- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-05
- Bylos Nr.
- 1S-577-303-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Kartanienė
teismo posedyje išnagrinejo suimtojo D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliecio, nedirbancio, išsituokusio, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, itariamo pagal LR BK 129 str. l d., gynejo advokato S. J. skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarties, kuria pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas trims menesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
D. R. itariamas tuo, kad 2007 m. rugsejo 30 d. apie 04.30 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje asmeninio konflikto su P. M. metu, viena karta dure peiliu pastarajam i krutines sriti, nuo ko šis mire, ir taip pastaraji nužude, t.y. itariamas padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 str. l d.
Byloje esantys faktiniai duomenys: liudytoju N. M., I. L., A. R., A. R. parodymai, paties itariamojo D. R. parodymai, ivykio vietos apžiuros protokolas, teismo medicinos specialisto pažyma, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagristai manyti, kad D. R. padare jam inkriminuojama veika.
LR BPK 140 str. tvarka itariamasis D. R. sulaikytas 2007-09-30. Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007-10-01 nutartimi jam paskirta kardomoji priemone – suemimas, kurio terminas to paties teismo 2007-10-26 nutartimi pratestas trims menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2007 11 01.
Šalies argumentai
Skundu suimtojo D. R. gynejas prašo panaikinti apylinkes teismo nutarti kaip neteiseta, priimta netinkamai pritaikius procesines teises normas (LR BPK 119, 121, 122 str.) bei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. Nutarimo Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ nuostatas bei nepagrista byloje esanciais duomenimis ir faktinemis aplinkybemis.
Gynejo manymu, prokuraturos prašymas pratesti suemima 3 menesiams neatitinka 125 str. 2 d. 3 ir 4 p., 127 str. 4 d. reikalavimu, kadangi prokuratura tik formaliai perraše LR BPK 122 straipsnio l d. l ir 2 punktuose numatytus suemimo pagrindus nurode abstraktaus ir bendro pobudžio motyvus. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisiu Teismas byloje Smirnova prieš Rusija, akcentavo, kad argumentai už ir prieš suemimo skyrima negali buti bendro ir abstraktaus pobudžio. Be to, prokuratura nenurode jokiu duomenu, kurie butu pagrindas toliau pratesti griežciausia kardomaja priemone – suemima ir neatsižvelgiant i tai, pakartotinai kreipesi su prašymu. Tokiu budu, prokuraturos nurodyti teiginiai yra tik prielaidos, nes nebuvo pateikti jokie pagristi duomenys, ( atitinkantys leistinumo ir lieciamumo kriterijus ), leidžiantys manyti, kad egzistuoja BPK numatyti pagrindai, kuriais remiantis D. R. butu tikslinga pratesti suemima dar trims menesiams. Be to, „besitesiantis suemimas šioje byloje gali buti pateisinamas tik tada, kai yra konkreciu požymiu, kad iš tikruju reikalauja viešasis interesas, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisves gerbimo taisykle ( 1993-01-26 EŽTT byla W prieš Šveicarija ).
Gynejo manymu, teismas darydamas išvadas, kuriu pagrindu pratese D. R. suemimo termina, iš esmes remesi tik formaliu ir BPK numatyta tvarka nepagristu prokuraturos prašymu be to, pažeide esmines LR BPK nuostatas, reglamentuojancias suemimo skyrima bei pratesima, neatsižvelge i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. Nutarimo Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant namu arešta arba pratesiant suemimo termina“, nukrypo nuo EŽTT praktikos. Taip pat, D. R. atžvilgiu taikant viena griežciausiu kardomuju priemoniu, iš esmes pažeidžiamas proporcingumo principas (LR BPK 11 str.), kadangi procesines prievartos priemones turi buti taikomos tik tais atvejais, kai be ju negalima pasiekti reikiamu proceso tikslu. Ši procesine prievartos priemone turi buti pasirenkama siekiant visuomenes požiuriu labai svarbiu tikslu – atskleisti nusikalstama veika, todel žmogaus teisiu suvaržymas yra galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo nurodytu tikslu pasiekti butu neimanoma. Gynejo manymu, šioje byloje kardomosios priemones – suemimo tolesnis taikymas visiškai neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu ir tuos pacius tikslus galima pasiekti paskyrus viena ar kelias švelnesnes kardomasias priemones pvz., namu arešta, užstata, dokumentu paemima, registracija policijos istaigoje, rašytini pasižadejima neišvykti, taciau šis klausimas apskritai nebuvo svarstytas. Tuo tarpu vien nusikaltimo sunkumo, bausmes griežtumo nepakanka ilga laika taikyti suemima, nes butinas vertinti kitas aplinkybes ( šeima, darbas, teistumas ), kurios iki minimumo mažina tikimybe D. R. pasislepti ar begti nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu ar prokuroro. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. dave parodymus, jau atlikti kiti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai t.y., apklausti nukentejusieji bei liudytojai, paskirti objektu tyrimai, todel tolesnis suemimo pratesimas tikrai netikslingas ir apriboja ( suvaržo ) itariamojo konstitucines teises. Be to, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios taikomas suemimas yra pakankamas laiko tarpas per kuri jau galejo ir turejo buti surinkti visi reikalingi duomenys. Naujas pranešimas apie itarima D. R. nera iteiktas, jokiu nauju aplinkybiu prokuraturos prašyme pratesti suemima nenurodyta. Remiantis tuo, reikia manyti, jog visi reikiami bylai išspresti duomenys yra surinkti, todel išnyksta ir butinumas toliau taikyti tokia griežta kardomaja priemone.
Skunde pažymima, kad D. R. turi tvirtus socialinius ryšius t.y. turi nuolatine gyvenamaja vieta, padeda materialiai sutuoktinei ( nors su ja negyvena ) išlaikyti nepilnameti vaika, yra pateikta pažyma apie darbo vietos suteikima, o kol, nedirbo, buvo užsiregistraves darbo biržoje, anksciau neteistas. Be to, i prokuraturos depozitine saskaita inešta 15000 Lt suma, todel nepagristi teismo motyvai, jog D. R. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, su šeima negyvena, kadangi jo sutuoktine apklausos metu patvirtino, kad jis ja ir nepilnameti vaika reme materialiai. Teismo motyvai del charakterizuojanciu aplinkybiu apie D. R. polinkius nusikalsti, remiantis buvusiu teistumu, kuris yra išnykes, manytume pažeidžia jo teisetus interesus, nes tiek teises doktrinoje, tiek teorijoje, išnykus teistumui asmuo laikomas neteistu. Taigi, gynejo manymu, D. R. paskyrus kita, švelnesne kardomaja priemone, gali buti pasiekti tie patys tikslai, t.y. galima garantuoti jo dalyvavima procese, nes nera jokiu duomenu apie tai, kad jis gali pasislepti nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, paveikti liudytojus ar kokiomis kitomis neteisetomis priemonemis trukdyti bylos tyrimui ir nagrinejimui, daryti naujus nusikaltimus. Ir priešingai, jei D. R. pažeis paskirtos švelnesnes kardomosios priemones salygas, automatiškai ji bus pakeista i suemima.
Be to, skunde atkreipiamas demesys, jog pratesdamas suemima, teismas viena prokuraturos nurodyta pagrinda LR BPK 122 str. l d. 2 p. atmete, o pasireme kitu LR BPK 122 str. l d. 3 p., 4 d. – darys naujus nusikaltimus. Tokiu budu, teismo posedyje privalejo dalyvauti pats itariamasis.
Suimtojo D. R. gynejas prašo skunda tenkinti.
Prokuroras prašo skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos dokumentu, D. R. itariamas padares labai sunku nusikaltima asmens gyvybei ir del to jam gali buti paskirta griežta laisves atemimo bausme. Nustatyta aplinkybe pagristai teismui leido manyti, jog itariamasis siekdamas išvengti gresiancios bausmes, begs nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo ir del to nebus galima pasiekti LR BPK 119 str. numatytu tikslu, juolab, kad sprendžiant iš byloje esanciu duomenu, suimtasis D. R. nera saistomas tvirtais socialiniais ryšiais : pastarasis iki sulaikymo niekur nedirbo, ir nors, padejo buvusiai sutuoktinei rupintis vaiku, kas be abejoniu yra svarbu, taciau šeimoje bei savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyveno. Taigi, paminetos aplinkybes rodo, jog byloje yra LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 d. numatytas pagrindas ir toliau taikyti D. R. atžvilgiu kardomaja priemone - suemima.
Suimtajam paskirtas suemimo laikotarpis – istatymiškai ir faktiškai realiai pamatuotas, nustatytas nepažeidžiant LR BPK 127 str. 1 d. itvirtintos nuostatos : tiriamas ivykis, padarytas 2007 m. rugsejo 30 d., nuo jo tyrimo pradžios iki šio laiko, yra atlikta didele dalis reikiamu ikiteisminio tyrimo veiksmu, paskirtos ekspertizes.
Taciau, suimtojo gynejo skunde teisingai nurodoma, jog sprendžiant klausima del suemimo termino pratesimo D. R., teismas, nedalyvaujant suimtajam, viena, iš prokuraturos pareiškime nurodytu suemimo pagrindu, numatytu LR BPK 122 str. l d. 2 p., pakeite kitu – LR BPK 122 str. l d. 3 p., 4 d., ir del kito suemimo pagrindo pastarojo neapklause. Todel, šis suemimo pagrindas iš teismo nutarties pašalinamas. Taciau, kadangi, kitas suemimo pagrindas, numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., kaip jau anksciau buvo mineta, konstatuotas pagristai, apylinkes teismo teisejo nutartis paliktina galioti.
Itariamajam D. R. paskirtos kardomosios priemones termino pratesimas nepažeidžia nei nacionaliniu, nei tarptautines teises aktu nuostatu, kurie numato galimybe suvaržyti asmens laisve kai tam yra istatyminiai pagrindai bei salygos, kurie nustatyti bei nurodyti šioje nutartyje.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti suimtojo D. R. gynejo skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarti, kuria pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas trims menesiams, skaiciuojant nuo 2007 11 01.
Nutartis galutine.