Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anai Klimovič, dalyvaujant pareiškėjai J. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S. ir K. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. S. ir K. B. dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja J. G. su prašymu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai papildomus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises, tai yra Vilniaus apskrities archyvo 2007-01-12 pažymą „Dėl turėtos žemės“ Nr. (8.12)-V5-172.

Paaiškino, kad pareiškėjos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų J. S. ir K. B. senelis J. S. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemę, buvusią Lipki kaime, Rukainių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje (šiuo metu Liepiškių kaimas, Vilniaus rajonas). Vilniaus apskrities viršininko 1999-09-14 sprendimu jos tėvui, A. S., buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 6.9800 ha žemės plotą, esantį Liepiškių kaime, Vilniaus rajone. Nurodė, jog pareiškėjos tėvas buvo neraštingas, senyvo amžiaus, visiškai nemokėjo lietuvių kalbos, buvo prastos sveikatos, todėl prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. S. turėtą žemę jo vardu surašė Agrarinės reformos tarnybos darbuotoja, o nuosavybės teisės jam buvo atkurtos pagal iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautus duomenis, jog J. S. nuosavybės teisėmis valdė 6,9800 ha žemės sklypą. Atkreipė dėmesį, kad per laikotarpį, kada vyko žemės reforma bei žemės grąžinimas jos tėvui, įvyko daug nelaimių, tai yra (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis, ji liko našlė su dviem mažamečiais vaikais, 1994 m. penkerių metų sūnus pateko į avariją, kurios metu buvo smarkiai sužalotas. Šios įvykusios nelaimės turėjo neigiamos įtakos pareiškėjos sveikatos būklei, dėl ko 1996 m. ji susirgo hipertonine liga, kuria serga iki šiol, o 2002 m. balandžio mėn. buvo operuota dėl ginekologinės patologijos, gegužės mėn. – dėl operacinės žaizdos hematomos. 2003 m. kovo mėn. kilo gaisras, kurio metu sudegė jai bei jos vaikams nuosavybės teisėmis priklausęs medinis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko teisminiai procesai. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. S., kuris prieš mirtį ilgą laiką sunkiai sirgo vėžiu, o (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė brolis H. S.. Dėl visų šių priežasčių seneliui J. priklausančios žemės atkūrimu tinkamai nebuvo pasirūpinta, todėl nuosavybės teisės tėvui A. S. buvo atkurtos į mažesnį, nei senelio J. S. turėtą žemės plotą. Apie tai, kad senelis J. S. valdė daugiau nei 7 ha žemės, visiškai atsitiktinai sužinojo iš neoficialių šaltinių šių metų žiemą, tada kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei į Vilniaus apskrities archyvą su prašymais pateikti informaciją, kuri patvirtintų arba paneigtų tai, kas tapo žinoma. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, atsakydamas į prašymą, 2007-01-05 pateikė pažymą apie nekilnojamąjį turtą su planu, iš kurių matyti, kad J. S. Lipki kaime valdytos žemė dydis skirtingais metais buvo skirtingas, o iš Vilniaus apskrities archyvo 2007-01-12 pateiktos pažymos „Dėl turėtos žemės“ matyti, jog I. S. prieš tarybinį žemės pertvarkymą turėjo 7,27 ha žemės sklypą, todėl ji prašo atnaujinti terminą šiam papildomam nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui pateikti. Pažymėjo, kad iš karto po to, kai gavo nurodytą archyvinę pažymą negalėjo kreiptis į teismą, nes buvo tvarkomi pareiškėjai bei kitiems A. S. įpėdiniams paveldėjimo teises įrodantys dokumentai. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas pareiškėjai buvo išduotas 2007 m. rugsėjo mėn., o pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre gavo 2007 m. rugsėjo pabaigoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėja savo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti prašyme išdėstytais motyvais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į prašymą (b. l. 50-51) nurodė, kad teismui pripažinus pareiškėjos nurodytas termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleidimo priežastis svarbiomis, neprieštaraus, kad įstatymų nustatytas terminas būtų atnaujintas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo parnešta įstatymo nustatyta tvarka.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. S. ir K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos neprieštarauja, kad pareiškėjai J. G. būtų atnaujintas praleistas terminas pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai papildomus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises, tai yra Vilniaus apskrities archyvo 2007-01-12 pažymą „Dėl turėtos žemės“.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimo motyvus, taip pat proceso šalių paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja jog prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra termino pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises, tai yra termino pateikti trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai Vilniaus apskrities archyvo 2007-01-12 pažymą Nr. (8.12)-V5-172 „Dėl turėtos žemės“, atnaujinimas (b. l. 3-5, 39).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad iki 2003-12-31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgtina ir į pačių Įstatymo nustatytų terminų trukmę. Įstatymų leidėjas nuo 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001-12-31, o 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634 terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2003-12-31. Taigi terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti – daugiau kaip 12 metų, todėl konstatuotina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju – pareiškėja. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą grindžia aplinkybėmis, kad apie tai, jog senelis J. S. iki nacionalizacijos valdė daugiau nei 7 ha žemės, esančios Lipki kaime, Rukainių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje (šiuo metu Liepiškių kaimas, Vilniaus rajonas), sužinojo visiškai atsitiktinai iš neoficialių šaltinių šių metų žiemą. Kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei į Vilniaus apskrities archyvą su prašymais pateikti informaciją, kuri patvirtintų arba paneigtų tai, kas tapo jai žinoma. Gavusi Vilniaus apskrities archyvo 2007-01-12 pažymą „Dėl turėtos žemės“, sužinojo, kad jos senelis, tai yra J. S., prieš tarybinį žemės pertvarkymą turėjo 7, 27 ha žemės. Iš karto po to, kai gavo nurodytą archyvinę pažymą negalėjo kreiptis į teismą, nes buvo tvarkomi pareiškėjai bei kitiems A. S. įpėdiniams paveldėjimo teises įrodantys dokumentai. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas pareiškėjai buvo išduotas 2007 m. rugsėjo mėn., o pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, gavo 2007 m. rugsėjo pabaigoje (b. l. 3-5).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos nurodytas žemės savininkas J. S., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos senelis (b. l. 6, 18, 60, 61), kuris, pagal 1933-1937 Vilniaus – Trakų apskrities, Rudaminos valsčiaus, Podlipki vietovės išskirstymo vienkiemiais byloje esančio Podlipki vienkiemio žemių matavimo po išskirstymo vienkiemiais sąrašą, patvirtintą 1936-12-14, valdė 6,9821 ha žemės (b. l. 58, 59). Byloje nustatyta, jog pareiškėjos tėvas A. S., miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 35), 1991-10-29 per Įstatymo nustatytus terminus ir Įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į J. S., jo tėvo (b. l. 13), valdytą 6, 98 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus – Trakų apskrityje, Rudaminos valsčiuje, Vilniaus seniūnijoje, Lipki kaime (b. l. 62). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-09-14 sprendimu Nr. 41-7610 pareiškėjos tėvui, A. S., buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 6, 98 ha žemės sklypą (b. l. 56), nuosavybės teisės į šį žemės sklypą A. S. vardu buvo įregistruotos 1999-10-06 Nekilnojamojo turto registre (b. l. 7, 8-12). Iš byloje esančios 2007-01-05 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos „Apie nekilnojamąjį turtą“ Nr. R4-62 turinio matyti, kad pareiškėjos senelis, J. S., įvairiais laikotarpiais valdė skirtingo dydžio žemės sklypus (b. l. 37, 38). Tačiau, pagal 2007-01-12 Vilniaus apskrities archyvo pažymą „Dėl turėtos žemės“ Nr. (8.12)-V5-172, J. S. prieš tarybinį žemės pertvarkymą iš viso turėjo 7, 27 (matavimo vienetas dokumente nenurodytas) (b. l. 39).

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad A. S. paveldėtojos yra jo dukros: pareiškėja J. G. (b. l. 17, 18, 19), tretieji suinteresuoti asmenys J. S., K. B., anūkai Ž. P., K. S. ir P. S. (b. l. 40), nuosavybės teisės įregistruotos 2007-09-24 Nekilnojamojo turto registre (b. l. 41-45).

Pareiškėjos nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis Įstatymo 10 str. prasme, nes jos yra objektyvaus pobūdžio, tai yra nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. G., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 18, 19), per laikotarpį, kada vyko žemės reforma bei žemės grąžinimas jos tėvui, A. S., išgyveno daug nelaimių, tai yra (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis E. G. (b. l. 20), 1994 m. jos sūnus, L. G. (b. l. 22) pateko į avariją, kurios metu buvo smarkiai sužalotas (b. l. 23-27). Šios įvykusios nelaimės turėjo neigiamos įtakos ir pareiškėjos sveikatos būklei, dėl ko 1996 m. ji susirgo hipertonine liga, kuria serga iki šiol, o 2002 m. balandžio mėn. buvo operuota dėl ginekologinės patologijos, gegužės mėn. – dėl operacinės žaizdos hematomos (b. l. 28-32). 2003-03-31 m. kilo gaisras, kurio metu sudegė jai bei jos vaikams nuosavybės teisėmis priklausęs medinis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (b. l. 33-34), (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. S. (b. l. 35), kuris prieš mirtį ilgą laiką sunkiai sirgo vėžiu, (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė brolis H. S. (b. l. 36). Apie tai, kad senelis J. S. valdė 7,27 ha sužinojo gavusi iš Vilniaus apskrities archyvo 2007-01-12 pažymą „Dėl turėtos žemės“ (b. l. 39). Paminėtos priežastys laikytinos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai tinkamai ir laiku realizuoti savo teises.

Remiantis byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma bei išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido 1997 metų Įstatymu Nr.VIII-359 nustatytus terminus pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J.S. iki nacionalizacijos valdytą 7, 27 žemės sklypą, esantį buvusiame Lipki kaime, Rukainių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje (šiuo metu Liepiškių kaimas, Vilniaus rajonas) bei, vadovaujantis 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas atnaujintinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos J. G. prašymą patenkinti.

Atnaujinti J. G. praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, tai yra Vilniaus apskrities archyvo 2007-01-12 pažymą „Dėl turėtos žemės“ Nr. (8.12)-V5-172 į buvusio savininko J.S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 7, 27 žemės sklypą, esantį buvusiame Lipki kaime, Rukainių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje (šiuo metu Liepiškių kaimas, Vilniaus rajonas).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.