- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- 1-86-491/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00247-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Nukentėjusysis
- M. T.
- Kaltinamasis
- V. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, niekur nedirbanti, teista 2013-02-12 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams; bausmę atlikusi 2014-03-07, teistumas neišnykęs,
kaltinama pagal BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. J. 2014 m. gegužės 21 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, O. B. sodybos kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudojusi fizinį smurtą prieš mažametę nukentėjusiąją M. T., t.y. sugriebusi už riešo ir sukdama jai ranką, pareikalavo atiduoti rankoje laikomą telefoną bei jėga jį išraukusi iš M. T. rankos, pagrobė svetimą – nukentėjusiosios V. L., turtą – 50 litų (14,48 Eur) vertės mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“.
Kaltinamoji V. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad V. L. telefono nepagrobė, nežino kas tai padarė, prieš M. T. jokio smurto nenaudojo. Pamena, kad įvykio metu girtavo pas O. B. su V. L. bei K. B., Matė, kad tą dieną V. L. turėjo mobilaus ryšio telefoną. Į sodybą buvo atėjusi V. L. 9 – 10 metų anūkė M. T., pyko ant močiutės, kad ši girtauja, ją koliojo. Ji drausmino M. T., bandė sugėdinti, tačiau jos nelietė, telefono iš jos rankų neėmė. Vėliau matė telefonu kalbant V. L.. Žalą nukentėjusiajai atlygino iš draugų bei pažįstamų surinktų pinigų, su V. L. susitaikė.
Nukentėjusioji V. L. parodė, kad įvykio dieną nuo ryto kartu su V. J. ir G. B. vartojo alkoholį. Nuvykus pas G. B. ji užmigo, vėliau išgirdo riksmą, pamatė, kaip verkdama iš kiemo išbėga anūkė M.. Pati įvykio nematė, tačiau O. B. papasakojo, jog M. norėjo paimti autmobilio raktelius ir paskambinti, kad ji nevažiuotų girta, tačiau tuo metu V. J. M. išsuko ranką ir paėmė telefoną. Kitos dienos ryte M. pati jai papasakojo, kad reikia važiuoti pasiimti telefoną, nes jį teta V. atėmė. M. taip pat pasakė, kad jai teta išsuko ranką. Matė, kad anūkės pirštai ir riešas buvo patinę. Pretenzijų V. J. neturi, kadangi pastaroji žalą atlygino.
Liudytojas G. B. parodė, kad 2014-05-21 pas jį atvyko V. J., V. L. ir M. T.. Tuo metu namuose dar buvo mama O. B.. Visi suaugusieji vartojo alkoholį, išskyrus jo mamą, kuri yra silpnos sveikatos. Pats jokio konflikto nematė. Atvykus policijos pareigūnams girdėjo, kaip O. B. pasakojo mačiusi, kaip V. J. iš M. paėmė telefoną.
Mažametė nukentėjusioji M. T. (perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad įvykio dieną apie 16 val. eidama iš mokyklos O. B. sodybos kieme pamatė močiutės mašiną „(duomenys neskelbtini)“. Užėjusi į kiemą matė, kad močiutė su V. J. ir G. B. geria alų, šoka. Buvo ir O. B., kuri nebuvo išgėrusi. Nenorėdama, kad išgėrusi močiutė vairuotų automobilį, norėjo paimti automobilyje buvusį močiutės telefoną ir paskambinti dėdei N. (močiutės sūnui), kad šis ją parvežtų į namus. Paskambinti nespėjo, nes atskubėjo V. J., liepė jai atiduoti telefoną, sugriebė jai už rankos, laikydama už riešo stipriai pasuko, dėl ko ji paleido telefoną. Jį paėmė V.. Močiutė tuo metu įsėdo į mašiną, tačiau V. jos neleido važiuoti. Ji nematė, kur V. J. padėjo močiutės telefoną. Dėl išsuktos rankos „mėlynių“ nebuvo, bet visą vakarą ir kitą dieną dar skaudėjo ranką per riešą (24 – 25 b.l.).
Liudytoja O. B. (perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad 2014-05-21 po 14 val. pas ją į sodybą atvažiavo V. L. su V. J., kur su jos sūnumis girtavo. Apie 16 val. atėjo V. L. anūkė M. T.. V. L. ruošėsi važiuoti, kartu su ja norėjo važiuoti ir anūkė M., bet V. J. neleido jai vykti kartu. Matė, kaip V. J. tuo pačiu metu ištraukė iš M. rankų jos laikytą telefoną. Dėl to M. ėmė verkti ir išėjo namo (27 b.l.).
Iš 2014-05-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietą yra O. B. sodyba (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. (5 – 7 b. l.).
Iš 2014-08-07 V. L. pareiškimo matyti, kad V. J. atlygino jai padarytą žalą dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono, atsiprašė jos ir anūkės. Jokių pretenzijų V. J. nei ji, nei anūkė neturi (12 b.l.).
Iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas be kitų duomenų matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimu M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja paskirta jos močiutė V. L. (19 – 20 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS
Pagal BK 180 str. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. J. kaltinime nustatytu laiku ir aplinkybėmis, pavartodama fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. T., pagrobė iš jos rankų V. L. mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, t.y. padarė plėšimą.
Nors kaltinamoji V. J. kalta neprisipažino, jos kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios M. T., V. L., O. B. bei iš dalies – ir G. B., parodymais, kurie yra iš esmės nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Iš jų seka, kad V. J. visų pirma liepė M. T. atiduoti mobilaus ryšio telefoną, kuriuo ji ketino skambinti savo dėdei, o jai nepaklusus, sugriebė jai už rankos ir sukdama riešą telefoną atėmė. Tai matė įvykio metu blaivi buvusi O. B., dėl skausmo verkiančią anūkę girdėjo ir V. L., kuriai pati M. papasakojo apie įvykį. Telefonas tyrimo metu nebuvo rastas. Nors kaltinamoji tvirtina telefono nemačiusi, tačiau atlygino žalą nukentėjusiajai.
Tokiu būdu šie duomenys patvirtina, kad kaltinamoji mobilaus ryšio telefoną užvaldė plėšimo būdu, t.y. prieš M. T. panaudojusi fizinį smurtą. Duomenų teigti, kad M. T. ir O. B. tyčia apkalbėjo kaltinamąją, byloje nėra. Jos veika pilnai įrodyta, teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.
BAUSMĖS SKYRIMAS
Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo pasekmes, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus ir taisykles, numatytas BK 41, 54, 61 str.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad ji nusikalstamą veiką padarė prieš mažametį asmenį (BK 60 str. 1 d. 5 p.) bei tai, kad šią veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos duomenys patvirtina, jog M. T. įvykio metu buvo tik 9 metų amžiaus, kaltinamoji ją pažinojo, anksčiau bendravo bei pati apibūdino, jog mergaitė atrodė 9 – 10 metų amžiaus. Taigi kaltinamoji neabejotinai suprato, jog nukentėjusioji yra mažametė. Iš liudytojų ir pačios kaltinamosios V. J. parodymų akivaizdu, kad ji įvykio dieną nuo pat ryto vartojo alkoholį, yra charakterizuojama kaip konfliktiško ir ūmaus būdo, o išgėrusi – ir nenuspėjamo elgesio, kas neabejotinai rodo, jog girtumas šiuo atveju turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
V. J. padarė tyčinį, apysunkį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą, kurio metu buvo pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas. Ji nusikalto neišnykus teistumui, tik neseniai baigusi atlikti bausmę už smurtinį nusikaltimą. Kaltinamajai buvo iškelta dar viena baudžiamoji byla pagal BK 140 str. 2 d., kuri buvo nutraukta pripažinus, jog padaryta veika yra mažareikšmė. Ji niekur nedirba, gyvenamojoje vietoje charakterizuojama neigiamai kaip konfliktiška, linkusi smurtauti bei piktnaudžiaujanti alkoholiu. Tačiau, byloje yra ne tik jos atsakomybę sunkinančios, bet ir lengvinanti atsakomybę aplinkybė, ji nėra bausta administracinėmis nuobaudomis, atsiprašė nukentėjusiųjų, kurios jai pretenzijų neturi, pati turi sveikatos problemų, todėl jai skiriama griežtesnė BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatomas mažesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir neskiriant kaltinamajai realios bausmės, todėl pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas jai atidedamas, skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas
NUSPRENDĖ:
V. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 180 str. 1 d. ir nubausti ją laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Pritaikius BK 75 str., šios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be probacijos tarnybos leidimo ir per 6 mėnesius po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.