Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-50-544/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-19
Bylos Nr.
2S-50-544/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė (pran.)
Skolininkas
J. Š.
Kreditorius
AB DnB NORD bankas
Kategorijos
  • 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-50-544/2010

Teisėjas Gediminas Karpavičius Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 35.5; 42.9; 63.2;122.3; 128.17;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės J. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009-11-03 nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus AB DnB NORD bankas prašymas priverstinai parduoti iš varžytinių skolininkui priklausantį įkeistą nekilnojamą turtą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal hipotekos lakštą Nr. 11/1/2006/0000423 skolininkė J. Š., užtikrindama 2006-12-13 kredito sutarties Nr. 122, kuria jai suteiktas 103 000 Lt kreditas, įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankas, įkeitė 8,0000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4564-0003-0020, 1,4000 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4564-0004-0020, 0,5741 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0028-9336, 3,0100 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0837-8892, esančius, esančius Švedriškės k.v., Jakėnų k., Kazitiškio sen., Ignalinos r. sav., Prievolės įvykdymo terminas – 2016-11-26 (b. l. 1-2). 2009-09-22 Ignalinos rajono hipotekos skyriuje gautas kreditoriaus AB DnB NORD bankas pareiškimas CPK 558 str. 1 d. pagrindais pradėti priverstinį 111 690,74 Lt skolos išieškojimą iš skolininkės J. Š. jį nukreipiant į bankui pagal hipotekos lakštą įkeistus minėtus žemės sklypus, šiuos sklypus areštuoti, įspėti skolininką, kad negrąžinus bankui minėtos skolos bei 131 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas bankui nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytinių (b. l. 40-41). Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2009-09-22 nutartimi nutarė areštuoti hipotekos lakštu Nr. 11/1/2006/0000423 įkeistus žemės sklypus, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti, įspėjo skolininkę ir turto savininkę J. Š., kad, negrąžinus skolos per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui (b. l. 47). Skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebuvo. Todėl 2009-11-02 kreditorius AB DnB NORD bankas, vadovaudamasis CK 4.192 str. ir 6.37 str., CPK 558 str., pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš J. Š. 96 785,78 Lt negrąžintos paskolos, 15 347,91 Lt palūkanų, 1 630,70 Lt delspinigių už laiku negrąžinto kredito dalį bei palūkanas, viso –113 764,39 Lt, bei 131 Lt žyminio mokesčio, priimti nutartį parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą – žemės sklypus esančius, Švedriškės k.v., Jakėnų k., Kazitiškio sen., Ignalinos r. sav.: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4564-0003-0020, žemės sklypą unikalus Nr. 4564-0004-0020, žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0028-9336, žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0837-8892, nes skolininkas iki šiol skolos negrąžino (b. l. 65).

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2009-11-03 nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių minėtus įkeistus žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius J. Š., priteisti iš skolininkės 113,764,39 Lt skolos, 131 Lt žyminio mokesčio, 15,68 % metinių palūkanų nuo negrąžintos 96 785,78 Lt paskolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-11-02, iki visiško teismo nutarties įvykdymo. Nurodė, kad pagal 2006-12-13 įregistruotą hipotekos lakštą J. Š. kreditoriui AB DnB NORD bankui paskolos įvykdymo užtikrinimui įkeisti minėti žemės 2009-09-22 hipotekos teisėjo nutartimi Nr. 45 buvo areštuoti, o skolininkė įspėta, kad, negrąžinus paskolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas butas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti. Nutarties nuorašas skolininkei ir įkeisto daikto savininkei įteiktas 2009-09-22. Kadangi skolininkė skolos kreditoriui negrąžino, teismas sprendė, jog kreditorius pakartotiniu prašymu pagrįstai prašo iš įkeisto turto vertės išieškoti paskolą, palūkanas, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas (CK 4.192 str., 6.2 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.246 str. 1 d., CPK 79 str., 80 str., 93 str., 335 str., 558 str., b. l. 71-72).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto turto savininkė J. Š. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009-11-03 nutartį ir bylą perduoti Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad hipotekos teisėjas, gavęs pareiškėjo (pakartotinį) prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo turėjo patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę kreiptis LR CPK 558 str. nustatyta tvarka. Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, turėjo būti aktyvus. Pradėjus įkeisto daikto realizavimo arba administravimo procedūras, daikto savininkas gali visiškai netekti nuosavybės teisės į įkeistą daiktą, o klaidos atveju, gali atsirasti sunkūs padariniai. 2007-10-24 Ignalinos rajono savivaldybės administracija J. Š. išdavė Statybos leidimą Nr. 109/GN AB DnB NORD bankas įkeistame 0,5741 ha bendro ploto žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0028-9336, kadastrinis adresas 4564/0005:99 Švedriškės k. v., statyti 149,08 m² bendro ploto gyvenamąjį namą. Namas baigiamas statyti, likę neatlikti tik namo vidaus įrengimo darbai. Pardavus apeliantei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ant kurio jau yra pastatytas nebaigtas įrengti gyvenamasis namas, ir kuris nėra parduodamas iš varžytinių kartu su žemės sklypu, bus nepagrįstai suvaržytos jos, kaip nekilnojamojo turto savininkės bei to asmens, kuris įsigys tokį žemės sklypą varžytinėse, teisės, nes svetimi daiktai trukdys žemės sklypo savininkui naudoti sklypą pilnai ir savo nuožiūra. 2009-11-03 Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi buvo nuspręsta priteisti iš skolininkės J. Š. kreditoriaus AB DnB NORD bankas naudai 113 764,39 Lt skolos. Tačiau skolos apskaičiavimo įrodymų nebuvo pateikta, todėl neaišku, kokios palūkanos ir kokiais laikotarpiais buvo skaičiuojamos ir ar jos pagrįstos. Kreditoriaus AB DnB NORD bankas 2009-07-20 pranešime nurodyta, kad skola pagal sutartinius įsipareigojimus 2009-07-20 dienai sudaro 108 121,69 Lt, tame tarpe - 12 684,78 Lt negrąžinta paskola, 10 223,15 nesumokėta palūkanų, 1112,76 nesumokėta delspinigių, o 2009-09-05 pranešime nurodyta, kad skola tai pačiai dienai yra 110 136,51 Lt, tame tarpe - 14 574,68 Lt negrąžinta paskola, 12 047,02 Lt nesumokėta palūkanų, 1303,71 Lt nesumokėta delspinigių. Teismas nepatikrino, ar kreditoriaus prašomos priteisti palūkanos ir delspinigiai yra teisingai paskaičiuoti ar nėra neprotingai dideli. Pagal LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 197 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jei jos yra pernelyg didelės (LR CK 6.73 str., 6.258 str.). Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms kai jos yra pernelyg didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą. Apeliantė mano, kad bylą nagrinėję teismų hipotekos skyriai visiškai nesigilino į bylos esmę ir jos neatskleidė (b. l. 77-80).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. CK 4.192 str. 1 d. ir CPK 558 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolininkė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų bei delspinigių, ko pasėkoje bankas teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti 2006-12-13 Kreditavimo sutartį Nr. 122 bei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Apeliantė nurodydama, jog pardavus jai nuosavybės teise priklausantį kreditoriaus naudai įkeistą žemės sklypą, ant kurio jau yra nebaigtas įrengti gyvenamasis namas ir kuris nėra parduodamas kartu su žemės sklypu, bus nepagrįstai suvaržytos jos ir kitų asmenų teisės nenurodo, kokios konkrečiai teisės šiuo atveju gali būti suvaržytos, neatsižvelgia į tai, jog CK 6.395 str. reglamentuoja teisių į nekilnojamąjį daiktą parduodant žemės sklypą ypatumus. Pagal šio straipsnio nuostatas parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal paskirtį. Skolininkė ir įkeisto turto savininkė, išreikšdama savo valią, įkeitė banko naudai sklypą, kuriame ruošėsi statyti gyvenamąjį namą, apie įsipareigojimų netinkamo vykdymo pasekmes žinojo. Todėl jos argumentai dėl teisių suvaržymų yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos teisinių nagrinėjimo ypatumus, hipotekos teisėjas patikrina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu. Hipotekos teisėjas įstatymų nėra įpareigotas tikrinti skolos pagrįstumą, prievolių įvykdymo apimtis, skaičiuoti palūkanas, delspinigius ar mažinti/didinti priteistinų palūkanų, delspinigių dydį, t. y. nagrinėti bylos aplinkybes iš esmės. Panaikinus hipotekos nutartį tuo pagrindu, kad skolininkė nesutinka su skolos dydžiu, būtų ribojamos kreditoriaus teisės dėl išieškojimo į įkeistą turtą. Skolininkės nesutikimas su skolos dydžiu įstatymų nenumatytas kaip pagrindas panaikinti teisėtai priimtos hipotekos skyriaus nutarties. Procesinių palūkanų dydį nustato CK 6.210 str., pagal kurį terminą vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 arba 6 % dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Bankas 15,68 % palūkanų dydžio reikalauja 2006-12-13 Kreditavimo sutarties Nr. 122 bendrosios dalies 18 p. pagrindu, kuris numato, kad, kredito gavėjui praleidus sutartyje nustatytus kredito grąžinimo terminus, už laiku negrąžintą kredito sumą kredito gavėjas privalo papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje nustatyto dydžio metines palūkanas (5 p.). Todėl tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo (b. l. 98-100).

Atskirasis skundas netenkintinas, o Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009-11-03 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pagal hipotekos lakštą įkeisto nekilnojamojo daikto areštą, skolos priteisimą ir priverstinį įkeisto turto pardavimą iš varžytinių, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį įkeistą kreditoriui, areštuotą turtą priverstinai parduoti iš varžytinių ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Šių teisės normų buvo laikytasi. 2009-09-22, t. y. nepraleidus įstatyme numatyto dviejų mėnesių termino, Ignalinos rajono hipotekos skyriuje gautas kreditoriaus AB DnB NORD bankas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo neįvykdžius 2006-12-13 Kreditavimo sutartimi Nr. 122 prisiimtų įsipareigojimų. Kreditorius prašė CPK 558 str. 1 d. pagrindais pradėti priverstinį 111 690,74 Lt skolos išieškojimą iš skolininkės J. Š. jį nukreipiant į bankui pagal hipotekos lakštą įkeistus minėtus žemės sklypus, šiuos sklypus areštuoti, įspėti skolininką, kad negrąžinus bankui minėtos skolos bei 131 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas bankui nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytinių (b. l. 40-41). Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2009-09-22 nutartimi nutarė areštuoti hipotekos lakštu Nr. 11/1/2006/0000423 įkeistus žemės sklypus, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti, įspėjo skolininkę ir turto savininkę J. Š., kad, negrąžinus skolos per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui (b. l. 47). Šios nutarties nuorašas įkeisto turto savininkei J. Š. įteiktas 2009-09-26 (b. l. 54-57, 63). Skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebuvo. Todėl 2009-11-02 kreditorius AB DnB NORD bankas, vadovaudamasis CK 4.192 str. ir 6.37 str., CPK 558 str., pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš J. Š. 96 785,78 Lt negrąžintos paskolos, 15 347,91 Lt palūkanų, 1 630,70 Lt delspinigių už laiku negrąžinto kredito dalį bei palūkanas, viso –113 764,39 Lt, bei 131 Lt žyminio mokesčio, priimti nutartį parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą – žemės sklypus esančius, Švedriškės k.v., Jakėnų k., Kazitiškio sen., Ignalinos r. sav.: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4564-0003-0020, žemės sklypą unikalus Nr. 4564-0004-0020, žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0028-9336, žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0837-8892 (b. l. 65). Tik gavęs šį pakartotinį kreditoriaus pareiškimą hipotekos teisėjas 2009-11-03 priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d., b. l. ). Taigi minėtas procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.

Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – savo noru ir laisva valia suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Todėl apeliantė neabejotinai žinojo ir suprato, kad ant kreditoriui įkeisto žemės sklypo stato statinius, ir visa rizika dėl neįvykdytos kreditoriui prievolės neigiamų pasekmių tenka jai pačiai. Iš bylos dokumentų matyti, kad nuo 2008 metų pabaigos skolininkė kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokėjo kreditoriui nustatyto dydžio įmokų pagal kredito sutartį, ko ir pati neginčija (b. l. 131-135). Kreditorius AB SEB bankas, vadovaudamasis 2009-08-03 raštu Nr. 05.08.02-4469, Kredito sutarties Nr. 0760611010227-03 11.1.1 p., 2009-07-16 įspėjime nurodytu papildomu 10 dienų termino nustatymu skolai sumokėti, Kredito sutartį nutraukė (b. l. 71-98, 120-123). CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, ir šiuo atveju kreditorius ją tinkamai realizavo. Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

Šalies argumentai

Nors apeliantas skunde nurodo, kad vykdė derybas su banku, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegijos nuomone, hipotekos teisėjas pagrįstai nustatė, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja.

Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad yra sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas ar iškelta civilinė byla dėl minėtos kreditavimo sutarties sąlygų ar nutraukimo teisėtumo. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad skolos dydis neaiškus ir kreditorius neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo procedūros pradėjimo į teismą, o teismas neturėjo pagrindo nuspręsti parduoti iš varžytinių areštuotą įkeistą turtą, nepagrįsti ir atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė