Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui R. Š. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui elektroninės bylos priedai – būsto draudimo liudijimas; turto sugadinimo, sunaikinimo aktas; pranešimas apie žalos atlyginimą; mokėjimo nurodymas, patvirtinantis draudimo išmokos išmokėjimą; turto remonto sąmata; NTR išrašas; pretenzijos; nuotraukos, ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)F, buvo aplietas dėl buto esančio virš draudėjo buto, kurį nuosavybės teise valdė atsakovas. Taigi butui padaryta žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto įrenginių būklės (CK. 6.246-6.249 straipsniai). Vadovaujantis CK 6.1051 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką ir įgijo regreso teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovą. Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų visiškai atlyginęs ieškovei žalą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė ir už jos nevykdymą gali būti reikalaujamos kompensuojamosios palūkanos. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 4,19 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo nesumokėtos žalos sumos (157,65 Eur) po 5 procentus už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2018 m. lapkričio 9 d. (194 d.).

Kadangi ieškovės ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ieškovei priteistinas iš atsakovo 157,65 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 4,19 Eur dydžio kompensacinės palūkanos (CK 6.1 straipsnis, 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolių tinkamai nevykdė, iš jo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį visiškai patenkinus iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už advokato paslaugas, iš viso 85,08 (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1dalimi,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas Vilnius, Basanavičiaus g. 12, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. 77 7300 0100 0054 3713, bankas Swedbank, akcinė bendrovė, 161,84 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 84 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.