- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-569-531/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. Ž. 2015-09-01 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182 str. 2 d. R. P. G., K. J., A. P. atžvilgiu.
Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras R. Ž. 2015-09-01 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, Pareiškėjas pastarąjį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartimi Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. Ž. 2015-09-01 nutarimo panaikinimo atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. Ž. 2015-09-01 nutarimą, įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 2 d. R. P. G., K. J., A. P. atžvilgiu, taikyti R. P. G. ir A. P. atžvilgiu laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, iš esmės be motyvų, neatsakyta ne į visus Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus. Pareiškėjas nesutinka su teismo ir prokuroro sprendimais dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą. Nurodo aplinkybes, jo manymu, sąlygojančias ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad R. P. G., K. J. ir A. P., jo atžvilgiu panaudodami piktnaudžiavimą pasitikėjimu, kaip apgaulės formą, įgijo savo naudai svetimą Pareiškėjo turtą – 42 vnt. žemės sklypų, esančių įvairiuose Rokiškio raj. kaimo vietovėse, bei svetimą Pareiškėjo turtinę teisę – teisę disponuoti savo nuožiūra minėtais žemės sklypais. Teigia, kad prokuroras nepagrįstai jo nurodytų aplinkybių tinkamam įvertinimui neatliko pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų, tuo pažeisdamas BPK reikalavimus, be to, netinkamai aiškino įgaliojimų turinį. Pažymi, kad teismas nevertino jo aiškiai ir smulkiai nurodytų R. P. G., K. J. ir A. P. nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad nusikalstama veika nėra galima esant nenuginčytiems žemės sklypų pirkimo - pardavimo sandoriams ir nukreipia į CK 1.91 str. Mano, kad jo interesų apsauga turi būti vykdoma tiek civilinio proceso, tiek baudžiamojo proceso tvarka, tačiau skundžiama teismo nutartis atima jam teisę į savo turtinių interesų gynybą baudžiamojo proceso tvarka, kas akivaizdžiai pažeidžia BPK 1 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas nesutinka su prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtais sprendimais dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagal jo 2015-07-22 pateiktą pareiškimą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad jame nurodyti motyvai, kuriais ginčijama skundžiama teismo nutartis bei prokuroro nutarimas, yra nepagrįsti, o minėtuose sprendimuose išdėstyti argumentai, dėl ko nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra visiškai aiškūs, paremti surinktos medžiagos duomenimis ir su jais aukštesnysis teismas visiškai sutinka.
Pareiškėjas nurodo atsakymų į visus jo iškeltus klausimus skundžiamoje nutartyje trūkumą, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti skundžiamo sprendimo motyvams. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas Pareiškėjo teiginys apie nepilną skundo išnagrinėjimą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Pareiškėjas savo pareiškime bei vėlesniuose skunduose teigė apie galimą R.P. G., K. J., A. P., veikusių pagal Pareiškėjo sudarytus vienašalius sandorius – įgaliojimus, nusikalstamų veiksmų pagal BK 182 str. 2 d. atlikimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nes šie sandoriai nėra nuginčyti, ar pripažinti ydingais teisine prasme.
Pagal BPK 168 str. 1 d. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju 2015-09-01 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 2 d. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nors Pareiškėjas pateikė tam tikrus dokumentus bei nurodė R.P. G., K. J., A. P. veiksmus, jo manymu, leidžiančius pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių Pareiškėjo nurodomų asmenų nusikalstamus veiksmus aukščiau nurodyto straipsnio apimtyje, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Pateiktieji duomenys tik patvirtina buvus civilinius teisinius santykius tarp Pareiškėjo ir jo kaltinamų asmenų R.P. G., K. J., A. P., atsiradusius teisinius padarinius Pareiškėjui bei su tuo susietą jo nepasitenkinimą šiais padariniais, ar lūkesčių nepatenkinimą. Tuo tarpu pažymėtina, kad vien formalūs, tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis pagrįsti, ir pagal subjektyvų suvokimą sau pageidaujama linkme dėstomi teiginiai bei samprotavimai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti.
Taip pat atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones, švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti tampa negalima. Todėl teismas laikosi nuomonės, kad teisės sistemoje, be baudžiamosios teisės yra pakankamai kitų teisinių priemonių, kuriomis asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, gali apsiginti, tačiau šiuo atveju jomis nepasinaudojo.
Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad R.P. G., K. J., A. P. veiksmuose yra BK 182 str. 2 d. numatytų veikų požymių, todėl ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.
Tai, kad pareiškėjas yra tikras dėl neabejotinos, jo manymu, įtariamųjų asmenų kaltės pagal konkretų BK straipsnį, nėra pagrindas naikinti priimtus procesinius sprendimus, abejojant jų teisėtumu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad skundžiamą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartį pripažinti neteisėta bei nepagrįsta ir ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.