- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2310-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23391-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Kreditorius
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos skyrius, A. M. ir G. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti antstolio 2014 m. gegužės 7 d. patvarkymą atsisakyti skirti antrą pakartotinę ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0240/21/05965, įpareigoti antstolį V. M. skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjai priklausančio 6,0500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas), rinkos vertei nustatyti, o tuo atveju, jei teismas netenkintų pareiškėjos skundo reikalavimų dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, pareiškėja prašo teismo areštuotą sklypą įkainoti 4400000,00 Lt pagal UAB „Resolution valuations“ 2014 m. kovo 12 d. turto vertinimo ataskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (b.l. 130-134) pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad pranešimas apie eksperto nustatytą turto vertę skolininkei buvo įteiktas 2014 m. balandžio 23 d. Antstolio V. M. kontoroje 2014 m. gegužės 2 d. buvo gautas skolininkės ir įkaito davėjos G. M. pasirašytas prieštaravimas dėl turto įvertinimo ir prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (v.b.l. 2014-218), kuriuo ji nesutiko su teismo eksperto Tauro A. T. nustatyta jai priklausančio nekilnojamojo turto verte ir prašė antstolio paskirti pakartotinę ekspertizę. Teismas nurodė, kad skunde nurodyti argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.), kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolio nustatyta Sklypo verte. Pareiškėja teigia, kad Sklypo vertė pagal UAB „Resolution valuations“ atliktą vertinimą sudaro 4 440000,00 Lt, o ne 3 052000,00 Lt, kaip nustatė antstolis. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, kad antstolio nustatyta Sklypo vertė yra mažesnė, nei nurodyta pareiškėjos atliktoje vertinimo agentūros turto vertinimo ataskaitoje, nesudaro pagrindo abejoti nustatytos turto vertės teisingumu, juolab, kad turto vertei nustatyti paskirtas kvalifikuotas ekspertas, atitinkantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus ir įrašytas į LR teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad teismo ekspertas rėmėsi netinkamais metodais ir parinko netinkamus lyginamuosius objektus yra visiškai nepagrįsti, nes nei antstolis, nei teismas ir tuo labiau vykdymo proceso šalis, neturi jokios teisės nurodyti ekspertui, kokiais šaltiniais jam remtis atliekant ekspertizę, nes būdamas savo srities profesionalas jis pats sprendžia kokius vertinimo metodus jam pasirinkti. Pareiškėja nesutikdama su ekspertizės akte naudojamais turto vertinimo metodais, savo pažeistas teises gali ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdama ieškinį dėl ekspertizės akto pripažinimo negaliojančiu ar pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą, nes šis pareiškėjos prašyme nurodomos aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teismas taip pat nurodė, kad jei pareiškėja yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, ji gali CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti teismą įkainoti Sklypą pagal UAB „Resolution valuations“ 2014 m. kovo 12 d. turto vertinimo ataskaitą laikytinas visiškai nepagrįstu ir neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, nes CPK yra nustatytas reikalavimas tik antstoliui, bet ne teismui įkainoti turtą vykdant jo areštą.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. M. atskiruoju skundu (b.l. 140-143) prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad T. A. T., atlikdamas Sklypo vertinimą naudojo teisės aktuose nenumatytus vertinimo metodų derinius, Sklypą vertino taikydamas išlaidų (kaštų) metodą, (kuriuo žemės sklypo vertės nustatyti neįmanoma ir kuris taikomas vertinant tik pastatus ar statinius; nustatinėdamas Sklypo vertę lyginamuoju metodu, vertintojas T. A. T. palyginamaisiais sklypais parinko tokius objektus, apie kurių individualias savybes neturi pakankamai informacijos. Nurodo, kad abejones dėl šios ekspertizės pagrindžia ir UAB „Resolution valuation“ atliktas turto vertinimas, bei VĮ „Registrų centras“ duomenys. Nurodo, kad CPK 681 str. 4 d. nurodyta eksperto sąvoka turi būti vertinama plečiamai. Nurodo, kad esant dviem skirtingos ekspertų nuomonėms, turi būti skiriama pakartotinė ekspertizė, o jei ne, tai įkainojant turtą turėtų būti vadovaujamasi ta verte, kuri labiau atitinka vykdymo proceso tikslus ir vykdomosios bylos dalyvių interesus, nes to reikalauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Nurodo, kad esant neaiškiai sklypo vertei pradinę varžytinių kainą protingiausia būtų nustatyti vadovautis didesne verte.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nors Pareiškėja kreipėsi į turto vertinimo agentūrą UAB „Resolution valuations“, kuri Žemės sklypą įvertino 4 400 000,00 Lt, tačiau teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui, kuris ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą (CPK 682 str. 1 d.), o įstatymai nesuteikia teisės skolininkei rinktis vertintojo, kuris atliktų ekspertizę vykdomoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog T. A. T., netinkamai atliko Sklypo vertinimą, kadangi UAB „Resolution valuations“ tą patį žemės sklypą įvertino ženkliai didesne suma. Nurodo, kad tokiu atveju turi būti atliekama dar viena pakartotinė ekspertizė.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Lietuvos–Rusijos UAB ,,Diulas“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-430/2010).
Nagrinėjamoje byloje 2013-07-18 antstolio patvarkymu buvo paskirta ginčo turto ekspertizė. Šia ekspertize buvo nustatyta, kad ginčo turto vertė yra 2 485 000 Lt. Antstolis 2013-11-25 patvarkymu dėl turto perkainojimo nustatė, kad turto vertė yra 3 000 000 Lt. 2014-03-14 pareiškėja kreipėsi į antstolį su pretenzija dėl turto vertinimo ekspertizės metu nustatytos ir vėliau antstolio pakeistos turto vertės šiuo metu vykdomoje vykdomojoje byloje. Prie pretenzijos pridėjo UAB „Resolution Valuations“ turto vertinimo aktą. Antstolis 2014-03-18 patvarkymais atšaukė varžytines ir paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad ginčo turto vertė yra 3 052 000 Lt. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šioje byloje jau kelis kartus kompetentingi turto vertintojai atliko ginčo turto vertinimą ir nustatė didžiausią turto vertę, t.y. 3 052 000 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad antstolis šioje byloje jau skyrė pakartotinę ekspertizė, konstatuotina, kad antstolis vykdydamas savo pareigas tinkamai įgyvendino CPK 681 str. 1 d. numatytą teisę paskirti pakartotinę ekspertizę ir gavęs jos išvadas tinkamai nustatė iš varžytinių parduodamo turto vertę, t.y. 3 052 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės skundą ir skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.