susidarė ne dėl nuteistojo R. R. kaltės, nes jis nežinojo, kad yra paieškomas teisėsaugos pareigūnų, todėl negali būti iš jo priteistos. Nuosprendis turi būti pakeistas LR BPK 328 str. 4d. pagrindu, nes neteisingai išspęstas proceso išlaidų klausimas.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d.3p.,328 str. 4d.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti 2008m. vasario 06d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo R. R. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priteista 2707 Lt. proceso išlaidų dėl ekstradicijos atlyginimo.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.