- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- eI-1766-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-00408-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Egidija Puzinskaitė
- Trečiasis asmuo
- M. R.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“
- Atsakovas
- Audito
- Advokatai
- Renata Tamašauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Egidijos Puzinskaitės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Atsakovė, Tarnyba) 2018 m. sausio 9 d. spre\ndimu Nr. (8.20)D2-92 (toliau – ir Sprendimas), atsisakė paskirti pareiškėjo įgaliotą asmenį – bankroto administratorių ir advokato padėjėją M. R. (toliau – Administratorius) – įgaliotu asmeniu pareiškėjo vedamose bankroto bylose bei įgalioto asmens duomenis paskelbti Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos (toliau – ĮRBIS) duomenų bazėje.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo:
1) panaikinti Tarnybos 2018 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (8.20)D2-92;
2) įpareigoti Tarnybą ĮRBIS duomenų bazėje priskirti bankroto administratorių M. R., prie asmenų, įgaliotų vesti pareiškėjos bankroto procedūras ir apie tai paskelbti Tarnybos interneto tinklapyje www.avnt.lt;
3) įpareigoti atsakovę paskirti M. R. įgaliotu asmeniu pareiškėjos vedamose bankroto procedūrose pagal pareiškėjos 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą;
4) priteisti pareiškėjai visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja paaiškina, kad tarnyba sprendime nepagrįstai nurodė, jog asmuo ĮRBIS duomenų bazėje paskiriamas bankrutuojančios įmonės įgaliotu asmeniu tik tuo atveju, jeigu jis priskirtas prie juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų, o prie juridinio asmens darbuotojų asmuo priskiriamas tik tuo atveju, jei su juo yra sudaryta darbo sutartis ir apie darbo sutarties sudarymą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Tarnyba tokią poziciją grindžia Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 (toliau – Taisyklės), 12.1.3 papunkčiu. Pareiškėjos manymu, atsakovės direktoriaus įsakymu patvirtintas teisės aktas nenustato ir negali nustatyti jokių reikalavimų asmenims, galintiems būti juridinio bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu vesti pastarojo administruojamas bankroto procedūras, nes šis aktas yra skirtas ir nustato tik atitinkamų duomenų Tarnybai teikimo ir duomenų apie įmonės bankroto procesą skelbimo Tarnybos interneto svetainėje tvarkas. Pareiškėja neabejoja, jog atsisakydamas paskirti Administratorių įgaliotu asmeniu vesti pareiškėjos administruojamas bankroto procedūras, atsakovė rėmėsi savo 2017 m. spalio 12 d. išaiškinimu (toliau – Išaiškinimas), paskelbtu atsakovės interneto svetainėje http://avnt.lt/. Šiame išaiškinime, nepasirašytame jokio asmens, be kita ko nurodoma, jog Tarnyba nuo 2017 m. lapkričio 2 d. keičia duomenų registravimo tvarką, t. y. juridinio bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo vesti pastarojo administruojamas bankroto procedūras prie juridinio asmens darbuotojų priskiriamas tik tuo atveju, jei apie darbo sutarties sudarymą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Pareiškėja yra įsitikinusi, jog atsakovė, paskelbdama tokį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatų išaiškinimą bei savo aktyviais veiksmais imdamasi taikyti naujus, ĮBĮ nenustatytus ribojimus tam tikriems bankroto administravimo subjektams, peržengia savo kompetencijos ribas ir elgiasi neteisėtai. Toks reikalavimas yra laikytinas viena iš esminių teisės užsiimti įmonių bankroto administravimo veikla įgijimo sąlygų ir kartu pripažintinas ūkinės veiklos laisvės ir laisvės pasirinkti darbą ribojimu. Taigi, toks reikalavimas gali būti nustatomas tik įstatymu, tačiau ĮBĮ asmeniui, skiriamam juridinio bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu vesti jo bankroto procedūras, reikalavimo su juridiniu bankroto administratoriumi sudaryti darbo sutartį nenumato.
2.2. Atsakovė visiškai nepagrįstai į privilegijuotą padėtį pastato tuos juridinius bankroto administratorius, kurie yra pasirinkę mažosios bendrijos teisinę formą. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, jog su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Tai reiškia, jog advokatas / advokato padėjėjas, sudaręs su mažąja bendrija civilinę (paslaugų) sutartį ir tapęs mažosios bendrijos vadovu, Tarnybos nuomone, turi teisę būti juridinio bankroto administratoriaus, veikiančio pagal mažosios bendrijos teisinę formą, įgaliotu asmeniu, ir vesti tokio juridinio asmens bankroto procedūras, kaupti patirties taškus, tačiau tuo pačiu advokatas / advokato padėjėjas, sudaręs bankroto administravimo paslaugų sutartį su uždarąja akcine bendrove, viešąja įstaiga ar individualia įmone, šių teisinių formų juridinių bankroto administratorių įgaliotu asmeniu būti negali. Pareiškėjos vertinimu, Tarnybos taikoma praktika, kuomet vienos teisinės formos juridiniams bankroto administratoriams (mažosioms bendrijoms) yra suteikiama išskirtinė teisė (kitų formų juridinių bankroto administratorių – uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų, individualių įmonių ir kt. atžvilgiu) naudotis teisės profesionalų – advokatų / advokatų padėjėjų – paslaugomis vykdant bankrutuojančių juridinių asmenų administravimą, skiriant juos įgaliotais asmenimis bankroto bylose, yra laikytina ydinga ir neabejotinai pažeidžiančia Konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. ĮBĮ nenumato ir negalėtų numatyti skirtingo teisinio reguliavimo skirtingų teisinių formų juridiniams bankroto administratoriams, todėl tokie Atsakovės veiksmai be abejonės yra laikytini neteisėtais bei išeinančiais už ĮBĮ atsakovei suteiktos kompetencijos ribų.
2.3. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Atsakovė, atsisakydama paskirti pareiškėjos pasirinktą Administratorių įgaliotu asmeniu pareiškėjos vedamose bankroto bylose, tuo pačiu nedraudžia bankroto administratoriui ir į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytam advokatui V. K. būti įgaliotu asmeniu juridinio bankroto administratoriaus UAB „Admonitus“ vykdomose bankroto procedūrose. Advokatas V. K. įgaliotu asmeniu yra paskirtas trijose iš keturių juridinio bankroto administratoriaus UAB „Admonitus“ vykdomose bankroto bylose. Skirtingai nei pareiškėjos ir Administratoriaus atveju, šiame skunde minimiems advokatams V. K. ir J. V. atsakovė taip pat netaiko draudimo būti priskirtiems prie juridinių bankroto administratorių, kurie veikia uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos pagrindu, įgaliotų asmenų („darbuotojų“) sąrašo, nors nei J. V., nei V. K. su toliau nurodomais juridiniais bankroto administratoriais darbo sutarčių sudarę nėra ir negali būti. Advokatas J. V. yra priskirtas prie bankroto administratoriaus UAB „Miesto erdvės“, o advokatas V. K. – prie bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ įgaliotų asmenų sąrašo, ką Tarnyba atsisakė padaryti pareiškėjos ir Administratoriaus atžvilgiu. Pareiškėjai bei jo pasirinktam bankroto administratoriui M. R. dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių yra taikomi visiškai skirtingi teisiniai standartai ir nepagrįsti bankroto administravimo veiklos draudimai, taip ypatingai apsunkinant pareiškėjos veiklą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.
2.4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjos 2017 m. gruodžio 11 d. prašymas „Dėl administruojamų įmonių administratoriaus pakeitimo“ pats savaime yra nekorektiškas, nes vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio nuostatomis, bankroto administratorius yra teismo ar kreditorių susirinkimo, jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pavesta atlikti įmonės bankroto procedūras. Nei Tarnyba, nei tuo labiau pareiškėja savo suteikiamais įgaliojimais, neturi teisės pakeisti bankroto administratoriaus pareiškėjos rašte nurodytose įmonėse.
3.1. Teigia, kad darbuotojo sąvoka yra vienareikšmiškai apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje „darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. ĮBĮ yra skirtas reglamentuoti įmonių bankroto procesą (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis), o ne juridinių asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, darbo organizavimo ypatumams aprašyti. Administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją, turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti ir tokia Tarnybos išvada nelaikytina siaurinančiu ĮBĮ vartojamos sąvokos „darbuotojas“ aiškinimu.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjos nurodytus „ribojimus“ advokatui ar advokato padėjėjui teikti bankroto administravimo paslaugas nustato Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalis ir šie ribojimai su skundžiamu Tarnybos sprendimu nėra niekaip susiję. Pareiškėjos argumentas, kad Tarnyba savo veiksmais ir Sprendimu pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.
3.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, „su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis <...>“ t. y. ne darbo sutartis, atitinkamai pareiškėjos nurodomas advokatas iš tiesų turi galimybę būti mažosios bendrijos vadovu nepažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros 43 straipsnio 1 dalyje numatytų ribojimų. Vadovaujantis ĮBĮ ll² straipsnio 4 dalimi, juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti bent vieną darbuotoją, įgijus teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, ir (ar) darbuotoją, kuriam, pripažinus jo profesinę kvalifikaciją, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje, taigi mažoji bendrija privalo turėti ne tik vadovą, turintį teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ko iš esmės užtektų pareiškėjai kaip uždarajai akcinei bendrovei) bet ir asmenį, dirbantį pagal darbo sutartį ir turintį teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Tarnybos duomenimis, pareiškėjos nurodoma MB „Administratorė“, be vadovo turi dar du darbuotojus, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, taigi samprotauti apie išskirtines teises nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
3.4. Teismo posėdyje Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. palaiko pareiškėjos skundą. Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis kaip ir pareiškėja. Papildomai pateikia dar keletą konkrečių asmenų, kuriems, jo manymu, negalioja Sprendime nurodyti reikalavimai, o konkrečiai: 1) bankroto administratorius ir į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytas advokatas K. A., kuris yra įrašytas į juridinio bankroto administratoriaus UAB „Insolvita“, „darbuotojų“ sąrašą; 2) bankroto administratorė ir į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašyta advokatė I. K.-K., kuri yra įrašyta į juridinio bankroto administratoriaus UAB „Proventuslaw LT“ „darbuotojų“ sąrašą; 3) bankroto administratorius ir į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytas advokatas O. M., kuris yra įrašytas į juridinio bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ „darbuotojų“ sąrašą.
4.1. Teismui pripažinus sprendimą neteisėtu, jis bus priverstas kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės dėl neteisėto sprendimo jam padarytą žalą, o konkrečiai – trečiojo asmens negautas pajamas už bankroto administravimo paslaugas, dėl kurių trečiasis asmuo buvo iš anksto susitaręs su pareiškėja, už visą laikotarpį, kurį galiojo neteisėtas sprendimas, iš esmės užkirtęs kelią pareiškėjai tokias pajamas gauti. Trečiojo asmens įsitikinimu pareiškėja savo ruožtu taip pat įgytų teisę į žalos atlyginimą, nes visą neteisėto sprendimo galiojimo laiką pareiškėjos pozicija vykdant bankroto administratorių atranką per Bankroto administratorių atrankos kompiuterinę programą buvo blogesnė nei kitų juridinių bankroto administratorių, kuriems Tarnyba neuždraudė savo „darbuotojų“ (t. y. įgaliotų asmenų) sąraše turėti advokatus / advokatų padėjėjus, veikiančius paslaugų sutarčių pagrindu.
4.2. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos skundą patenkinti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Tarnybos 2018 m. sausio 9 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta paskirti pareiškėjos įgaliotą asmenį bankroto administratorių ir advokato padėjėją M. R. įgaliotu asmeniu pareiškėjos vedamose bankroto bylose bei šiuos duomenis paskelbti ĮRBIS duomenų bazėje, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad teismų informacinės sistemos LITEKO ir viešais duomenimis, skelbiamais Tarnybos internetinėje svetainėje, nustatyta, kad pareiškėja vykdo bankroto procedūras devyniose įmonėse, o septyniasdešimt septyniose įmonėse bankroto procedūros yra baigtos.
6.1 Pareiškėja 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą Tarnybai, kuriame prašė pakeisti ĮRBIS pareiškėjos įgaliotą asmenį ir paskirti M. R. administruoti šešiolika prašyme nurodytų bankrutuojančių įmonių, pagal pareiškėjos 2017 m. gruodžio 11 d. pasirašytą įgaliojimą.
6.2. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2018 m. sausio 9 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, argumentuodama, kad bankroto administratorius M. R. šiuo metu nėra bendrovės „Turto valdymas“ darbuotojas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje.
7. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar Tarnyba turėjo teisinį pagrindą priskirti bankroto administratorių M. R., prie asmenų, įgaliotų vesti pareiškėjos bankroto procedūras ir apie tai paskelbti Tarnybos interneto tinklapyje www.avnt.lt.
8. Pareiškėjos teigimu, Įmonių bankroto įstatymas neapibrėžia juridinio bankroto administratoriaus darbuotojo sąvokos, todėl Tarnyba savo veiksmais ir Sprendimu pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą, neleisdama pagal suteiktą įgaliojimą M. R. vykdyti bankroto administratoriaus funkcijų.
9. Tarnyba su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad nei Tarnyba, nei pareiškėja neturi teisės pakeisti bankroto administratoriaus pareiškėjos rašte nurodytose įmonėse, nes administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis.
10. Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, palaiko Tarnybos poziciją, nes administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės santykiai sukuriami teismo nutartimi, kuria skiriamas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimas įgalioja įmonės kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtuoju administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis). Faktas, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas, o ne abiejų šalių laisva valia ir bendru sutarimu yra sudaroma pavedimo sutartis, be kitų priežasčių, sąlygoja, kad teisiniai santykiai tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus negali būti vertinami, kaip tipiški šios rūšies sutartiniai santykiai, o vertinti kaip specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, susidarantys bankroto procese. Tokiu būdu tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, kuriuose vienas iš dalyvių laikytinas įgaliotoju (įmonė), o kitas – įgaliotiniu (administratorius) (CK 6.756 – 6.765 straipsniai). Tarnyba vykdo tik bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą ir duomenis apie įmonės bankroto procesą skelbia savo interneto svetainėje (ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalis). Taigi Tarnybai nėra suteikta teisė skirti, pakeisti ar atšaukti teismo nutartimi paskirtą bankroto administratorių, jai teisės aktais suteikta teisė vykdyti bankroto administratorių veiklos priežiūrą pagal Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisykles (toliau – ir Priežiūros taisyklės), vadovaujantis ĮBĮ, VAĮ ir kitais teisės aktais.
11. Teismas pažymi, kad bankroto administratoriaus, kurio teisinis statusas nustatytas ĮBĮ 11 straipsnyje, veikla yra susijusi su bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimu. Taigi nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgaliojimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas. Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės santykiai sukuriami teismo nutartimi, kuria skiriamas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimas įgalioja įmonės kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtuoju administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis). Tokiu būdu tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kuriuose vienas iš dalyvių laikytinas įgaliotoju (įmonė), o kitas – įgaliotiniu (administratorius) (CK 6.756 – 6.765 straipsniai). Vadovaujantis pavedimo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, įgaliotinis turi teisę bet kada atsisakyti įgaliojimo ir tuo pavedimo sutartis baigiasi (CK 2. 146 straipsnio 1 dalis, 6.763 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui (nagrinėjamu atveju – bankrutuojančiai įmonei) ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 straipsnio 4 dalis). Tuo pačiu įgaliotinis atsako už žalą, kurią patiria įgaliotojas dėl to, kad įgaliotinis atsisakė įgaliojimo be svarbių priežasčių ar netinkamu laiku (CK 6.764 straipsnio 2 dalis). Faktas, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas, o ne abiejų šalių laisva valia ir bendru sutarimu yra sudaroma pavedimo sutartis, be kitų priežasčių, sąlygoja, kad teisiniai santykiai tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus negali būti vertinami, kaip tipiški šios rūšies sutartiniai santykiai, o vertinti kaip specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, susidarantys bankroto procese. Sistemiškai aiškinat CK ir ĮBĮ nuostatas, darytina išvada, kad bankroto administratoriui pateikus prašymą dėl jo atstatydinimo ar pakeitimo kitu bankroto administratoriumi, teismas turi teisę, bet ne pareigą jį atstatydinti ar pakeisti. Sprendimas dėl bankroto administratoriaus, pateikusio teismui prašymą jį atstatydinti ar pakeisti kitu, priimamas įvertinus prašyme nurodytas priežastis dėl jo atsistatydinimo ar pakeitimo. Tokio pobūdžio teismui teikiamas bankroto administratoriaus prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Konstatuoti prašymui keliami reikalavimai (motyvuotumas ir pagrįstumas) yra svarbūs tam, kad administratoriaus prisiimtų įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei nebūtų galima atsisakyti be svarbių priežasčių ir/ar netinkamu laiku. Taigi vien ta aplinkybė, kad administratorius išreiškė valią ir prašo būti atstatydintas ar pakeistas kitu, jokiu būdu nelemia teismo pareigos tokį administratoriaus prašymą besąlygiškai tenkinti.
12. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (toliau – Atrankos taisyklės). Programa pagal įmonę ir kiekvieno administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmes Atrankos taisyklėse nustatyta tvarka apskaičiuoja atrankoje dalyvaujančių administratorių leistiną darbo krūvį, nustato faktinį darbo krūvį ir, atsižvelgdama į ĮBĮ ir Atrankos taisyklėse nustatytus atrankos prioritetus (eiliškumą), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtintame pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše nurodytas įmonių grupes, taip pat įmonę ir administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų suderinamumą, parenka įmonės administratorių, kurio leistino ir faktinio darbo krūvių skirtumas yra didžiausias (Atrankos taisyklių 6 punktas, II skyrius). Įmonės administratoriaus atrankoje dalyvauja visi administratoriai, Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka pateikę sutikimus-deklaracijas ir ilgalaikius sutikimus būti paskirtiems bet kurių (visų) įmonių administratoriais, o jeigu įmonė priskiriama apraše nurodytai įmonių grupei, – ir (arba) visi pateikę atitinkamą ilgalaikį sutikimą administratoriai. Administratoriai gali pateikti ilgalaikį sutikimą administruoti bet kurias (visas) įmones, kaip nurodyta Taisyklių 41.2 papunktyje, ir bet kurį (bet kuriuos) ir (ar) visus ilgalaikius sutikimus administruoti bet kurios apraše nurodytos grupės įmones. Ilgalaikio sutikimo administruoti Taisyklių 41.2 papunktyje nurodytas bet kurias (visas) įmones pateikimas nelaikomas ilgalaikio sutikimo administruoti pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtas įmones, nurodytas apraše, pateikimu (Atrankos taisyklių 45 punktas). Sistema, parinkdama bankroto administratorių, atsižvelgia į įmonės dydį, jos veiklos rūšį (specifiką), įmonės bankroto proceso ypatumus, kurie daro įtaką bankroto administratoriaus darbui ir turi reikšmę atrenkant bei siūlant bankroto administratorių su specifine patirtimi, taip pat į bankroto administratorius apibūdinančius kriterijus (darbo krūvį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus procesus, darbo patirtį, galiojančias nuobaudas ir sutikimo administruoti įmonę pateikimo būdą).
13. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti bankroto proceso vykdymo ypatumai, kuriems esant, vienas iš administratoriaus parinkimo kriterijų – specialios administravimo patirties turėjimas – gali būti privalumas ir dėl to įmonė priskiriama atitinkamai įmonių grupei. Vienas iš tokių ypatumų yra supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai ir kai administratorius prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (Atrankos taisyklių 17.4 punktas). Taigi, nurodytu būdu sistemoje parinkus konkretų bankroto administratorių, teisme negali būti keliamas klausimas dėl jo parinkimo neteisėtumo.
14. Atsakant į pareiškėjos argumentą, jog ĮBĮ nėra apibrėžta juridinio bankroto administratoriaus darbuotojo sąvoka, teismas pažymi, kad darbuotojo sąvoka yra numatyta Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje, t. y. darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 14 dalies nuostatas, administratorius (juridinis asmuo) privalo užtikrinti savo darbuotojų ir vadovo, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, jam taikomi šio straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai, o šio straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Todėl teismui įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad bankroto administratorius (juridinis asmuo) administruoja įmonę paskyręs darbuotoją, turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. Todėl pareiškėjos teiginys, kad yra siaurinama darbuotojo sąvoka, nėra teisingas. Be to trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nėra susijęs su pareiškėja darbo teisiniais santykiais, dirba advokato padėjėju, turi licenciją teikti bankroto administratoriaus paslaugas. Todėl M. R. (advokato padėjėjas), turintis bankroto administratoriaus pažymėjimą, teismo nutartimi, gali būti paskirtas bankroto administratoriumi, jeigu jo veikla nėra ribojama Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, o teikti bankroto administratoriaus paslaugas pagal pareiškėjos (juridinio asmens) įgaliojimą neturi teisinio pagrindo, nes teisiniai santykiai tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus negali būti vertinami, kaip tipiški šios rūšies sutartiniai santykiai, jie teismo vertinimu, yra specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, susidarantys bankroto procese. Todėl Tarnyba pagrįstai atsisakė paskirti pareiškėjos įgaliotą asmenį bankroto administratorių ir advokato padėjėją M. R. įgaliotu asmeniu pareiškėjos vedamose bankroto bylose bei šiuos duomenis paskelbti ĮRBIS duomenų bazėje.
15. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
17. Pareiškėja teigia, kad jos vedamose bankroto bylose tuo pačiu nedraudžia bankroto administratoriui ir į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytam advokatui V. K. būti įgaliotu asmeniu juridinio bankroto administratoriaus UAB „Admonitus“, vykdomose bankroto procedūrose, o advokatams V. K. ir J. V. atsakovė netaiko draudimo būti priskirtiems prie juridinių bankroto administratorių, kurie veikia uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos pagrindu, įgaliotų asmenų „darbuotojų“ sąrašo, nors nei J. V., nei V. K. su toliau nurodomais juridiniais bankroto administratoriais darbo sutarčių sudarę nėra ir negali būti. Advokatas J. V., yra priskirtas prie bankroto administratoriaus UAB „Miesto erdvės“, o advokatas V. K. – prie bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, įgaliotų asmenų sąrašo, ką Tarnyba atsisakė padaryti pareiškėjos ir Administratoriaus atžvilgiu.
18. Taigi, pareiškėja kelia klausimą dėl advokatų V. K., J. V., bendrovių „Admonitus“, „Miesto erdvės“, „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ vykdomos bankroto administratoriaus veiklos teisėtumo. Tačiau paminėtų advokatų ir bendrovių vykdomos veiklos teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių pareiškėjos argumentų nepasisako. Minėta, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Tarnybos 2018 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (8.20)D2-92 dėl pareiškėjos įgalioto asmens paskyrimo bankroto administratoriumi jos vedamose bankroto bylose bei šių duomenų paskelbimas ĮRBIS duomenų bazėje teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas dėl šių pareiškėjos teiginių nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
18. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Tarnybos 2018 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (8.20)D2-92 paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Teismui pripažinus, kad Tarnybos ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą ĮRBIS duomenų bazėje priskirti bankroto administratorių M. R., prie asmenų, įgaliotų vesti pareiškėjos bankroto procedūras ir apie tai paskelbti Tarnybos interneto tinklapyje www.avnt.lt, o taip pat įpareigoti atsakovę paskirti M. R. įgaliotu asmeniu pareiškėjos vedamose bankroto procedūrose pagal pareiškėjos 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą.
20. Atmetus pareiškėjos prašymą, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.