- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-80-622/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- I. D., S. D.
- Trečiasis asmuo
- notarei A
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovėms I. D., S. D., trečiajam asmeniui notarei A. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine, restitucijos taikymo ir turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančia 2001-07-19 dovanojimo sutartį Nr. K1AK-9335, kuria I. D. padovanojo S. D. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir grąžinti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrojon jungtinėn nuosavybėn, padalinti šį turtą per pusę taip: J. D.: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. D.: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nutraukiant santuoką turtas nebuvo padalytas. 2011 m. birželį jis sužinojo, kad atsakovė I. D. be jo sutikimo 2001-07-19 sutartimi padovanojo jų dukrai S. D. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis butas sudaro jo ir atsakovės I. D. bendrąją jungtinę nuosavybę kaip santuokos metu įgytas turtas. CK 3.92 straipsnio 4 dalies norma, numatanti, kad sandorius, susijusius su bendraja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto disponavimu gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, yra imperatyvi teisės norma. Imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Todėl negalioja ir atsakovių 2001-07-19 sudarytas dovanojimo sandoris.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-08-03 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovėms 4000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisė 63,29 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad teisė į ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ieškovui atsirado nuo santuokos nutraukimo dienos. Ieškovas apie santuokos nutraukimą žinojo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu taip pat žinojo, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų pasidalinti santuokos metu įgytą turtą, tokiais savo pasyviais veiksmais praleisdamas 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas suėjo 2000-02-13. Santuokai nutrūkus ir praėjus 3 metams po santuokos nutraukimo, atsakovė būdama visiškai tikra, kad buvęs sutuoktinis J. D. nereikš pretenzijų, padovanojo ½ dalį buto savo dukrai S. D.. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad atsakovės sugebėjo net 11 metų slėpti dovanojimo sutarties sudarymo faktą.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas, taikydamas ieškinio senatį, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminų skaičiavimą. Ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus naujam CK, todėl priešingai nei konstatavo teismas, reikalavimui padalyti santuokoje įgytą butą 3 metų ieškinio senatis, kurią numatė SŠK 23 straipsnio 2 dalis, nėra taikoma. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nuo kada ieškovas sužinojo ar galėjo sužinoti apie savo subjektinių teisių pažeidimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties termino eiga ieškovui prasidėjo nutraukus santuoką, t.y. nuo 1997-02-13. Tai, kad ieškovas nereiškė savarankiško reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tik patvirtina, jog santuokos nutraukimo metu jokios ieškovo subjektinės teisės, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu turtu nebuvo pažeistos, todėl ir senaties termino eiga ieškovui neprasidėjo ir negali būti skaičiuojama nuo 1997-02-13. Iki 2011 m. birželio jis net nežinojo, kad jo ir atsakovės I. D. santuoka yra nutraukta. Sprendimo dėl santuokos nutraukimo negavo, todėl apie santuokos nutraukimą sužinojo tik kai jam 2011-06-29 buvo išduotas ištuokos liudijimas. Iki 2010-01-03 ginčo bute buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, faktiškai jame gyveno iki 2002 metų. Santuokos nutraukimo metu jokios ieškovo subjektinės teisės į santuokoje įgytą bendrą turtą nebuvo pažeistos, nes jis bute gyveno, jį valdė ir naudojo, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo senaties termino pradžią laikyti 1997-02-13. Anksčiausiai ieškovas apie savo pažeistas teise galėjo sužinoti 2011-07-19, t.y. kada atsakovės sudarė dovanojimo sandorį. Tokiu būdu anksčiausiai ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto, t. y. buto padalijimo, galėjo prasidėti nuo 2011-07-19. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimui padalyti santuokoje įgytą turtą ieškinio senatis netaikoma, kaip tai numato CK 3.192 straipsnis. Ieškovas nėra praleidęs bendro 10 ieškinio senaties termino, todėl jo reikalavimas pripažinti atsakovių 2001-07-19 sudarytą dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėjo būti patenkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms 2012-08-03 priimtas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovės ir trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimams taikė ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai numato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino eigos pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovui Švedijos įmonei „Baltic Bitumen AB“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių naftos“ prekybos namai, dėl baudos priteisimo, bylos Nr. 3K-3-87/2010).
Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 8 straipsnis). Ieškovo ir atsakovo santuokos nutraukimo metu galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 23 straipsnio 4 dalis nustatė 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė. Pagal SŠK straipsnį, santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruodavo santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovės I. D. santuoka buvo nutraukta 1996-07-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, ištuoka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS įregistruota 1997-02-13. Skaičiuojant termino eigos pradžią, nagrinėjamu atveju taikytinas SŠK 10 straipsnis, kuris nustatė, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, pirmas posėdis buvo atidėtas neatvykus atsakovui. Abu šaukimus pasirašė ieškovė ir nurodė teismui, kad sutuoktiniui apie teismo posėdį yra žinoma (prijungtos bylos l. 10). Šaukimas apie sekantį teismo posėdį atsakovui J. D. buvo įteiktas asmeniškai jam pačiam (prijungtos bylos l. 11), teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Kadangi apie santuokos nutraukimo procesą J. D. buvo informuotas tinkamai, jis turėjo visas galimybes sužinoti šio proceso rezultatus, t.y. kokį sprendimą priėmė teismas santuokos nutraukimo byloje. Todėl SŠK 23 straipsnio 4 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo ištuokos įregistravimo, t.y. nuo 1997-02-13 ir baigėsi 2000-02-13. Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki kodekso įsigaliojimo (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis). Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, taigi jame numatyti ieškinio senaties terminai ginčo santykiams nėra taikomi. Ieškinys teisme gautas 2011-07-04, t.y. ženkliai praleidus ieškinio senaties terminą. Nustačius, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jo atnaujinimui, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinį senatį, ieškinys turi būti atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Proceso koncentracija ir ekonomiškumas reikalauja, kad bylos būtų nagrinėjamos kuo greičiau, todėl padaręs išvadą, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nebepasisakė dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ieškovo reikalavimui ieškinio senatį, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 03 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju atsakovėms priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neviršijant teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 93, 98 straipsniai, Rekomendacijų 8.11. punktas). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (Rekomendacijų 7 punktas). Už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas maksimalus priteistino užmokesčio koeficientas yra 1,5. Atsakovės už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 2000 Lt (b. l. 135), kai pagal mokėjimo metu buvusios minimalios mėnesinės algos ir rekomendacijų koeficiento santykį maksimali suma sudaro 1 200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono aplinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovėms I. D., S. D. 1 200 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo J. D..