Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-08-28 · Civilinė byla Nr. e2-3964-853/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
e2-3964-853/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01601-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
R. P.
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonei Registrų centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3964-853/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01601-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 28 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centras, dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įregistravimo nekilnojamojo turto registre be sutuoktinio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. birželio 28 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buv. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras, dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įregistravimo nekilnojamojo turto registre be sutuoktinio sutikimo, kuriuo prašoma pripažinti ieškovei L. P., be bendraturčio, sutuoktinio R. P., sutikimo, teisę rengti žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įteisinimo dokumentus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai), tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 94. Būdami santuokoje – 2004 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2634, ieškovė su atsakovu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, gyvenamosios teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai dienai pasistatė gyvenamąjį namą, kurio baigtumas 100 proc., tačiau šio nekilnojamojo turto daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka.

2018 m. liepos 23 d. Telšių apylinės teisme ieškovė inicijavo bylą dėl santuokos nutraukimo bei turto padalijimo, turto padalijimo klausimas negali būti išspręstas, kadangi turtas nėra įregistruotas viešame registre, o to negalima padaryti, be atsakovo sutikimo.

Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata – preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis).

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje išaiškino, jog teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas 2004 m. gegužės 10 d. 2018 m. liepos 23 d. Telšių apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo. Kaip matyti, nekilnojamasis turas įgytas santuokos metu, todėl jis laikytinas įgytu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypui su statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suteiktas leidimas vykdyti statybos darbus. Ieškovė pateikė teismui nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, iš kurios nustatyta, kad gyvenamojo namo baigtumo procentas – 100 proc.

Ištirti dokumentai ir teisinis santykių reglamentavimas patvirtina, kad ieškovė nėra visiškai pašalinis asmuo, neturintis jokių teisių į žemės sklypą su statiniais. Priešingai, teismas daro išvadą, kad ieškovė yra šio turto bendraturtė. Tokiu būdu ieškovė kaip turto bendraturtė turi teisę prašyti atlikti turto kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas nesiima jokių veiksmų, siekdamas susitvarkyti turtinius klausimus. Todėl tokia teisė suteiktina kitam iš bendraturčių, leidžiant šiuos veiksmus atlikti be kito bendraturčio prašymo, sutikimo ar pasirašymo. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma visų bendraturčių bendru sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme ir turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis Nr. 3K-3-58/2008).

Taigi atsakovas elgiasi piktybiškai nespręsdamas šių klausimų pats ir kliudydamas juos spręsti kitam bendraturčiui. Atsakovas būdamas pasyvus negali atimti ar suvaržyti bendraturčio teisės užsakyti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreiptis dėl kadastrinių duomenų registravimo Nekilnojamojo turto registre ir tokia bendraturtės – ieškovės teisė negali būti paneigta ar nepagrįstai suvaržyta.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu iš atsakovo ieškovei priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259-270, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) be bendraturčio sutuoktinio R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo teisę rengti žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įteisinimo dokumentus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė