Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė adv. S. Gasiūnienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, pateikė fotonuotraukas, patvirtinančias atsakovo vedamą gyvenimo būdą. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš ieškovę. Dėl atsakovo elgesio sutriko ieškovės sveikata, ieškovė priversta vartoti vaistus. Atsakovas į ieškovės prašymus keisti gyvenimo būdą ar gydytis nekreipia dėmesio, todėl atstovės nuomone santuoka iširo tik dėl atsakovo žalingų įpročių. Šalys turi du nekilnojamo turto objektus, kuriuose sudarytos sąlygos gyventi, todėl atsižvelgiant į atsakovo vedamą gyvenimo būdą, ieškovė nemato galimybės gyventi kartu su atsakovu ir prašė padalinti turtą ieškinyje nurodyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1977 m. spalio 8 d. Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. santuoka (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų nebeturi.

Iš ieškovės rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai nors ir gyvendami viename name faktiškai gyvena atskirai, yra pasidaliję kambarius, bendro ūkio netvarko, ryšių kaip sutuoktiniai nepalaiko. Dėl atsakovo polinkio į alkoholį, nepagarbaus elgesio ieškovės atžvilgiu ieškovė atsisako taikytis su atsakovu, dėl ko šalių bendras gyvenimas toliau neįmanomas, darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, šeima faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę.

Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu.

Ieškovės rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad pagrindinė nesutarimų šeimoje priežastis – atsakovo ilgalaikis girtavimas ir netinkamas atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu.

Ieškovės paaiškinimus apie jos atžvilgiu vartotą fizinį smurtą patvirtina pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. liepos 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, kuriame konstatuota, kad 2017 m. liepos 13 d. atsakovas pastūmė ieškovę, suėmė už rankų ir rankas suspaudė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl ieškovės sužalojimo atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, šiuos paaiškinimus patvirtina iš Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2019 m. liepos 20 d. informacija, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Psichologinio smurto prieš ieškovę atvejis fiksuotas ieškovės 2017 m. liepos 16 d. pareiškime Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK, kuriame ieškovė nurodė apie atsakovo įsibrovimą į ieškovės kambarį 2 val. nakties. Dėl neleistino elgesio ieškovės atžvilgiu atsakovas įspėtas 2019 m. balandžio mėnesį (Plungės r. PK 2019 m. balandžio 1 d. atsakymas į ieškovės 2019 m. vasario 5 d. pareiškimą). Šie dokumentai patvirtina nevienkartinį atsakovo fizinio ir psichologinio smurto atveją prieš ieškovę.

Atsakovo polinkį į girtavimą, įrodo byloje pateiktas paties atsakovo pasižadėjimas nevartoti alkoholio nuo 2017 m. liepos 18 d. Ieškovė pateikė nuotraukas, kuriose atsakovas užfiksuotas gulintis ant laiptų ar su viršutiniais rūbais ir batais lovoje Tokia atsakovo poza bei elgesys sietini su alkoholio vartojimu ir patvirtina ieškovės teiginius išvadą, kad atsakovas nevengė alkoholio.

Ieškovė pateikė Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informaciją apie namuose 2012 m. sausio 31 d. kilusį gaisrą, kurio priežastis neatsargus žmogaus elgesys. Kaip nurodė ieškovė, gaisras kilo dėl atsakovo nerūpestingo elgesio.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina apie atsakovo nederamą elgesį šeimoje, netinkamą gyvenimo būdą. Toks atsakovo elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, nepagarba kitam šeimos nariui, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu, atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigą gerbti bei remti vienas kitą, dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje tvyrojo psichologinė įtampa, kas sąlygojo šeimyninių santykių visiška pašlijimą, todėl darytina išvada, kad atsakovas iš esmės pažeidė santuokines pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Byloje konstatavus atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo bei byloje nesant įrodymų, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliktina santuokinė pavardė „V.“, o atsakovui „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Teismui pripažinus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą.

Ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertina 1 000,00 Eur. Nurodo, kad atsakovo vartojamas psichologinis ir fizinis smurtas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, ilgas dėl streso nemiegotas naktis, gėdos jausmą prieš aplinkinius, beviltiškumą. Dvasiniai ieškovės išgyvenimai nebuvo momentiniai, jie truko ilgus metus.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys, veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkinamas. Ieškovė pateikė medicininį pažymėjimą, patvirtinantį, kad nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio gydėsi ir šiuo metu gydosi dėl pasikartojančio depresinio epizodo. Tokia ieškovės būklė sietina su patirta ilgalaike įtampa dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovės atžvilgiu. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie jos patirtus sužalojimus konflikto 2017 m. liepos 13 d. metu, kurie patvirtina, kad padarytos abiejų rankų dilbių poodinės kraujosruvos.

Teismas pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl atsakovo pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kaltas dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovas. Atsakovė patirtą neturtinę žalą vertina 1 000,00 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ieškovei buvo sutrikdyta ne tik fizinė sveikata, bet ir psichinė sveikata, konstatuotina jog ji dėl netinkamo atsakovo elgesio patyrė išskirtinius neigiamus padarinius, besitęsiančius ilgą laiką. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę (santuokoje pragyveno 41 metus), šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina, ieškovei priteistina 1 000,00 Eur neturtinė žala.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilio proceso įstatymu nustatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Siekiant padalyti sutuoktinių turtą yra sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos pateikė ieškovė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog santuokoje abi šalys įgijo šį privalomai registruoti turtą: 0,0808 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6490 Eur, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 44000 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 243 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 186 Eur, šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), Plungė, visa namų valdos vertė 51119 Eur; 1,4507 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 36800 Eur, gyvenamąją namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 39000 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 637 Eur, viralinę su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 698 Eur, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 663 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., visa namų valdos vertė 77728 Eur; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Plungė, vertė 2000 Eur; automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur.

Pagal CK 3.82 straipsnį santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Šalių nurodytas turtas įgytas šalių gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Aiškinant ir taikant CK3.127 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan.

Ieškovė siūlo turtą padalinti natūra, priteisiant jai gyvenamąjį namą su statiniais Plungės m., o atsakovui – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. bei garažą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, pritaria ieškovės siūlomam turto padalijimo būdui, kai kiekvienam iš sutuoktinių tenka po atskirą namų valdą, nekilnojamasis turtas padalintinas ieškinyje nurodyta tvarka (CK 3.127 straipsnis). Kaip nustatyta atsakovės atstovės paaiškinimais gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) k., yra pilnai įrengtas, tinkamas gyvenimui, gyvenamojo namo vertė su priklausiniais ir žemės sklypu net didesnė nei gyvenamojo namo su priklausiniais Plungės m., todėl atsakovo interesai padalijus nekilnojamąjį turtą ieškovės siūlomu būdu nebus pažeisti.

Automobilis „VW Passat“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur, registruotas ieškovės vardu, faktiškai juo naudojasi ieškovė, įvertinus šias aplinkybes, automobilis priteisiamas ieškovei.

Padalijus turtą tarp sutuoktinių pagal ieškovės siūlymą, ieškovei po santuokos nutraukimo atitenka turto už 51 619,00 Eur, o atsakovui - už 79 728,00 Eur. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija, kurios dydis ieškovės skaičiavimu 14 054,00 Eur. Ieškovė apskaičiuodama kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, rėmėsi VĮ Registrų centras nustatyta statinių ir žemės sklypų verte. Teismas sutinka su ieškovės turto verte,. laikytina, kad nustatytoji vertė yra teisinga, pagrįsta, sąžininga ir pilnai atitinkanti abiejų šalių interesus, ieškovei priteistina 14 054,50 Eur kompensacija (131 347:2-51 619), atsižvelgiant į nustatytą vertę už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl įpareigojimo išsikelti

Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės m.

CK 4.37 str. 1 d. numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Padalijus tarp šalių santuokoje įgytą turtą, šalių bendroji nuosavybė pasibaigia, dėl to pripažinus ieškovės nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m., atsakovas netenka nuosavybės teisės į šį turtą ir kartu netenka teisinio pagrindo naudotis ieškovei priklausančiomis patalpomis. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas, darytina išvada, jog ieškovės, kaip turto savininkės, teisės turi būti ginamos, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą išsikelti iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė į bylą „Perlo“ terminalo mokėjimo kvitą bei pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, jog ieškovė teikiant ieškinį teismui sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį bei 800,00 Eur advokatei už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą teisme sumokėjo. Teismo vertinimu ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos jos patirtos 800,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei žyminio mokesčio išlaidos, viso 900 Eur. (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikiant ieškinį buvo atleista nuo 1 193,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nors šiuo atveju visas žyminis mokestis nuo kurio ieškovė buvo atleista, turėtų būti priteistas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgiant į atsakovo amžių, į tai, kad vienintelės jo pajamos yra senatvės pensija, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovą taip pat atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1977 m. spalio 8 d. Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo A. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – V., V.

Padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0808 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Plungė, bendra vertė 51 119,00 Eur; automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur vertės;

A. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1,4507 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., bendra vertė 77 728,00 Eur; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m., 2 000,00 Eur vertės.

Priteisti ieškovei A. V. iš atsakovo A. V. 14 054,50 Eur (keturiolikos tūkstančių penkiasdešimt keturių Eur 50 ct) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui ir 900,00 Eur (devynių šimtų Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas..

Įpareigoti atsakovą A. V. išsikelti iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Plungė, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.