- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1-16-120/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Majauskienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, kaltinamajam V. V., jo gynėjams advokatams Rasai Kalkauskienei, Jonui Kvaraciejui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. V., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:
2002 m. birželio 17 d. pagal 1961 m. BK 214 str. 1 d. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 1250 lt bauda už 2001 m. vasario 23 d. padarytą nusikaltimą. Pritaikius 1961 m. BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2007 m. sausio 31 d. LAT nutartimi 2002 m. birželio 17 d. nuosprendis panaikintas ir, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, byla perduota tirti iš naujo.
2004 m. sausio 7 d. pagal BK 22 str. 1 d. 189 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo už 2000 m. birželio 26 d. padarytą nusikaltimą. BK 63 str. 1 d. tvarka šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė, paskirta 2002 m. birželio 17 d. nuosprendžiu iš dalies sudedant subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 str. tvarka atidėtas 2 metams;
2005 m. gegužės 11 d. pagal BK 245 str. 20 MGL dydžio 2500 lt bauda už 2005 m. kovo 16 d. padarytą nusikaltimą. BK 64 str. 1,2 dalių tvarka pilnai sudedant šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir subendrinta bausmė, paskirta 2004 m. sausio 7 d. nuosprendžiu subendrintos bei galutinę subendrintą bausmę paskyrus 3 m. laisvės atėmimo su 20 MGL dydžio 2500 lt bauda, bausmės vykdymas BK 75 str. pagrindu atidėtas;
2006 m. balandžio 3 d. pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 3 d. 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo už 2004 m. rugsėjo 25 d. padarytą nusikaltimą. BK 64 str. 1,3 dalių tvarka prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta 5 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo su 2500 lt bauda bausmė. 2006 m. spalio 18 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu šis teismo nuosprendis, panaikinus jo dalį bausmių subendrinimo dalyje, pakeistas ir, 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 3 d. paskirta 3 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė BK 63 str. 5 d. 2 p. tvarka apėmimo būdu subendrinta su 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 245 str. paskirta bausme bei iš dalies sudedant BK 64 str. 1, 4 dalių tvarka su paskirta subendrinta bausme pagal 2004 m. sausio 7 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
BVK 157 str. tvarka 2007 m. birželio 21 d. teismo nutarties pagrindu 2007 m. birželio 27 d. kaltinamasis lygtinai paleistas neatlikus 2 m. 11 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausmės.
2008 m. birželio 3 d. teismo nutartimi, nutarus likusios neatliktos 2 m. 11 mėn.15 d. laikui gražinti į bausmės atlikimo vietą bei į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2007 m. birželio 21 d. iki 2007 m. birželio 27 d., lygtinis paleidimas kaltinamajam panaikintas ir, 2009 m. vasario 19 d. jį sulaikius, pasiųstas į bausmės atlikimo vietą, kurioje bausmę atlieka iki šiol;
teistumai neišnykę, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 2 d., 233 str. 3 d.
Išnagrinėjęs bylą, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V., 2001 m. vasario 23 d. prie Vilkijos girininkijos garažų, esančių Kauno rajone, nuteistajam A. J. su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, baudžiamasis procesas nutrauktas, tikslu savavaldžiauti bei, žadant parvežti į namus Vilkijoje, įkalbėjus nukentėjusį V. B. įsėsti į vieno iš asmenų, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams nutrauktas, vairuojamą automobilį „Nissan Primera“ ir prieš nukentėjusio valią atvežus šį prie Liepų g. namo Nr. 9 bei apie 17 val. prievarta atvedus jį į garažą, su jais bei garaže buvusiais asmenimis, iš anksto susitarusių asmenų grupėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, kuri nukentėjusio buvo pripažįstama, bet nerealizuojama, naudodamas fizinį smurtą, t.y., mušdamas, savavaldžiavo reikalaudamas gražinti 1500 Vokietijos markių skolą jam, 1000 DM skolą asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai nutrauktas bei atsisakyti 4000 DM skolos iš asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, reikalavimo ir, kaip garantą, kad nukentėjusysis žalą atlygins, reikalavo perduoti jam automobilį „Audi 80“, kėbulo Nr. WAUZZZ89ZJA167326, automobiliais „Nissan Promera“, „Opel Vektra“, „Jeep Cherookee“ nuvežus nukentėjusį V. B. iki Vilkijos girininkijoje esančio jo garažo ir pamačius, kad reikalautas perduoti automobilis dėl techninių kliūčių nevažiuoja, paėmė to automobilio vokiškus registracijos dokumentus.
Be to, V. V. kaltinamas tuo, kad, 2001 m. rugsėjo mėnesį apie 20 d., 10-11 val., degalinėje „Statoil“, esančioje Raudondvario pl. 107a, Kaune, siekdamas paveikti nukentėjusį V. B., kad šis duotų melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-204-01, naudojo prieš jį psichologinę prievartą – grasinimus sudaryti sąlygas, kad šis negalėtų užsiimti individualia veikla, grasino fiziškai susidoroti su juo ir jo šeimos nariais, o pastarajam dėl įbauginimo duoti melagingus parodymus sutikus, pažadėjo gražinti paimto automobilio registracijos dokumentus ir 2001 m. rugsėjo mėn. apie 21-22 val. toje pat degalinėje gražino. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2001 m. rugsėjo 24 d. apie 9-10 val., prie VĮ „Regitra“ Kauno filialo, esančio Raudondvario pl. 234, Kaune, pateikė nukentėjusiam tekstą su melagingais parodymais, kad šis jį perrašytų ir pateiktų Kauno rajono apylinkės teismui bei 2001 m. lapkričio 8 d. apie 10 val., Kauno rajono apylinkės teismo patalpose, esančiose Kęstučio 29, Kaune, pateikė 3 popieriaus lapus su juose surašytais melagingais parodymais ir nurodė, kad, apklausiamas teisme, tokius parodymus duotų.
Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuoto turto prievartavimo neprisipažino ir parodė, kad teisiamas pirmą kartą už tai davė teisingus parodymus. Dabar prisimena ne viską, bet pamena, kad, 2001 m. automobilio pirkimui davęs automobilių prekyba užsiiminėjusiam V. 1500 Vokietijos markių, tikėdamasis kartu su V. ir M. uždirbti iš to 1000 markių. Po savaitės sužinojo, kad Varslauskas automobilį nupirko, o M. darbininku buvęs nukentėjusysis jį sudaužė ir pradingo. Jis jo negalėjo rasti. 2001 m. vasario 23 d. baliuje pas V. pamatęs nukentėjusį, kartu su kitais su juo aiškinosi dėl automobilio ir apsistumdė. Stumdėsi su nukentėjusiuoju apie 5-10 minučių. Nukentėjęs pažadėjo atsiskaityti ir žalą atlyginti. Neprisimena, bet jeigu paėmė jo automobilio dokumentus, tai tik kaip užstatą, kad šis už žalą atsiskaitytų. Nei degalinėje, nei „Regitroje“ su nukentėjusiuoju susitikęs nebuvo, parodymus keisti nereikalavo, jokių parodymų jam nediktavo ir nieko nenurodinėjo ir negrasino.
Nukentėjęs V. B. parodė, kad 2000 m. Vokietijoje remontavo automobilius pas R. M.. Darbą metus ir išvažiavus, R. M. liko jam skolingas 4.000 DM. Reikalaujant grįžti ir pas M. dirbti toliau, jis atsisakė, todėl 2001 m. vasario 23 d. iš girininkijos atsivežus jį į A. V. namo garažą, jis buvo mušamas, spardomas ir badomas. Reikalaujama buvo atsisakyti 4.000 DM skolos reikalavimo iš M., sumokėti 1500 DM kaltinamajam V. V. ir 1000 DM A. V., nors jis nei vienam iš jų skolingas nebuvo. Perdavus bylą į teismą, jo buvo prašoma parodymus pakeisti. Jam su tuo sutikus, atsirado jo tariama skola už automobilį. Iš kaltinamojo jis gavo surašytą pareiškimą ir pakeistų parodymų tekstą. Pareiškimą perrašęs savo ranka, nunešė į teismą, o kur padėjo surašytų parodymų tekstą, neprisimena. Sutikus pakeisti parodymus, jis atgavo savo automobilio registracijos dokumentus. Atgavęs dokumentus, parodymus jis teisme pakeitė. Dabar vėl sako tiesą.
Apklaustas R. M. parodė, kad nukentėjusysis pas jį Vokietijoje perkalinėjo vogtas mašinas ir gaudavo atlyginimą. 2001 m. vasario 23 d. jam, A. V., A. J., R. K., kaltinamajam V. V. ir nukentėjusiam pas A. V. „baliavojant“, jis liepė nukentėjusiam gražinti skolą už sudaužytą už iš V. V. gautus pinigus nupirktą automobilį. Nukentėjusiam už skolą kelis antausius jis sudavė ir išvažiavo.
Įsiteisėjusiame 2008 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje užfiksuoti A. V. parodymai rodo, kad su nukentėjusiuoju V. B. jis Vokietijoje dirbo. Nukentėjusysis Vokietijoje sudaužė jam pasinaudoti duotą automobilį ir liko už tai skolingas, bet, grįžęs į Lietuvą, skolą neigė, tad įvykio dieną, tikslu pasikalbėti, su nukentėjusiuoju atvyko į garažą. V. B. skolą pripažino. Kaip užstatas, paimti buvo nukentėjusio automobilio dokumentai.
BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti liudytojo V. B. (t.11, b.l. 19-20) parodymai rodo, kad 2001 m. vasario 23 d. į namus D. B. parvežtas sumuštas nukentėjusysis ir pasakė, kad Ramučiuose jį sumušė R. M., šios bylos kaltinamasis V. V. ir dar 2-3 žmonės. Sūnus sakėsi buvęs reketuojamas. Po sūnaus sumušimo pas juos važinėjo įvairūs automobiliai, prasidėjo grasinantys skambučiai. Sūnus jam rodė surašytą tekstą parodymų pakeitimui, bet kas tą tekstą surašė, jis nežino. Ar surašyti raštai buvo rankraštiniai, jis neprisimena. Pas juos, norėdamas suorganizuoti sūnaus ir R. M. susitikimą, atvažiavęs buvo R. K..
BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti liudytojo A. K. (t.11, b.l. 20-21) parodymai rodo, kad 2001 m. vasario 23 d. jam savo automobiliu vežant nukentėjusį ir prasilenkiant su kitu automobiliu, stabtelėjus, nukentėjusysis išlipo nuėjo pasikalbėti su jais. Sugrįžęs pasakė, kad jį parveš jie. Po kelių dienų nukentėjusį matė sumuštą, bet ar šis jam sakė kokiomis aplinkybėmis tai padaryta buvo, neprisimena.
BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti liudytojos G. B. (t.11, b.l. 32-33) parodymai rodo, kad, kad 2001 m. vasario 23 d. nukentėjusysis tvarkėsi mašiną. Naktį jį sumuštą parvežė draugas. Iš sūnaus sužinojo, kad jį mušė kaltinamasis ir dar 4-5 žmonės, kurie reikalavo grįžti dirbti į Vokietiją ir mokėti duoklę. Prasidėjus teismams, buvo grasinama ir sūnui buvo duotas mėlynu šratinuku surašytas parodymų, kokius jis turi duoti teisme, lapas. Ar sūnus jai sakė, kas tą lapą jam padavė, ji neprisimena. Į namus pas juos atvažiavęs R. K. prašė su jais susitikti ir pasikalbėti.
BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti liudytojo D. B. (t.11, b.l. 33) parodymai rodo, kad, paprašytas A. K., jis nukentėjusį vežė į Raudonojo kryžiaus ligoninę, nes šiam kraujavo ranka.
BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti liudytojo A. R. (t.11, b.l. 42-43) parodymai rodo, kad 2001 m. vasario mėn. pas jį atėjęs kruvinas nukentėjusysis sakė, kad jam skauda ranką ir prašėsi nuvežamas į ligoninę. Matė, kad visa jo ranka kruvina. Jis jį automobiliu nuvežė iki D. B.. Nukentėjęs jam sakė, kad lygtai sumuštas buvo už įsiskolinimą. Ar sakė kas sumušė, neprisimena.
2001 m. vasario 28 d. teismo med. ekspertizės aktu Nr. 1462 nustatyta, kad dėl 2001 m. vasario 23 d. kietu buku daiktu į nurodytas sritis padarytų poodinių kraujosrūvų V. B. dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, alkūnėje, dilbyje, šlaunyje, kelio srityje, blauzdoje, kairiame žaste, alkūnėje, dilbyje, plaštakoje, šlaunyje, blauzdoje, nugaroje, dėl muštinės žaizdos ir kraujosrūvos burnos vidiniame paviršiuje bei dėl aštriu duriančiu įrankiu padarytos žaizdos dešiniame žaste, nukentėjusio sveikatą sutrikdžius ilgiau nei 5 paroms, padarytas buvo lengvas kūno sužalojimas. Konstatuota aštriu įrankiu padaryta žaizda kairėje šlaunyje, padaryta buvo iki 2001 m. vasario 23 d.
Parodymų atpažinti protokolais konstatuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino laužtuvą, kuriuo garaže jis buvo mušamas, garaže paliktus savo kepurę bei pirštines ir garaže kartu su kitais jį mušusį kaltinamąjį V. V. ( t.1, b.l. 172-180, 187-188).
Teismo posėdyje ištirtų bei įvertintų faktinių duomenų visuma akivaizdžiai rodo, kad kaltinamajam V. V. pagal BK 181 str. 2 d., 233 str. 3 d. pateikti kaltinimai iš esmės grindžiami vien tik nepastoviais, nenuosekliais, prieštaringais ir faktiniais duomenimis nepatvirtintais nukentėjusio V. B. parodymais.
Pagrindo šioje dalyje V. V. veiką kvalifikuoti pagal jam inkriminuotą BK 2000 m. BK 181 str. 2 d., nėra.
2001 m. vasario 24 d. V. B. nurodė vasario 23 d. netoli namų buvęs sumuštas keturių jam nepažįstamų asmenų (t.1, b.l. 18).
Tą pačią dieną surašytame pareiškime teigė buvęs sumuštas iš matymo pažįstamų Alberto, Jaškos, Plikio, Felikso, R. M. už tai, kad R. M. primindavo apie skolą. Visų mušamas buvo tol, kol nesamas skolas pripažino (t.1, b.l. 19).
2001 m. vasario 27 d. parodymuose teigė buvęs mušamas tik R. M. ir V. V. (t.1, b.l. 162-166).
Teismo medicininės ekspertizės atlikimo metu tvirtino buvęs sumuštas dviejų iš matymo pažįstamų asmenų (t.1, b.l. 155-156).
2008 m. vasario 28 d. apklausoje parodė buvęs reketuojamas mokėti duoklę (t. 1, b.l.169).
Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nurodė apkalbėjęs asmenis bei pripažino Vokietijoje sudaužęs jam naudotis duotą automobilį ir likęs skolingas (t.3, b.l. 144-145, 162,t. 4, b.l. 8-9, 25-28, 110, 121-122).
2004 m. parodymus jis ir vėl pakeitė, teigdamas, jog įbaugintas grasinimais, melavo, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių bauginimo, prievartos buvimą, nėra..
Jo ir po to duodami parodymai nenuoseklūs bei prieštaringi.
Duodamas parodymus šios bylos nagrinėjimo teisme metu 2010 m. vasario 19 d. teismo posėdyje (t. 11, b.l. 88-91), nukentėjusysis parodė, kad, vogtų automobilių remonto darbams nesutikus jam grįžti dirbti pas R. M., 2001 m. vasario 23 d., pažadėjus parvežti jį į namus, jis nuvežtas buvo į Ramučius, kur, A. V. garaže, reikalaujant, kad jis sumokėtų V. V. 1500 Vokietijos markių skolą, A. V. 1000 Vokietijos markių skolos, atsisakytų 4000 Vokietijos markių skolos bei mokėtų duoklę, jis buvo mušamas beisbolo lazda, strypu, badomas. Atsakydamas į užduodamus klausimus, jis parodė, kad apie turėjimą mokėti duoklę bei reikalavimą sumokėti V. V. 1500 Vokietijos markių jam pasakė R. M., kad pats V. V. iš jo to nereikalavo bei, kad mušė jį visi garaže buvę asmenys (t. 11, b.l. 90).
Duodamas parodymus nagrinėjant A. V., A. J., R. K. baudžiamąją bylą, 2008 m. vasario 11 d. posėdyje pradžioje parodė, kad V. V. sudavė jam beisbolo lazda, vėliau, kad metaline montiruote, dar vėliau, kad V. V. jį pastumdavo (t.9, b.l. 107-109).
Duodamas parodymus 2009 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje parodė manąs, jog mušamas pagrinde buvo todėl, kad “vėl“ važiuotų „dirbti į Vokietiją“ (t.11, b.l. 17-19).
Apklausiamas teismo posėdyje 2010 m. vasario 19 d. taip pat nurodė, kad „viskas kilo gal todėl, kad nesutiko grįžti į darbą pas R. M.“, kad mušant V. pas jį nieko nereikalavo (t.11, b.l. 88-91).
Akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusio V. B. parodymai kaip buvo, taip ir iki šiol išliko nenuoseklūs, nepastovūs ir prieštaringi, tad teisinio pagrindo, remiantis jais konstatuoti turto prievartavimo V. V. veiksmuose buvimą, nėra.
Kaltinamojo V. V. parodymai apie tai, jog 2001 m. vasario 23 d. jis, nukentėjusiam kelis smūgius sudavė už jo bei A. V. R. M. duotus pinigus nupirkto automobilio Vokietijoje sudaužymą ir tuo padarytos žalos jam neatlyginimą, nepaneigti.
Šalies argumentai
R. M. teigimu, nukentėjusiojo darbo pas jį Vokietijoje metu, jis šiam buvo davęs naudotis automobilį, kuris pirktas buvo bendrai V. V. ir kitų. Nukentėjusysis gautą naudotis automobilį sudaužė ir, palikęs jį gatvėje, neatlyginęs žalos, iš Vokietijos išvyko, todėl, 2001 m. vasario 23 d. iš jo buvo reikalaujama padarytus nuostolius atlyginti. Nukentėjusio V. B. šios bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai patvirtina, kad, būdamas Vokietijoje, jis tikrai remontuoti automobilius iš gyvenamos vietos atvykdavo bei po darbo į namus grįždavo R. M. jam tam duotu naudotis automobiliu.
Nukentėjusysis V. B. automobilio sudaužymo Vokietijoje faktą neigia, tačiau paaiškinti kada, kur, kokiomis aplinkybėmis ir kokiame stovyje išvykdamas iš Vokietijos jis automobilį R. M. gražino, nurodyti negali. 2005 m. liepos 5 d. Kauno m. VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos tarptautinių ryšių grupės specialisto Ž. V. (t.7, b.l. 180) informacijos apie tai, jog „interpolo Vokietijos nacionalinis biuras informavo, kad šios šalies teisėsaugos institucijos neturi informacijos, kad V. B. .... būtų padaręs avariją Hamburgo ar Halės rajonuose...“ teisingumą patvirtinantys duomenys, nenurodyti. Pažymėtina, kad net ir esant šio turinio pažymą patvirtinantiems faktams byloje, pagrindo ja remiantis paneigti R. M. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis Vokietijoje sudaužytą automobilį paliko gatvėje, taip pat neduoda, nes duomenų apie tai, jog V. V. nurodytu laiku Vokietijoje nebūtų buvęs rastas gatvėje paliktas sudaužytas automobilis, nėra. Nukentėjusysis Vokietijoje dirbo nelegaliai remontuodamas vogtus automobilius. Kad R. M. tuo metu Vokietijoje tikrai turėjo automobilį Mazda, patvirtina automobilio pasas ir automobilio pirkimo dokumentai (t.4, b.l. 60-65). Nukentėjusysis iš Vokietijos išvyko 2000 metais. Galimybės patikrinti Vokietijoje užregistruotų anksčiau nei 2000 m. rugpjūčio 9 d. įvykių, galimybės patikrinti nėra (t.7, b.l. 180). Duomenų, rodančių, jog nukentėjusysis Lietuvoje realiai užsiėmė automobilių remonto verslu, taip pat nėra. Teigdamas, turėjęs šiam verslui patentą, nukentėjusysis jokių nei pajamų deklaracijų, nei faktinio verslo vykdymo buvimą patvirtinančių duomenų, neturi. Deklaracijų tuo metu jokių nepildė, tad jo teiginiai, jog prievartaujamas jis buvo dėl vykdyto automobilių remonto verslo, abejotini.
Iš duomenų byloje matyti, kad ir 2002 m. sausio 8 d. savo rašytame apeliaciniame skunde, ir dalyvaudamas 2002 m. vasario 26 d. teismo posėdyje apeliacine tvarka A. V. ir kitų baudžiamojoje byloje nagrinėjant jo apeliacinį skundą, ir 2002 m. liepos 10 d. rašytame atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą A. V. ir kitų baudžiamojoje byloje, ir 2002 m. rugsėjo 3 d. dalyvaudamas teismo posėdyje A. V. ir kitų baudžiamąją bylą nagrinėjant Lietuvos Apeliaciniame teisme, nukentėjusysis V. B. tvirtino V. V. už sudaužytą Vokietijoje automobilį buvęs skolingas bei nurodė duodamų parodymų metu melavęs ir, vengdamas atsiskaityti, V. V. bei kitus apkalbėjęs. O tai, kad jis pats teismui pateikė iš jo Vokietijoje naudoto R. M. vardu registruoto automobilio „Mazda“ pasiimtus ir pas save turėtus automobilio Mazda dokumentus, pagrindo paneigti kaltinamojo V. V. ir kitų parodymus apie naudoto automobilio sudaužymą, neduoda (t. 3, b.l. 161-166, t. 4, b.l. 20-23, 121-122. 128-129, t. 7, b.l. 123-124).
Nukentėjusysis Vokietijoje tikrai remontavo vogtus automobilius. Dirbo jis su A. V., kuris už automobilių vagystes Vokietijoje buvo teistas. Vadinasi, nukentėjusysis ir žinojo, ir suprato, kad Vokietijoje užsiima nelegalia nusikalstama veika. Už tokią savo veiklą R. M. jam mokėjo. Nukentėjusio teiginiai, jog R. M. jam nesumokėjo 4000 lt darbo užmokesčio, taip pat abejotini. R. M. oficialaus verslo Vokietijoje neturėjo. Užsiėmimas neteisėta nusikalstama veika (automobilių vagystės, identifikacinių numerių pavogtuose automobiliuose keitimai, vogtų automobilių remontas), pagrindo reikalauti darbo užmokestį, nukentėjusiam nesuteikė. Nukentėjusysis to teisėtais būdais ir nereikalavo, tad V. V. bei kitiems tikrai nebuvo ir jokio reikalo reikalauti, kad nukentėjusysis atsisakytų 4000 Vokietijos markių skolos reikalavimo. Liudytojų V. B. ir G. B. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis niekam skolingas nebuvo, jokių automobilių avarijoje nesudaužė, faktiniais duomenimis nepatvirtinti.
Įsiteisėjusiu 2008 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos nuosprendžiu yra konstatuota bei įsiteisėjusia 2009 m. gegužės 26 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi (t.10, b.l. 16-29, 99-110) patvirtinta, kad 2001 m. vasario 23 d. penki asmenys (tame tarpe ir kaltinamasis V. V.) smurtą bendrininkų grupėje prieš nukentėjusį V. B. vartojo savavaldžiaudami.
Tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis bei kiti smurtą prieš nukentėjusį vartoję asmenys nurodo skirtingas smurto vartojimo priežastis. Jų nei patvirtinti, nei paneigti, nesant tam faktinių duomenų, negalima. Kaltinamojo V. V. bei kitų jo bendrininkais įvardytų asmenų parodymams prieštaraujant nukentėjusio parodymams ir išnaudotų visų galimybių pasėkoje nepavykus prieštaravimų pašalinti, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPk normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ visos abejonės vertintinos kaltinamojo V. V. naudai.
Bylos duomenimis, nukentėjusio sudaužytą automobilį R. M. perkant, panaudota buvo ir kaltinamojo V. V. tam R. M. duoti 1500 Vokietijos markių, tad, nukentėjusiam automobilį sudaužius, V. V. pagrįstai manė turįs teisę reikalauti iš nukentėjusio 1500 Vokietijos markių gražinimo.
V. V., veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje su nuteistu už tai A. J., asmenimis (A. V. ir R. K.), prieš kuriuos byla, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, nutraukta, bei asmeniu (R. M.), prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, 2001 m. vasario 23 d. apie 17 val., A. V. garaže, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą teisę, kuri buvo pripažįstama bet nerealizuojama, panaudojęs fizinį smurtą, reikalaudamas gražinti skolą, jos gražinimo užtikrinimui reikalaudamas perduoti automobilį ir paimdamas kaip užstatą nukentėjusio automobilio „Audi 80“ dokumentus, savavaldžiavo, tad V. V. veika šioje dalyje atitiko 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcijos 1961 m. BK 214 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo iki penkerių metų ir bauda bausmę. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo 5 metai (1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p.).
Įsigaliojus naujam BK, V. V. veika atitinka 2000 m. BK 294 str. 2 d. kvalifikaciją, kurioje už šios nusikalstamos veikos padarymą numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki 5 metų. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už šios nusikalstamos veikos padarymą yra 8 metai.
Ne tik veikos nusikalstamumą, bet ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veiką padariusio asmens teisinę padėtį ... palengvina įstatymas ....nustatantis asmeniui palankesnius senaties, teistumo terminus (2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 38) Šiuo konkrečiu atveju, 5 m. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1961 m. BK 214 str. 2 d. senatis yra žymiai trumpesnė už 8 m. senaties trukmę, veiką kvalifikuojant pagal 2000 m. BK 294 str. 2 d.
Tiek pagal 1961 m. BK 7 str. 2 d., tiek ir pagal 2000 m. BK 3 str. 2 d. įstatymas, švelninantis bausmę ar kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tad, kaltinamajam V. V. šioje dalyje pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuojama į 1961 m. BK 214 str. 2 d., nes, savavaldžiavimo metu A. V. garaže nukentėjusį mušdamas, kaltinamasis prieš jį vartojo fizinį smurtą.
Penkeri metai nuo paskutinės kaltinamojo 2005 m. kovo 16 d. padarytos nusikalstamos veikos yra suėję 2010 m. kovo 16 d.. Tačiau iš duomenų byloje matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nuo 2008 m. kovo 7 d. į teismo posėdžius, neatvyko. 2008 m. balandžio 23 d. paskelbta buvo jo paieška (t. 9, b.l. 148). Surastas ir sulaikytas jis buvo 2009 m. vasario 19 d. (t.10, b.l. 118), t.y. beveik po 10 mėnesių. Kaltinamajam pasislėpus nuo teismo, senaties eiga sustojo ir vėl atsinaujino tik nuo jo sulaikymo dienos, tad, šiuo konkrečiu atveju 5 metų senaties terminas už 1961 m. BK 214 str. 2 d. padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam nėra suėjęs.
Iš duomenų byloje taip pat matyti, kad už poveikio nukentėjusiam V. B. darymą 2001 m. rugsėjo apie 20 – 24 bei 2001 m. lapkričio 8 dienomis, kaltinamajam V. V. inkriminuota 2001 m. galiojant 1961 m. BK padaryta nusikalstama veika, to motyvuotai nepagrindus, kvalifikuota yra pagal 2000 m. BK 233 str. 3 d.
2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio BK 233 straipsnis 3 d. neturėjo. 2-oji šio straipsnio dalis arešto arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmes numatė tam, kas bet kokiu būdu naudodamas smurtą ar kitokią prievartą, siekė paveikti .... nukentėjusį ...
2004 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. IX-2093 redakcijos BK 233 str. 3 d. (galioja ir šiuo metu) atsakomybę numato tam, kas bet kokiu būdu siekdamas paveikti .... nukentėjusį asmenį...., kad šis.... duotų melagingus parodymus, naudojo smurtą ar kitokią prievartą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo taip pat yra numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmės. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo ir yra 8 metai (2000 m. BK 95 str. 1 d. 1 p. c p.p). Iš duomenų byloje matyti, kad kaltinamasis kaltinamas nusikalstamos veikos, padarytos 2001 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais. 2004 m. sausio 7 d. jis nuteistas buvo už 2000 m. birželio 26 d. padarytą nusikalstamą veiką. 2002 m. gegužės 11 d. jis nuteistas buvo už 2004 m. lapkričio 17 bei 2005 m. kovo 16 dienomis padarytas nusikalstamas veikas, o 2006 m. balandžio 3 d. jis nuteistas už 2004 m. rugsėjo 25 d. padarytą nusikalstamą veiką, tad šiuo konkrečiu atveju, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal BK 233 str. 3 d. kaltinamajam sueitų 2013 m. kovo 16 d.
V. V. inkriminuotos veikos padarymo metu atsakomybę už poveikio nukentėjusiam darymą numatė 1961 m. BK 297 str. 2 d. ir tuo metu už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta buvo laisvės atėmimo iki 4 m. su bauda ar be jos arba vien tik baudos bausmė. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šios nusikalstamos veikos padarymą tuo metu buvo 5 metai (1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p).
Akivaizdu, kad šios V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 297 str. 2 d. greta laisvės atėmimo numačiusi ir su laisvės atėmimu nesusijusią švelnesnę bausmę, švelnina bausmę, o 5 m. trukmės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis, lengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Tiek 1961 m. BK 7 str. 2 d., tiek ir 2000 m. BK 3 str. 2 d. konstatuota, kad, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims ... Esant minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad kaltinimas kaltinamajam inkriminuotą 2001 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais padarytą poveikį nukentėjusiam darymą pagal 2000 m. BK 233 str. 3 d., kvalifikavo nepagrįstai, todėl kaltinamajam inkriminuota veika iš 2000 m. BK 233 str. 3 d., kaltinimui šioje dalyje pasitvirtinus, perkvalifikuota turėtų būti į 1961 m. BK 297 str. 2 d.
Kaltinamasis V. V. pagal BK 233 str. 3 d., kaltinamas tuo, kad 2001 m. rugsėjo apie 20 d. 10-11 val. degalinėje „Statoil“, esančioje Raudondvario pl. 107, Kaune, siekdamas paveikti nukentėjusį V. B., kad šis duotų melagingus parodymus, naudojo psichologinę prievartą – grasinimus sudaryti sąlygas, kad jis negalėtų užsiimti individualia veikla, grasino fiziškai susidoroti su juo bei šeimos nariais, o šiam sutikus, pažadėjo gražinti paimtus automobilio dokumentus ir 2001 m. rugsėjo apie 21-22 dienomis juos gražino bei 2001 m. rugsėjo apie 24 d. apie 9-10 val. pateikė V. B. pareiškimo su melagingais parodymais tekstą, nurodęs jį perrašyti ir pateikti Kauno rajono apylinkės teismui, o 2001 m. lapkričio 8 d. apie 10 val. Kauno rajono apylinkės teisme pateikė nukentėjusiam V. B. 3 popieriaus lapus su juose surašytais melagingais parodymais, nurodęs tokius parodymus ir duoti.
Kaltinimas šioje dalyje grindžiamas yra iš esmės vien tik nukentėjusio V. B. nenuosekliais, prieštaringais ir faktiniais duomenimis nepatvirtintais parodymais.
Ikiteisminį tyrimą byloje atnaujinus, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis teigė, kad 2001 m. rugsėjo mėnesį atsitiktinai degalinėje jo sutiktas kaltinamasis V. V. pasiūlė jam tartis gražiuoju, sakydamas, jog kitaip jo tėvams nebus gyvenimo, jis negalės dirbti, su juo bus susidorota. Jam iš baimės sutikus, toje pat vietoje kaltinamasis gražino mašinos dokumentus ir pasakė prieš teismo posėdį atnešiąs parodymų tekstą. Susitikus Regitroje po kelių dienų, jis gavo surašytą tekstą, jog kaltinamuosius yra apkalbėjęs, kurį perrašęs, pridavė teismui. Atvykęs į teismo posėdį, jis iš V. V. gavo ir surašytą trijuose lapuose parodymų, kuriuos teisme turėjo duoti, tekstą. To pasėkoje jis parodymus ir buvo pakeitęs (t.7, b.l. 188-191, 193-196, t.8, b.l. 8-9).
Duodamas parodymus 2008 m. vasario 11 d. teismo posėdyje (t.9, b.l. 107-109) tai teigė, kad V. V. jo prašė pakeisti parodymus, tai, kad pakeisti parodymus V. V. reikalavo ir grasino padegsiąs, tai, kad keisti parodymus reikalavo V. V. ir Šatas.
Duodamas parodymus 2009 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje (t. 11, b.l. 17-19) nukentėjusysis tvirtino, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant teisme, 2001 m. jam skambino, grasino padegsią, susidorosią ir reikalavo pakeisti parodymus V. V. ir A. J.. 2001 m. rugsėjo 20 d. jam buvo pasakyta pakeisti parodymus ir perduoti lapai su surašytais parodymais.
Duodamas parodymus 2010 m. vasario 19 d. teismo posėdyje (t. 11, b.l. 88-91), tvirtino parodymus pakeitęs todėl, jog pas jį važinėję J. ir K. jam grasino. Naujų parodymų tekstą jam atvežė V. V. bei, kad V. V. jam grasino tik garaže. Apie parodymų keitimą jis su kažkuo tai kalbėjosi teisme, bet su kuo, neprisimena. Dėl parodymų keitimo buvo susitikęs ir kalbėjosi ne su vienu V. V., bet su visais. Atiduodamas dokumentus, V. V. jam negrasino. Parodymus pakeisti Š. naudai jo prašė Š.. Pakeisti parodymus teisme pas jį prašė visi.
Toks nukentėjusio duodamų parodymų nepastovumas, prieštaringumas ir nenuoseklumas pagrindo jais tikėti, neduoda.
Kaltinamasis V. V. tokį jam inkriminuotą kaltinimą kategoriškai neigia. Nukentėjusio V. B. parodymus tvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra. Nukentėjusio duodamų parodymų apie tai nei patvirtinti, nei paneigti, nesant tam faktinių duomenų, negalima. Nukentėjusio parodymuose esančių prieštaravimų, išnaudojus visas galimybes, pašalinti nepavyko. Duomenų byloje, kad nukentėjusio parodymų 2001 m. keitimas būtų buvęs įtakotas prieš jį vartotos psichologinės prievartos, taip pat nėra, tad, nesant neginčijamų V. V. kaltę patvirtinančių duomenų byloje ir esamus prieštaravimus aiškinant kaltinamojo V. V. naudai, kaltinamasis V. V. pagal jam inkriminuotą BK 233 str. 3 d. išteisintinas nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį visuomenei; į jo sunkumo pobūdį;, į kaltinamojo asmenybę; į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas; į tai, kad 2007 m. sausio 31 d. LAT panaikintu 2002 m. birželio 17 d. nuosprendžiu už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam paskirta buvo 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; į tai, kad 2007 m. sausio 31 d. LAT nutartimi panaikinus 2002 m. birželio 17 d. nuosprendį, juo kaltinamajam paskirta bausmė pasiliko subendrinta su vėlesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir kaltinamasis, panaikintu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su vėlesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis atlikinėja iki šiol; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo sveikatą, šeimyninę padėtį.
BK 214 str. numatyta nusikalstama veika nebuvo pirmoji kaltinamojo padaryta nusikalstama veika.Po jos padarymo kaltinamasis nusikaltimų daryti nenustojo. Naujas nusikalstamas veikas padarė ir 2004 m. rugsėjo 25, ir lapkričio 17, ir 2005 m. kovo 16 dienomis, tad už šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina reali su laisvės atėmimu susijusi bausmė.
Šiuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika padaryta iki priimant 2004, 2005 bei 2006 metų nuosprendžius. Nors 2007 m. sausio 31 d. LAT nutartimi 2002 m. birželio 17 d. nuosprendis dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kaltinamojo atžvilgiu ir buvo panaikintas, tačiau pagal jį jam bausmė liko subendrinta su vėlesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis bei atlikinėjama, tad į BK 63 str. tvarka subendrintų bausmių atlikimą įskaitytinas kaltinamojo atliktas 3 m. 4 mėnesių 26 d. bausmės laikas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. V., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 214 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams šešeriems mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 214 str. 2 d. paskirtą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę BK 63 str. 1, 4 dalių tvarka iš dalies sudedant subendrinti su 2004 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti 3 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
2006 m. balandžio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 3 d. paskirtą 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę BK 63 str. 5 d. 2 p. tvarka apėmimo būdu subendrinti su 2005 m. gegužės 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 str. paskirta 20 MGL dydžio 2500 lt bauda ir subendrintą bausmę paskirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Į BK 63 str. 1, 4 ir 5 d. 2 p. tvarka subendrintų bausmių atlikimą įskaityti 3 m. 4 mėn. 26 d. atliktos bausmės.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą BK 63 str. 1, 4 dalių tvarka subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir paskirtą BK 63 str. 5 d. 2 p. tvarka subendrintą 3 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę BK 64 str. 1, 3 d. tvarka iš dalies sudedant subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nustatyti, kad nuosprendžio priėmimo dienai V. V. paskirtoje galutinėje subendrintoje 5 m laisvės atėmimo bausmėje likusi neatlikta bausmės dalis yra 1 m. 7 mėnesiai 4 dienos.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010 m. birželio 23 d.
Pagal 2000 m. BK 233 str. 3 d. kaltinamąjį V. V. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.