- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-1055-823/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00186-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- UAB „Ukmergės šiluma“
- Kategorijos
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. D. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikštos laiką priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas L. D. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas: 1) atnaujinti terminą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu ir pripažinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą neteisėtu bei nurodyti, kad darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsnio 4 dalį, atleidimo iš darbo diena laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, 2) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ 1252,78 Lt išeitinės išmokos bei 1252,78 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 4) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. pradėjo dirbti pas atsakovą katilinės operatoriumi pagal terminuotą darbo sutartį, tačiau 2010 m. rugsėjo 30 d. suėjus terminui dirbo toliau, prašymo dėl termino pratęsimo nerašė. Darbas yra nuolatinio pobūdžio. Tačiau 2011 m. sausio 30 d. jis buvo atleistas neva pasibaigus terminui.
Ieškovas taip pat prašė: 1) skubiai užtikrinti įrodymus, esančius pas atsakovą, ir pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui sudaryti tikslų toliau nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį: 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. balandžio 1 d. atsakovo įmonėje dirbusių katilinės operatorių darbo sutartis; 2012 m. sausio 31 d. atsakovo įmonėje dirbančių katilinės operatorių darbo sutartis; 2) išreikalauti iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ per teismo nustatytą terminą duomenis, kiek darbuotojų – katilinės operatorių dirbo atsakovo įmonėje 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. balandžio 1 d., ar jų darbas terminuotas, ar buvo pratęsinėjamas terminas, kokiu pagrindu; jei buvo atleisti – duomenis apie atleidimus 2011 m. sausio – balandžio mėn., kada ir kokiu pagrindu buvo atleisti; įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, kiek 2012 m. sausio 31 d. dirba katilinės operatorių atsakovo įmonėje, pagal kokias darbo sutartis. Nurodė, kad įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, atsakovo nesąžiningus veiksmus, dokumentų – ieškovo prašymų pratęsti darbo sutarties terminą – klastojimą, atsisakymą pateikti prašomą informaciją apie kitus katilinės operatorius, ieškovas turi pagrindą bijoti, kad skubiai neužtikrinus bylos esmei atskleisti reikalingų įrodymų, vėliau pasidarys sunku juos gauti. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, gali bandyti paslėpti ar pakeisti dokumentus, klastoti duomenis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino ieškovo L. D. prašymų dėl įrodymų užtikrinimo ir įrodymų išreikalavimo iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“. Nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas suėjus terminui, t.y. neva dėl to, kad 2010 m. lapkričio 29 d. parašė prašymą dėl darbo sutarties pratęsimo iki 2011 m. sausio 30 d. Iš ikiteisminio tyrimo metu padarytos 2011 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvados matyti, kad ant 2010 m. lapkričio 29 d. L. D. vardu išspausdinto prašymo dėl darbo sutarties pratęsimo, eilutėje ties vardu ir pavarde „L. D.“, pasirašė ne L. D. Taigi 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. balandžio 1 d. atsakovo įmonėje dirbusių katilinės operatorių darbo sutartyse ir 2012 m. sausio 31 d. atsakovo įmonėje dirbančių katilinės operatorių darbo sutartyse esantys duomenys nėra būtini nagrinėjant ieškovo ieškinį, nėra teisinio pagrindo įrodymams užtikrinti. Vadovaujantis taip pačiais motyvais netenkintas prašymas dėl duomenų išreikalavimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. D. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: skubiai užtikrinti pas atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ esančius įrodymus ir išreikalauti iš atsakovo duomenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinyje įrodinėjama, kad katilinės operatoriaus darbas yra nuolatinio pobūdžio, ir kad su katilinės operatoriais sudaromos neterminuotos darbo sutartys, todėl prašomi išreikalauti ir užtikrinti įrodymai yra svarbūs objektyviam bylos išnagrinėjimui. Ieškovas teismo prašo išreikalauti duomenis apie katilinės operatorių atsakovo įmonėje darbo ir atleidimo sąlygas, norėdamas gauti įrodymus, kad ieškovas buvo neteisingai atleistas, nes jam buvo taikomos kitokios sąlygos nei kitiems darbuotojams. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo įmonėje buvo klastojami dokumentai, susiję su atsakovo atleidimu, ir kad atsakovas atsisako prašomus įrodymus pateikti geruoju, yra pagrindas manyti, kad vėliau taps sunku šiuos įrodymus gauti, kad jie bus paslėpti ar suklastoti. Teismo nutartis yra nemotyvuota. Be to, teismas, nagrinėdamas darbo bylas, turi būti aktyvus, nes darbuotojas yra silpnesnioji pusė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas su ieškovu buvo sudaręs terminuotą darbo sutartį, kurios terminas buvo dukart pratęstas, o po to darbo sutartis nutraukta suėjus jos terminui. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas L. D. pareiškimu, buvo sustabdytas dėl to, kad nepavyko nustatyti asmenų, suklastojusių L. D. parašą 2010 m. lapkričio 29 d. prašyme dėl darbo sutarties pratęsimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovo įmonėje buvo klastojami dokumentai. Įrodymai užtikrinami tada, kai yra realus pagrindas baimintis, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas bandys dokumentus paslėpti ar pakeisti. Darbo sutartys ir su jomis susiję duomenys yra svarbūs ir registruojami įmonės dokumentai, informacija apie darbo santykių pradžią ir pabaigą teikiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai, kad atsakovas nepateikė ieškovui visos prašomos informacijos, savaime nėra pagrindas taikyti įrodymų užtikrinimą, nes įrodymus teismas gali išreikalauti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje. Skundžiama nutartis neatima iš ieškovo galimybės bylos eigoje reikšti prašymus dėl įrodymų užtikrinimo ir išreikalavimo, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199, 221-222 straipsnių reikalavimus. CPK neįpareigoja teismo iškart priėmus ieškinį spręsti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Be to, pareikšti prašymai dėl įrodymų užtikrinimo ir įpareigojimo pateikti įrodymus yra analogiški.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 221, 222 straipsniais asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Asmens prašyme dėl įrodymų užtikrinimo be procesiniams dokumentams privalomų elementų turi būti nurodomi įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti, aplinkybės, kurias įrodymas turi patvirtinti, bei priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į faktinę situaciją bei egzistuojančių aplinkybių visetą, vertina, ar yra būtinybė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir ar egzistuoja reali grėsmė, kad neužtikrinus įrodymų, susijusių su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, jie gali neišlikti. Be to, sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog įrodymai, kuriuos užtikrinti atsisakė pirmosios instancijos teismas, yra labai svarbūs nagrinėjamai bylai, o atsakovas šiuos įrodymus gali sunaikinti. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą užtikrinti ieškovo prašomus įrodymus grindė tuo, jog prašomi užtikrinti įrodymai nėra būtini ieškinio išnagrinėjimui. Teismas turi įvertinti prašomus užtikrinti įrodymus sąsajumo aspektu, tačiau nėra saistomas pareigos jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje įvertinti byloje esančių įrodymų pakankamumą sprendimui byloje priimti. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio argumentų ir prašomų užtikrinti įrodymų sąsajumą, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė užtikrinti įrodymus, nes kitų atsakovo darbuotojų darbo sutartys neturi akivaizdaus ryšio su buvusio atsakovo darbuotojo – ieškovo – darbo santykiais. Apeliantas teisus, kad teismas su darbo santykiais susijusiose bylose turi atsižvelgti į tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji teisinių darbo santykių šalis, tačiau tai nepagrindžia būtinybės užtikrinti apelianto prašomus įrodymus. Vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose paaiškėjus, kad apelianto nurodyti įrodymai yra svarbūs bylos tinkamam išnagrinėjimui, teismas gali išreikalauti šiuos įrodymus iš atsakovo.
Apelianto argumentai neįtikina, kad egzistuoja ir kita įrodymų užtikrinimo sąlyga, t. y. kad vėliau pateikti įrodymus pasidarys negalima arba sunku. Apelianto argumentai, susiję su galimu dokumentų praradimu ar suklastojimu, nėra pagrįsti. Vykęs ikiteisminis tyrimas dėl parašo prašyme pratęsti darbo sutartį suklastojimo nepatvirtina, kad atsakovas galėtų slėpti ar klastoti darbo sutartis, kurios yra svarbūs ir saugomi įmonės dokumentai, juo labiau kad informacija apie darbo santykius nėra saugoma tik įmonėje, ji yra teikiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl įrodymų užtikrinimo priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl atsisakymo išreikalauti įrodymus nėra skundžiama – galimybės apskųsti tokią nutartį CPK nenumato, o kelio tolesnei bylos eigai nutartis dėl įrodymų užtikrinimo neužkerta. Tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kad dalyje dėl įrodymų išreikalavimo nutartis nėra skundžiama, nesuteikia bylos šalims teisės apskųsti nutarties šioje dalyje. Remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, tais atvejais, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, kad skundžiamas procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta išreikalauti įrodymus, nutraukti.
Atskirąjį skundą atmesti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.