Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB „Transolas“ dėl darbo ginčo dėl teisės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės (DK 231 str. 3 d., 4 d.).

Faktinės bylos aplinkybės

Žalos, kurią prašoma priteisti, padarymo metu ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado ieškovui vykdant darbo funkcijas, todėl dėl ieškovo pareigos atlyginti atsakovui padarytą žalą spręstina pagal DK X skyriaus normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą.

Ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju ? ekspeditoriumi. Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju darbo sutartyje detaliai nenustatytos darbuotojo teisės ir pareigos, o vairuotojo ? ekspeditoriaus darbo funkcijas apibrėžia byloje pateikti pareiginiai vairuotojo ? ekspeditoriaus nuostatai.

Ieškovas ? profesionalus darbuotojas, kaip pats nurodė teismo posėdyje turintis apie 20 metų (duomenys neskelbtini) darbo patirtį, kaip protingas, rūpestingas, atsakingas darbuotojas turėjo galimybę prieš pradedant vykdyti darbines funkcijas, jeigu nežino, pasidomėti kaip yra pakraunami, nukraunami ir gabenami naudoti automobiliai. Tačiau teismo nuomone (duomenys neskelbtini) turinčiam 20 metų šios pareigybės darbo stažą, tokios aplinkybės turėtų būti aiškios ir suprantamos. Duomenų išvadai, kad ieškovas būtų informavęs darbdavį, kad jam trūkstą kompetencijos ar patirties, kad jis pirmą kartą autovežiu gabena naudotus automobilius, nepakanka. Atsakovės atstovas M. P. nurodė, kad abejonių dėl ieškovo kompetencijos nekilo, kadangi ieškovas patvirtino, kad turi tokio pobūdžio darbo patirties, o prieš įsidarbinant turėjo galimybę, jei nežinojo, pasidomėti kaip vežami naudoti automobiliai. Be to, prieš įdarbinant ieškovą jam buvo išaiškinta visa darbo tvarka ir funkcijos bei ieškovo pasirašyti pareiginiai nuostatai. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo paaiškinimais. Abejotina, kad ieškovui nurodžius darbdaviui, kad jis neturi įgūdžių ar, kad jam trūksta kompetencijos, ar nesupranta kaip vežti ir apžiūrėti vežamus naudotus automobilius, atsakovas veikdamas savo rizika būtų siuntęs darbuotoją į komandiruotę, kai atsakovo pagrindinė veikla ir tikslas saugus krovinių pervežimas. Pareiginių nuostatų 16 ir 16.2 punktuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) privalo priimant krovinį patikrinti, t. y. krovinio pakuotės išorinę būklę. Ši nuostata nereiškia, kad kiekvienas vežamas krovinys turi būti pakuotėje ir jeigu nėra pakuotės, tai kad krovinio išorinės būklės nereikia tikrinti. Teismo manymu kiekvienas protingas, rūpestingas, atsakingas darbuotojas turi suprasti, kad (duomenys neskelbtini) turi patikrinti prisiimtą vežti krovinį ir jo išorę, nepaisant to krovinys įpakuotas ar ne. Todėl ieškovo argumentus, kad jam nebuvo išaiškinta darbdavio kaip vežti naudotus automobilius ir kaip fiksuoti jų pažeidimus, teismas laiko nepagrįstus ir nelogiškus.

Teismas taip pat atmeta ieškovo paaiškinimus kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kad pasikraunant automobilius jie buvo apgadinti ar galėjo būti jau su defektais iki pakrovimo, nes vežami automobiliai buvo naudoti. Byloje nenustatyta duomenų, jog vežami automobiliai iki pakrovimo būtų su defektais. Nors ieškovas teigia, kad automobiliai buvo pakrauti jau su defektais, tačiau jokių pagrįstų ir patikimų įrodymų nepateikė. Teismas atmeta, tokius ieškovo paaiškinimus, nes ieškovas kaip ir pats nurodė posėdžio metu turėjo darbdavio duotą fotoaparatą pažeidimams fiksuoti, tačiau nurodė, kad jis neveikė ir patvirtino, kad dėl fotoaparato veikimo/neveikimo darbdaviui nepranešė. Juolab, teigė, kad turėjo savo asmeninį telefoną su fotoaparatu, tačiau pakrovimo metu pastebėjęs defektus jų neužfiksavo ir darbdaviui nepranešė, kadangi tai yra jo asmeninis telefonas. Teismo vertinimu, nesant kitų byloje pagrįstų įrodymų, jog automobiliai pakrovimo metu jau buvo su defektais, ir tokiam ieškovo elgesiui, daro išvadą, kad neužfiksuodamas savo telefonu defektų ir nepranešdamas darbdaviui apie krovinį su defektais prisiėmė sau riziką ir atsakomybę bei apsunkino savo įrodinėjimą, leidžiantį daryti išvadą, jog automobilius jis pasikrovė su defektais. Nesant priešingų įrodymų byloje, laikytina, jog pakraunami automobiliai buvo be apgadinimų. Šią teismo poziciją byloje sustiprina ir atsakovo į bylą pateikta 2019-06-17 Transporto mokslinio tiriamojo centro nepriklausomo autotechninės ekspertizės specialisto, technikos mokslų daktaro V. V. išvada „Dėl autovežiu transportuotų automobilių apgadinimų kilmės“ šioje civilinėje byloje, kurioje nurodoma, kad dauguma pažeidimų atsirado dėl netinkamai atliktų pakrovimo, tvirtinimo, nukrovimo darbų. Kadangi automobiliai ne nauji, kai kurie dažų pažeidimai, galėjo atsirasti tiek eksploatavimo metu, tiek ir transportavimo metu. Be to, žala padaryta ieškovo komandiruotės metu, t. y. kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai, darbo metu ir atliekant darbo funkcijas. Todėl daroma išvada, kad atsakovas įrodė visas ieškovo materialinės atsakomybės sąlygas.

(duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų, su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai, 7.2 p. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi žinoti krovinių ekspedijavimo pagrindus, dokumentų pildymo tvarką (7.8 punktas), (duomenys neskelbtini) turi būti gerai susipažinęs su paskirto automobilio eksploatacijos instrukcija, mokėti tvarkyti krovinių gavimo, pervežimo ir atidavimo apskaitos dokumentus, (...) (8 punktas), priimant krovinį patikrinti krovinio pakuotės išorinę būklę (16.2 punktas), jeigu (...) krovinio pakuotės būklė netinkama, būtina įrašyti atitinkamas pastabas važtaraštyje, o siuntėjas turi patvirtinti, kad šios pastabos jam yra priimtinos (17 punktas), (...) atsisakyti vežti krovinį, kuris yra netinkamai pritvirtintas (...) (19 punktas), kontroliuoti krovinio išdėstymą automobilio kėbule, puspriekabėje arba priekaboje pakrovimo metu, siekiant, kad tai nesukeltų pavojaus eismo saugumui, transporto priemonei arba vežamam kroviniui. Jei akivaizdu, kad krovinys pakrautas netinkamai, privaloma apie tai pranešti siuntėjui ir pareikalauti pašalinti trūkumus. Priešingu atveju privaloma apie tai įrašyti į važtaraštį arba atsisakyti priimti krovinį (20 punktas), saugoti, kad nenukentėtų vežamo krovinio kokybė (21 punktas), priduodant prekes kartu su gavėjo adresu, atlikti pateiktų prekių sutikrinimą ir paimti gavėjo parašą apie prekių sutikrinimą, taip pat užrašyti pristatymo datą ir laiką (28 punktas), jei reikalinga pasirašyti kokius nors dokumentus, parašytus užsienio kalba, jų tekstas turi būti išverstas. Priešingu atveju, užsienio kalba parašytų dokumentų nepasirašinėti ir tik jei to neįmanoma išvengti, pasirašyti, prieš tai padarius įrašą „sign, but do not understand“, kas lietuviškai reiškia “pasirašiau bet nesuprantu“. Apie įvykį informuoti įmonės vadovybę arba kitus atsakingus asmeni (42 punktas). (duomenys neskelbtini) atsako už saugų krovinio vežimą visą kelionės laiką, žalą padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo (60.1, 60.12 punktai).

Ieškovas pas atsakovą dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su jam perduotų materialinių vertybių gabenimu, o transporto priemonė jam buvo perduota kaip darbo priemonė toms vertybėms gabenti, todėl jis prisiėmė atsakomybę, kad krovinys būtų tinkamai pakrautas, nugabentas gavėjui ir tinkamai iškrautas. Teismas padarė išvadą, kad gabenamo krovinių (automobilių) pažeidimai atsirado dėl ieškovo neatsargumo, kadangi ieškovas buvo atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą, nugabenimą gavėjui ir tinkamą iškrovimą. Dėl gabenamo krovinio (automobilių) apgadinimo atsakovui atsirado nuostoliai.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad vežėjo didelis neatsargumas CMR konvencijos aspektu aktualus kaip aplinkybė, dėl kurios vežėjas negali būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą. CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Viena tokių aplinkybių savo poziciją grindžia ieškovas - kad buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės (4 dalies a punktas). Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai įmanoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti, t. y. tos aplinkybės turi būti priežastiniu ryšiu susijusios su dėl krovinio praradimo ar sugadinimo atsiradusia žala. Pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kita pusei jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies normą, yra konstatavęs, kad joje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Pagal Lietuvos nacionalinę teisę, kurios taikymas yra aktualus CMR konvencijos 29 straipsnio 1 daliai, civilinėje atsakomybėje tyčinei kaltės formai pagal teisinę reikšmę gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, jeigu jis atliko veiksmus, kurie neatitinka bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų. Tokiais veiksmais laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiais veiksmais galėtų būti, ribojimų, draudimų, kitokių aiškių nuostatų nepaisymas, transporto priemonės eksploatavimo draudimų pažeidimas ir pan.

CMR konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punktą važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys: a) važtaraščio surašymo vieta ir data; b) siuntėjo pavadinimas ir adresas; c) vežėjo pavadinimas ir adresas; d) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; e) gavėjo pavadinimas ir adresas; f) krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius - jo pavojingumo klasė ir numeris; g) krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; h) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; i) su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento); j) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos; k) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 2 punktą prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys: a) nurodymas, kad perkrauti draudžiama; b) išlaidos, kurias prisiima siuntėjas; c) išperkamojo mokesčio suma, kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį; d) deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui; e) siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo; f) vežimo sutarties įvykdymo terminas; g) perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 3 punktą susitariančios šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis, kurie, jų nuomone, yra reikalingi.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra patyręs (duomenys neskelbtini), turintis, kaip pats nurodė, 20 metų (duomenys neskelbtini) darbo stažą, todėl būdamas profesionalus (duomenys neskelbtini) ir žinodamas CMR važtaraščio pildymo tvarką, priimdamas krovinį - automobilius turėjo galimybę CMR važtaraščio 18 laukelyje pažymėti vežėjo sąlygas ir pastabas, t. y. kad veža naudotą krovinį, taip pat pažymėti vežamo krovinio aiškiai matomus defektus ir kad vežimui yra naudojama atvira, be tento transporto priemonė. Iš atsakovo pateiktų CMR važtaraščių Nr. (duomenys neskelbtini), EFB Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyta, kad ieškovas būtų pažymėjęs, kad veža naudotą krovinį su defektais ir veža krovinį atvira, be tento transporto priemone. Todėl atmestini ieškovo atstovo argumentai, kad vežėjas, šiuo atveju atsakovas, turėjo ginčyti atsiradusią žalą, nes krovinys buvo vežamas atvira transporto priemone. Teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyti ieškovo veiksmai neatitinka minimalių profesionalaus vairuotojo atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, todėl jo kaltė vertintina kaip didelis neatsargumas.

Konstatavus, kad ieškovas žalą padarė ne tyčia, o dėl didelio neatsargumo, todėl ieškovui taikytina ribota atsakomybė ir atlygintinos žalos dydis ribojamas darbuotojo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu.

DK 152 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties finansines ir ekonomines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal civilinės atsakomybės institutą atsakovo veiksmai, kvalifikuoti kaip didelis neatsargumas, CMR konvencijos prasme prilygintini tyčiniams, nereiškia, kad šie jo veiksmai gali būti vertinami kaip tyčiniai pagal materialinę atsakomybę reglamentuojančias darbo teisės normas. Nors atsakovas nepripažįsta padarytos žalos, tačiau pagal Kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai atsakovas siekia, kad reikalavimas atlyginti žalą būtų visiškai atmestas, darbo ginčą nagrinėjantis organas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, gali taikyti DK 152 straipsnio 3 dalį ir sumažinti priteistinos žalos dydį.

Aplinkybė, kad atsakovas (darbdavys) turi įrodyti patirtą žalą, neatleidžia ieškovo (darbuotojo) nuo pareigos pagrįsti savo atsikirtimus (CPK 12 str.). Ieškovas nepateikė objektyvių leistinų įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, kad transporto priemonės buvo apgadintos prieš pakrovimą, bet ne dėl jo paties neatsargaus elgesio. Teismas konstatuoja, kad darbuotojas šiuo atveju būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, veikė savo rizika, o tokiais savo veiksmais sukėlė padarinius – žalą darbdaviui. Žala padaryta ieškovui atliekant darbo pareigas, kuri atsirado dėl ieškovo netinkamai atliktų darbo pareigų. Ieškovas buvo atsakingas už jam perduotas materialines vertybes, todėl nustatyti gabenamų transporto priemonių apgadinimai, nepriklausomai ar jie buvo nepastebėti ar apgadinimai buvo padaryti automobilių pakrovimo metu, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas tiek priimdamas, tiek pakraudamas, tiek iškraudamas jam patikėtas materialines vertybes netinkamai atliko jam pavestą darbą. Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad atsakovas įrodė visas ieškovo atsakomybei kilti būtinas turtinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas neteisėtais veiksmais, padarė 4750 Eur žalą. Tarp neteisėtų ieškovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovo kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu, todėl taikytina ribota turtinė atsakomybė. Žalos padarymo metu atsakovą ir ieškovą siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbine veikla (DK 151 str.).

Nors ieškovas ir ginčija savo kaltę dėl žalos atsiradimo, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas mažinti atsakovui priteistinos žalos dydį, remiantis DK 152 straipsnio 3 dalies norma. Žala padaryta darbuotojui atliekant darbo funkcijas, t. y. veikiant atsakovo naudai, valdant atsakovui priklausantį padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę. Atsakovas, kaip darbdavys, turi prisiimti ir žalos atsiradimo riziką. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, jo turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė nei ieškovo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žalą darbuotojas padarė neatsargiai elgdamasis, daro išvadą, kad atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus iš ieškovo išieškotinos žalos dydį 3283,56 Eur (547,26 Eur x 6) mažinti iki 2500 Eur. Teismo nuomone, toks žalos dydis, pagal bylos faktines aplinkybes, yra realus ir teisingas. Pagrindo labiau mažinti nustatytą žalos dydį nėra (DK 152 str.). Dėl kitų posėdžio metu šalių nurodytų paaiškinimų ir argumentų teismas plačiau nebepasisako, kadangi jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai). Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas – 741,13 Eur. Atsakovo išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių ir įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, laikytinos pagristomis. Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovui 741,13 Eur atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos (CPK 88 str., 93 str., 98 str.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 15,08 Eur. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo priteistinos 15,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) žalos atlyginimą ir 741,13 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 13 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui UAB „Transolas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,08 Eur (penkiolikos eurų 08 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.