Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos motinos I. Š. vardu yra registruoti – ¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Motina I. B. (duomenys neskelbtini) susituokė su R. Š., su kuriuo santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Motina I. B. (buvusi Š.) (duomenys neskelbtini) susituokė su A. S., su kuriuo santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centre“ velionės Š. pavardė į S. pavardę nebuvo pakeista. Motina I. S. (iki santuokos su A. S. – B./Š.) mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos I. S. (iki santuokos – B./ Š.) mirties į notarų biurą kreipėsi pareiškėjos brolis L. Š.. Buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Brolis L. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po brolio L. Š. mirties į paveldėjimo vietos notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Paveldėjimo teisės liudijimai į turtą šiai dienai neišduoti. L. Š. mirė vienas. Šeimos, vaikų neturėjo. L. Š. mirties metu nebuvo pirmos, antros, trečios eilės paveldėtojų. Pareiškėja yra vienintelė ketvirtosios eilės įpėdinė pagal įstatymą. Po L. Š. mirties pareiškėja toliau parėmė ir valdė visą turtą: ¼ dalį pastato (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius patarnavimus, teritoriją šienavo, prižiūrėjo su sūnaus pagalba. Taip pat perėmė visus name esančius baldus, buities daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos G. L. mama I. S. (iki santuokos B./Š.) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina I. B. ir R. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė L. Š.. I. B. (buvusi Š.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. S., (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė. Po motinos mirties su pareiškimu į (duomenys neskelbtini) 1-ąjį notarų biurą (duomenys neskelbtini) kreipėsi pareiškėjos brolis L. Š.. Pareiškime apie palikimo priėmimą L. Š. pareiškė, kad po motinos mirties palikimą priima jis. Buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis L. Š.. 2023 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) 1-ojo notarų biuro pažymoje dėl paveldėjimo bylos nurodyta, kad po I. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties į (duomenys neskelbtini) 1-ąjį notarų biurą dėl turto paveldėjimo kreipėsi L. Š., paveldėjimo byla užvesta (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pažymi, kad I. S. įpėdinis L. Š. yra miręs (duomenys neskelbtini), dėl jo turto paveldėjimo įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu I. Š. (pareiškėjos motinos) vardu registruoti 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. rugsėjo 26 d. VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra priimtas palikėjo I. S. palikimas, palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data – (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 26 d. VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro išrašas įrodo, kad testatoriaus ir (arba) palikėjo, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (L. Š.), vardu testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų bei palikimo atsisakymo faktų. Iš mokėjimo patvirtinimo matyti, kad vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą yra sumokėta G. L., adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gyvenamąją vietą nuo 1992 m. gruodžio 15 d. deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjos motinos I. S. vaikai yra G. L. (pareiškėja) ir L. Š.. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. Š. gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, duomenų apie vaikus nėra. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. Š. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą nėra, motina - I. S., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą ketvirtos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po L. Š. mirties metu nebuvo pirmos, antros, trečios eilės paveldėtojų. G. L. po brolio L. Š. mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po brolio mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškime pateikti pareiškėjos paaiškinimai, patvirtina, kad G. L. po brolio mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus L. Š. liko gyventi broliui priklausiusiame name, tvarkė, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, savo gyvenamąją vietą nuo 1992 m. gruodžio 15 d. yra deklaravusi brolio palikto turto adresu, mokėjo rinkliavas už atliekų tvarkymą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad po L. Š. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja G. L. po brolio L. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po L. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sesuo G. L..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.