Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas S. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 14 d. 9.10 val. iki nuosprendžio paskelbimo datos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, S. Z. pripažintas recidyvistu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir 2 878 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistas iš S. Z. civilinio ieškovo naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. Z. panaudodamas peilį pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2024 m. spalio 28 d. apie 13.10 val., būdamas prekybos centre „CUP“, adresu Upės g. 9, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, rankoje turėtu peiliu nupjovė telefonų „iPhone 16 Pro Max“, kurio vertė 1 499 Eur, ir „iPhone 16 Pro“, kurio vertė 1 379 Eur, signalizacijos laidus, ir pasišalino iš parduotuvės. S. Z. pasišalinus, jis iš karto buvo sustabdytas „Topo Centro“ darbuotojo Z. S., kuris pareikalavo grąžinti pavogtus daiktus. S. Z. demonstratyviai pravėręs savo striukės dešinės pusės vidinę kišenę, iš kurios kyšojo metalinė peilio geležtė, panaudodamas peilį kaip daiktą, kuriuo yra galima žaloti žmogų, taip atėmė iš Z. S. galimybę jį sustabdyti ir pasišalino iš prekybos centro, tokiais veiksmais pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 2 878 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde prašoma S. Z. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnį.

2.1. Apeliantas teigia, kad prisipažįsta padaręs vagystę, tačiau atlikti plėšimo neplanavo ir jokio peilio išeidamas iš parduotuvės rankoje neturėjo. Ši aplinkybė atsispindi vaizdo įraše. Jis S. Z. nerodė striukėje turėto peilio, kadangi jo ten nebuvo. Jis taip pat negrasino parduotuvės darbuotojui, o tik pasakė, kad nieko neturi, ir pasišalino.

2.2. Nurodo, kad jeigu S. Z. būtų gąsdinęs Z. S., šis būtų galėjęs kreiptis į kitus žmones pagalbos, tačiau to nepadarė bei pats nebuvo įsitikinęs, jog apeliantas buvo kažką paėmęs. Be to, šis asmuo dabar teigia, kad peilis buvo vidinėje striukės kišenėje, o pirminiuose parodymuose buvo nurodęs, jog peilis buvo šoninėje kišenėje. Akcentuoja ir tai, jog peilis pas apeliantą nebuvo rastas, o peilis, kurį rado pas jį po trijų savaičių, yra ne tas, kadangi signalizacijos laidus apeliantas nupjovė su atidarytuvo peiliuku. 15 cm ilgio geležtės pas jį nebuvo ir tai akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašo.

2.3. Apeliantas pažymi, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, o naudoti peilio ir smurto jis neplanavo. Pažymi, kad šiais kaltinimais parduotuvės darbuotojas bando pridengti save prieš savo valdžią, kadangi buvo pasišalinęs iš savo posto.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinkama su S. Z. veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi nėra įrodyta, jog nuteistasis liudytojui Z. S. parodė peilį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

5. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo yra galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistajam S. Z. yra inkriminuotas plėšimo, panaudojant kitą daiktą (peilį), kuriuo yra galima žmogų žaloti, padarymas. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, jog nuteistojo kaltė dėl peilio panaudojimo įrodyta, kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių objektyvių duomenų (vaizdo įrašų) nėra nieko, kas patvirtintų peilio demonstravimą, be to, vienintelio tiesiogiai įvykyje dalyvavusio liudytojo – Z. S. – parodymai negali būti pripažinti nuosekliais ir patikimais, nes jie yra tarpusavyje prieštaringi. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais bei sprendžia, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Vertinant liudytojo Z. S. parodymus, pastebėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, minėto asmens paaiškinimai yra pakankamai nuoseklūs dalyje dėl esminių įvykio aplinkybių, be to, taip pat atitinka ir baudžiamosios bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo jais netikėti ir minėtais parodymais nesivadovauti.

7.1. Pirminėje ikiteisminio tyrimo apklausoje (1 t., b. l. 95–96) liudytojas paaiškino, kad įvykio dieną, išgirdęs parduotuvėje suveikusią signalizaciją, bandė sulaikyti vaikiną, kuris šalinosi iš prekybos centro link automobilių stovėjimo aikštelės. Pasakė tam asmeniui, kad grąžintų pavogtų daiktus, tada jis iš striukės kišenės išsitraukė peilį ir nieko nesakęs jį demonstravo. Supratęs, kad tas vyras gali jį pulti, liudytojas sustojo ir jo nebesekė. Papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 100–101) Z. S. paaiškino, kad vyras dešine ranka pravėrė savo striukės dešinės pusės vidinį šoną, kur vidinėje kišenėje matėsi išsikišęs peilis. Nurodė, jog ankstesnės apklausos metu jo parodymai buvo užfiksuoti neteisingai. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu (3 t., b. l. 3–4) liudytojas parodė, kad kai pasivijo nepažįstamą vyrą, šis jam parodė peilį, dėl ko jis (Z. S.) grįžo atgal ir kvietė apsaugą. Paaiškino, jog peilis buvo nedidelis, jį pamatė, kai vyras dešine ranka praskleidė striukę. Tuo metu stovėjo gal metro atstumu nuo šio vyro, stovėjo vienas priešais kitą. Taigi šiuo atveju matyti, kad Z. S. dar ikiteisminio tyrimo metu atsisakė versijos, kad nuteistasis S. Z. buvo ištraukęs peilį iš striukės kišenės ir po to nuosekliai teigė, jog įvykio metu nuteistasis tik pravėrė vieną savo striukės atlapą bei taip pademonstravo ten esantį peilį.

7.2. Iš vaizdo įrašo „D02_20241028122455.001.mp4“ matyti, kaip S. Z. pradeda šalintis iš parduotuvės (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 12:25:05), po kelių sekundžių iš parduotuvės išbėga ir Z. S., kuris pribėga prie S. Z. ir bando jį sustabdyti (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 12:25:14). Matyti, kad abu asmenys stovi arti vienas kito, liudytojas laiko dešinę ranką ištiesęs link S. Z., po ko nuteistasis padaro mostą kaire ranka, lyg jis būtų atitraukęs striukės skverną (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 12:25:18). Iš karto po šio gesto Z. S. atšoka nuo S. Z. ir žengia keletą žingsnių atgal, bei žiūrėdamas atgal į besišalinantį nuteistąjį bando eiti šiam iš paskos, tačiau po to grįžta į parduotuvę. Tai patvirtina, kad liudytojas kažko staiga išsigąsta ir akivaizdu, kad jis taip nebūtų sureagavęs į nuteistojo pasakymą, kad jis vogtų daiktų neturi. Dėl to atmestina S. Z. pateikta versija, kad jis nieko Z. S. nerodė.

7.3. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į tai, jog 2024 m. lapkričio 14 d. asmens kratos metu (2 t., b. l. 14–19) iš nuteistojo S. Z. buvo paimtas raudonos spalvos atlenkiamas peiliukas „YATO“. Apklaustas teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 4–5) nuteistasis teigė, kad tuo metu turėjo ne kratos metu rastą, o atidarytuvo peiliuką, kuris blizgėjo, dėl to galėjo atrodyti kaip geležtė. Vis dėlto, šioje dalyje akcentuotina, kad jeigu nuteistasis nebūtų nieko parodęs liudytojui, Z. S. net nebūtų galėjęs klaidingai pamanyti, kad nuteistojo striukės kišenėje yra peilis. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, jog jis nuosekliai teigė, kad tik atsakė liudytojui, jog nieko nepavogė, po ko liudytojas nuo jo nuėjo. Įvertinus šios nuteistojo pozicijos neatitikimą jo pateiktai gynybinei versijai, darytina išvada, kad nuteistasis iš dalies pripažino, jog liudytojas galėjo pamatyti jo kišenėje buvusį peilį, t. y., kad peilis buvo specialiai parodytas Z. S. (past. – kitu atveju liudytojas net nebūtų galėjęs jo pamatyti, nepriklausomai nuo to, ar peilis buvo blizgus, ar ne). Be to, iš 2024 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 20–23, 24–39) matyti tai, kad pas S. Z. rasto kišeninio peilio geležtės ilgis yra apie 9 cm ilgio, o bendras peilio (atlenkto) ilgis – apie 19 cm, kas atitinka Z. S. parodymus, jog nuteistasis jam parodė nedidelį peilį.

8. Nors teismo posėdyje nuteistojo gynėjas teigė, kad S. Z. parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir patikimi, tačiau šiame kontekste privalu įvertinti, jog nuteistasis yra tiesiogiai suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi bei galimai siekia savo procesinės padėties pagerinimo. Vien tik tai, kad nuteistojo parodymai yra tarpusavyje neprieštaringi, esant kitiems, jo parodymus paneigiantiems duomenims, nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi jais vadovautis vien dėl nuteistojo pateiktos versijos nuoseklumo.

9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad liudytojas nuteistąjį apkalba, taip bandydamas pats save pridengti, kadangi įvykio metu buvo pasišalinęs iš savo posto. Pažymėtina, kad iki šio įvykio liudytojas Z. S. nebuvo pažįstamas su S. Z., dėl to nėra pagrindo išvadai, kad šis asmuo turi kokią nors pagrįstą priežastį nuteistąjį apkalbėti ir melagingai teigti, kad jam buvo grasinta, akivaizdžiai demonstruojant turėtą peilį. Baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra jokių šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų, dėl to vertintina, kad šie argumentai yra pagrįsti išimtinai nuteistojo subjektyvia nuomone, todėl yra atmetami.

10. Įvertinus pirmiau išdėstytą, spręstina, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai ištyrus bylos medžiagoje esančius įrodymus ir pateikiant detalius motyvus dėl jų vertinimo, todėl nėra jokio pagrindo jį keisti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

11. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. gegužės 22 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2025-22192. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 158,33 Eur dydžio sumą.

12. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).

13. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. Z. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas nuteistojo apeliacinis skundas, kuris atmetamas. Būtinybę S. Z. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, taigi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 158,33 Eur dydžio sumai iš S. Z. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.