Telšių apylinkės teismo sprendimas

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei,

išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui Z. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teisme duodančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė S. Š. visiškai palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog kartu su sutuoktiniu nebegyvena nuo vasaros, su sutuoktiniu taikytis nenori, nes jau yra išnaudoję visas galimybes taikytis, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Nurodė, jog dukra G. Š. visada gyvena su ja, todėl prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji turi visas tinkamas sąlygas dukros auginimui. Šiuo metu nuomojasi vieno kambario butą, kuriame gyvena su dukra. Dukra aprūpinta visais jai reikalingais daiktais. Prašo priteisti iš sutuoktinio 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis dukros išlaikymui, nurodo, jog tokios sumos pakaks, nes dukra yra sveika ir neturi specialių poreikio, o be to, ir sutuoktinis neturi galimybių daugiau mokėti dukros išlaikymui. Prašo teismo po santuokos nutraukimo jai palikti „L.“ pavardę. Nurodė, jog santuokoje turto neįgijo, o namų apyvokos daiktus jau yra pasidalinę. Nurodė, jog yra sveika, darbinga, neįgalumų neturi, todėl išlaikymo iš sutuoktinio neprašo.

Teismo posėdžio metu atstovas advokatas G. G. nurodė, kad ieškinys tenkintinas, jog sutuoktiniai yra susitarę dėl santuokos nutraukimo, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai ir neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes viskas vyko taikiai tarp sutuoktinių.

Teismo posėdžio metu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ž. K. prašė ieškinį tenkinti visiškai, nes nebus pažeistos vaiko teisės. Nurodė, kad ginčo tarp sutuoktinių dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra. Prašoma išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi surašo sutrumpintus motyvus, kadangi atsakovas ieškinį pripažino ir pateikė teismui pasirašytą ieškinio pripažinimą.

Dėl santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo, santuokinių pavardžių

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką, esant abiejų sutuoktinių kaltei, o atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko visiškai. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai yra CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nesugebėjimo gyventi darniai, būti lojaliems vienas kitam, kartu rūpintis šeimos reikalais, spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Išlaikymo sau šalys nereikalauja, todėl ieškovei iš atsakovo, o atsakovui iš ieškovės išlaikymas nepriteistinas. Kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovei prašant paliktina jos ikisantuokinė pavardė „L.“, o atsakovui, pagal jo prašymą paliekama santuokinė pavardė – „Š.“.

Dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, jo gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo

Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių nepilnametė dukra G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) iki šiol gyvena kartu su mama – ieškove S. Š., kuri rūpinasi jos tinkamu auklėjimu, priežiūra bei išlaikymu, į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su sutuoktine, taip pat atsižvelgiant į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus teiktą išvadą, jog nėra duomenų dėl ieškovės/atsakovo šeimoje augančio vaiko interesų pažeidimų ar netinkamo atstovavimo, nėra nustatyta ieškovės neigiamų bruožų, nustačius mažametės G. Š. gyvenamąją vietą su jos motina S. Š., geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su jos mama ieškove S. Š..

Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šios turtinės asmeninės prievolės vaiko tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Ieškovės teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko visiškai. Nors atsakovas yra nedirbantis, tačiau jam išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo ar dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti pirmiau, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius.

Sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, teismas taip pat pirmenybę teikia vaikų teisėms ir interesams, analizuoja vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. G. Š. yra beveik dviejų metų amžiaus. Vaikui būtinas maistas, rūbai, avalynė, ugdymo priemonės, sauskelnės ir kt. Teismas, atsižvelgia į abiejų tėvų turtinę padėtį, į realias galimybės teikti išlaikymą, į galimybę gauti didesnes pajamas, todėl išlaikymo mėnesinis dydis priteistinas 100,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

S. Š., su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis), nes nutraukus santuoką išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jos interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Teismas atsižvelgia į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą su ieškovės nurodyta bendravimo tvarka bei į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, todėl tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje.

Dėl turto padalijimo

Ieškovės S. Š. ir atsakovo Z. Š. santuoka sudaryta 2017 m. kovo 25 d. Šalys santuokos metu bendro registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniai yra pasidaliję ir pretenzijų vienas kitam neturi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Vadovaujantis CK 3.110 straipsnio 1 dalimi iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Santuoka tarp sutuoktinių sudaryta 2017 m. kovo 25 d. Kaip matyti iš bylos sutuoktiniai santuokos metu turto neįgijo. Pagal pateiktą pažymą matyti, jog atsakovo Z. Š. skolos kreditoriams UAB „4finance“, A. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ir antstolei E. M. susidarė dar iki santuokos sudarymo, todėl visi kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams: UAB „4finance“, A. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ir antstolei E. M. paliekami asmenine atsakovo Z. Š. atsakomybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas ieškovei S. Š. atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį iki sprendimo priėmimo dienos. Kadangi atsakovas visiškai pripažino ieškinį tai, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ir kurio mokėjimas buvo atidėtas, priteistinas iš atsakovo Z. Š..

Ieškinio reikalavimai nutraukti santuoką bei priteisti išlaikymą tenkintini, todėl žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, šioje byloje yra 27,00 Eur (100,00 Eur x 12 x 3 proc. = 36,00 Eur x 75 proc., 100 Eur x 75 proc.; CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 80 straipsnio 7 dalies). Todėl iš atsakovo Z. Š. išieškotinas į valstybės biudžetą 102,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Ieškovė nepateikė teismui jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 2017 m. kovo 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 49, tarp sutuoktinių S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti jos ikisantuokinę pavardę – „L.“, o Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), – „Š.“.

Po santuokos nutraukimo nepilnametės G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina – ieškove S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. rugsėjo 13 d., iki jos pilnametystės po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) periodines išmokas kiekvieną mėnesį.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės G. Š. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti Z. Š. ir nepilnametės dukros, G. Š., bendravimo tvarką tokiu būdu:

- Z. Š. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra jam bei jos motinai patogiu laiku, apie vaiko pasiėmimą informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki pasiėmimo, siųsdamas vaiko motinai trumpąją žinutę ar telefoniniu skambučiu. Vaiko tėvas nurodo vaiko pasiėmimo tikslų laiką bei susitikimo trukmę. Tėvui sutartu laiku nepasiėmus dukros, tą dieną dukra leidžia laiką su motina;

- Z. Š. spręsdamas dėl dukros pasiėmimo iš jos gyvenamosios vietos, privalo išimtinai atsižvelgti į dukros norus bei interesus;

- S. Š. įsipareigoja teikti Z. Š. išsamią informaciją apie dukros pasiekimus mokymo įstaigoje, mokymo įstaigos pasikeitimus, sveikatos būklę, informuodama jį trumpąja žinute ar telefoniniu skambučiu;

- Šalys susitaria, jog vaiko motina turi teisę išsivežti nepilnametę dukrą į kitą šalį, apie tai informuodama dukros tėvą trumpąja žinute ar telefoniniu skambučiu prieš dvi dienas iki dukros išsivežimo. Vaiko motina įsipareigoja suteikti išsamią informaciją į kurią šalį vaikas vyksta, kokiam laikotarpiui, apie parvykimą iš kitos šalies.

Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams: UAB „4finance“, A. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ir antstolei E. M., palikti asmenine atsakovo Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybe.

Priteisti iš atsakovo Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 102,00 Eur (vieną šimtą du eurus) žyminio mokesčio valstybei, mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.