Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-03-02 nutarimu nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. galutine - 1300 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo, už tai, kad, 2015-01-10 apie 15:00 val., Vasario 16-osios gatvėje, Jonavoje, neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. L., nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, ko pasėkoje, susidūrė su priekyje, ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. G.. Padaręs turtinę žalą policijai apie įvykusį eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog nagrinėjamas V. S. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų. Asmuo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir valdydamas padidinto pavojingumo priemonę - automobilį, kelia didelę grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams, yra pavojingas visuomenei ir kenkia viešajai tvarkai. Po eismo įvykio V. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, taip parodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingumą, jo amžių ir kitas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad jam už šį pažeidimą teismo paskirta sankcijoje numatyta nuobauda yra per švelni, ankstesnės nuobaudos nebuvo efektyvios, jis iš jų nepasimokė ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pagal pažymą apie administracinės teisės pažeidimus matoma, kad minėtas asmuo baudų nemoką, viešųjų darbų neatliko. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas R. L. leido vairuoti savo transporto priemonę V. S.. Pats V. S. žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, elgėsi neatsakingai, neįvertino visų galimų tokio turto panaudojimo pasekmių bei neabejotinai žinojo, kad jo veikimas prieštarauja įstatymams ir kitoms teisės normoms bei visuomenės interesams, tačiau jis vis tiek taip elgėsi. Institucija su teismo paskirta nuobauda nesutinka, kadangi V. S. teismo paskirta nuobauda yra per švelni ir teismas nepagrįstai netaikė transporto priemonės konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. bei V. S. kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos skyrimo pagal ATPK 130 str. 1 d. – automobilio konfiskavimo – klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra teismo kompetencija. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad <...pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Iš straipsnio konstrukcijos matyti, kad už minėtą pažeidimą gali būti skiriama bauda su arba be transporto priemonės konfiskavimu, arba administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas numatytas, kaip papildoma administracinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas V. S. administracinę nuobaudą 1300 eurų baudą, už padarytus administracinės teisės pažeidimus, neskyrė papildomos administracinės nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo ir su tokiu sprendimu aukštesnysis teismas sutinka. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje taikyti transporto priemonės konfiskavimą nėra pakankamo pagrindo.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-18-2014, 2AT-19-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą dėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymo V. S., Institucijos įsitikinimu teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, netinkamai atsižvelgė į jo asmenybę, kitus jį charakterizuojančius duomenis ir netinkamai įvertino jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, jog administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir administracine tvarka atsako tik kaltas asmuo, todėl trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. S. įvykio metu vairavo automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė R. L.. Kaip nurodė ir pats V. S. duodamas paaiškinimus policijos komisariate (b. l. 19), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 57), jam pasisiūlius nuvažiuoti į parduotuvę, automobilio savininkas R. L. davė jam automobilio raktelius, o pats atsisėdo į automobilį šalia. Kad V. S. neturi teisės vairuoti automobilį R. L. nežinojo. Savo kaltę visiškai pripažino, padarytą žalą pilnai atlygino. Duodamas paaiškinimus policijos komisariate (b. l. 21) R. L. patvirtino tas aplinkybes, jog leido V. S. vairuoti jam priklausantį automobilį, kadangi pats buvo išgėręs ir vairuoti negalėjo. Apie tai, kad V. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones jis nežinojo. Pretenzijų V. S. neturi, kadangi jis padarytą žalą atlygino. Savo automobilį, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis pardavė supirkėjams, kadangi jo jau neapsimokėjo remontuoti. Su supirkėjais surašė automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Kad automobilį turėjo saugoti nežinojo.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą V. S. atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatytą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas baustas už tos pačios rūšies teisės pažeidimą, pirmiau padaręs nusikaltimą ir skyrė įstatymo straipsniuose numatytų sankcijų – piniginių baudų vidurkį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam V. S. paskirta už padarytus pažeidimus numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. L. patvirtino tas aplinkybes, jog nežinojo apie tai, kad V. S. neturi teisės vairuoti automobilio, be to, nurodė, jog automobilio, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis jis jau nebeturi, kadangi pardavė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad V. S. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti prašoma papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, be to, ir netikslinga, kadangi transporto priemonė parduota. Aukštesniojo teismo nuomone ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, gali būti pasiekti ir pirmosios instancijos teismo paskirta pinigine nuobauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. S. pagrįstai neskirtas vairuotos transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.