Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Č. (M. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-127 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu M. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas galutine 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę BK 63 straipsnio 2, 9 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 29 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 5 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 2 metai 2 mėnesiai 6 dienos. 1/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2022 m. balandžio 15 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 58-127 nuteistajam M. Č. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarime nurodoma, jog M. Č. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Kaltę pripažino visiškai. Jo nusikaltimams būdingas smurto panaudojimo modelis, taip pat nusikalsta būdamas alkoholio apsvaigimo būsenoje. Nusikalstamas elgesys pasižymi sunkėjančia dinamika. Anksčiau teistas aštuonis kartus. Teismo pripažintas recidyvistu. Bausmės atlikimo metu M. Č. nedirba. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) siekia įgyti santechniko specialybę. Pokalbio metu nurodo, kad ši specialybė jo nedomina, tačiau jis baigs mokslus, tai nepakenks. Teigia, kad galėtų dirbti, tačiau nedirbs nei valgykloje, nes ten smirda, nei plaus tualetus. Sutiktų dirbti nežeminančius jo orumo darbus. Pokalbio metu nuteistasis nurodo, kad dėl šeimos padarys bet ką, tačiau kol nėra reikalo, nedirbs tokių darbų. Geriau pasiskolins pinigų iš draugų ir vėliau juos grąžins. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos informacijos matyti, kad M. Č. dažniausiai dirbdavo, darbinio nestabilumo laikotarpiu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo istorija nuoseklumu nepasižymi, nuteistasis dažnai keisdavo darbo vietas, siekdamas geresnių darbo sąlygų ar geresnio užmokesčio. Būdamas struktūruotoje aplinkoje ieško savo nedarbą pateisinančių priežasčių, deklaruoja išrankų darbo pobūdžiui požiūrį. Problemų, susijusių su mokyklos lankymu, neišreiškė. Pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Vertinimo metu nustatytos tam tikros darbinės veiklos bei nusikalstamumo sąsajos, darbinė veikla tam tikrais laikotarpiais buvo vykdoma neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei. M. Č. būdinga smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio istorija. Bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse priemonėse, programose, orientuotose į alkoholio vartojimo prevenciją ir įpročių valdymą, tačiau nesutiko dalyvauti ilgalaikės reabilitacijos programoje. Bausmės atlikimo metu nebaustas, neskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Struktūruotoje aplinkoje linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių, su pataisos įstaigoje nustatyta tvarka taikstosi, drausminėmis ar administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Tačiau neseniai patyrė sunkumų, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, pakartotinai įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, nevykdė nustatytų draudimų. Nuteistasis pokalbių metu deklaruoja visuotinai priimtinas vertybes, moralines nuostatas, tačiau jo elgesys netolimoje praeityje nesuponuoja prielaidų, jog buvo linkęs jų laikytis. 2022 m. vasario 10 d. atliktų įvertinimų duomenimis, nuteistojo M. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio elgesio rizika (šiuo metu) – aukšta. Struktūruotoje aplinkoje yra stebimas nuoseklus ir disciplinuotas M. Č. elgesys. Nuteistasis patvirtino savo gyvenamąją vietą bei įsidarbinimo galimybes paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Pastaruoju metu nuteistasis demonstruoja tam tikro laipsnio teigiamas iniciatyvas siekdamas valdyti su jo nusikalstamumu siejamų poreikių (išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu) raišką, visgi kriminogeniniai poreikiai, siejami su ryšių, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis, dar nėra visapusiškai koreguojami tikslinių bei tęstinių intervencinių priemonių pagalba. Svarbiu aspektu siekiant valdyti su nusikalstamu bei smurtiniu elgesiu susijusius poreikius išlieka priemonių vykdymo tęstinumas, nuoseklus motyvacijos asmeniniams pokyčiams skatinimas bei palaikymas. M. Č. nėra baigęs smurto prevencijos programos, nes jam netinka programos vedančiojo pozicija, neįžvelgia alkoholio vartojimo įtakos problemų atsiradime, nors įvertinimo metu gautais duomenimis, nustatytos akivaizdžios piktnaudžiavimo alkoholiu ir nusikalstamumo sąsajos. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų svarbiu aspektu išlieka intervencinių priemonių taikymas bei tęstinumas alkoholio vartojimo įpročių valdymo srityje, blaivybės palaikymas. Nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą bei siekti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo išlieka ambivalentiška. Vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Remdamasi šių aplinkybių visuma Komisija apsisprendė netaikyti lygtinio paleidimo.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Č. skundas netenkintinas

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo, jei jie yra nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis M. Č., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Vieną trečdalį bausmės jis atliko 2022 m. balandžio 15 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. M. Č. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau teismas, vertindamas socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes apie nuteistojo elgesį pataisos namuose, jo asmenybės charakteristikas, nemato akivaizdžios pažangos nuteistajam mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pareiškėjas teigia, kad Komisijos sprendimas nemotyvuotas. Ginčijamame nutarime iš tiesų nėra išvardinta faktines aplinkybes apibendrinančių teiginių, tačiau vardijamų aplinkybių pobūdis iš esmės ir be jų apibendrinimo pakankamai aiškiai rodo, kodėl Komisija vienbalsiai priėmė neigiamą verdiktą.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis bausmę atlieka už sunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą – sunkų kito asmens sužalojimą. Nusikaltimas buvo itin brutalus. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nors M. Č. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo požiūris į nusikaltimą tebestokoja brandumo. Nuteistojo teiginiai, jog tokioje pačioje situacijoje antrą kartą jis darytų tą patį, nerodo nei nuoširdaus gailesčio dėl padaryto nusikaltimo, nei nuostatų nebenusikalsti ateityje. Praeities teistumai, šio nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad nuteistasis iki įkalinimo nesaikingai vartojo alkoholį, būdamas nuo jo apsvaigęs yra linkęs į agresyvų elgesį, jo nusikaltimams būdingas smurto panaudojimo modelis, beveik visi nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, o nusikalstamas elgesys pasižymi sunkėjančia dinamika. Tačiau nepaisant to, jog nusikalstamą pareiškėjo elgesį didele dalimi lėmė alkoholio vartojimas, o būdamas laisvėje jis akivaizdžiai susidūrė su sunkumais valdyti alkoholio vartojimo įpročius, įkalinimo įstaigoje jis nerodo didelio noro spręsti šią problemą. Sutiko dalyvauti tik trumpalaikėse tikslinėse priemonėse ir programose, orientuotose į alkoholio vartojimo įpročių valdymą, atsisakė dalyvavimo ilgalaikės reabilitacijos programoje, lengvabūdiškai teigdamas, kad ateityje pats sugebės suvaldyti potraukį alkoholiui. Akivaizdžios piktnaudžiavimo alkoholiu ir nusikalstamo elgesio sąsajos bei atmestinas pareiškėjo požiūris į jas leidžia manyti, kad yra didelė tikimybė, jog laisvėje ši problema kartosis, o stebima pareiškėjo socialinio atsakingumo stoka neleidžia tikėtis alkoholio vartojimo įpročių valdymo tęstinumo. Panašų požiūrį nuteistasis demonstravo ir Smurtinio elgesio keitimo programos atžvilgiu. Nutraukė dalyvavimą programoje, teigdamas, kad užsiėmimų tematika ir vedančiojo pozicija jo lūkesčių nepateisino. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad praeities teistumai rodo, jog nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes, stebimas menkas atsparumas frustruojančiam aplinkos poveikiui ar situacijoms, jautriai sureaguoja į situacijas, priešingas jo lūkesčiams, jis stokojo įgūdžių suvaldyti nepasitenkinimą ir buvo agresyvus kitų asmenų atžvilgiu. Stebimos smurtinį elgesį palaikančios nuostatos, kiekvienam žinomam smurtiniam veiksmui jis turi subjektyvius paaiškinimus. Su M. Č. nusikalstamu elgesiu yra siejami nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, apimantys impulsyvias, agresyvias reakcijas į aplinką, nepakankamas gebėjimas atpažinti bei spręsti problemas, pasekmių neįvertinimas, empatijos stoka. Todėl jam ypač rekomenduojamos tikslinės intervencinės priemonės, orientuotos į motyvacijos asmeniniam pokyčiui stiprinimą, socialinių kompetencijų formavimą, vertybinių bei moralinių principų korekciją, empatijos skatinimą/lavinimą. Pareiškėjui nustatyta aukšta smurtinio elgesio pasireiškimo ateityje rizika, kuri mažėtų tik aktyviau įsitraukus į smurtinio elgesio rizikos valdymą orientuotas intervencines priemones, koreguojant jo nuostatų ir požiūrio į smurtinį elgesį kryptis.

Nerimą kelia ir jo išrankus požiūris į darbą, kurį jis atlikti pataisos namuose gana kategoriškai atsisako, motyvuodamas, kad nedirbs jokio darbo, žeminančio jo orumą, o tokiu laiko patalpų tvarkymą, darbą virtuvėje. Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi taisyklių ir režimo reikalavimų, per visą bausmės laikotarpį jis nebaustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ir nė karto neskatintas, kas taip pat nerodo nuoširdžios motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesą.

Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad M. Č. deklaruoja nepritarimą kriminalinės subkultūros nuostatoms, tačiau selektyvus požiūris į pataisos namuose galimus atlikti darbus vis tik rodo šiokias tokias nuteistųjų kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas.

Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.

Nors įkalinimo bausmę M. Č. atlieka tik antrą kartą, tačiau 2015-2019 metų laikotarpiu jis buvo teisiamas Lietuvoje ir užsienyje net aštuonis kartus. Veika, už kurią atlieka bausmę, padaryta kitos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. M. Č. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje vesti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą nuteistojo manymą, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti atsargiai.

Vertinant M. Č. būsimo elgesio perspektyvą, teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pareiškėjas teisingai nurodo, kad teismų praktikoje ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas ir daugiau kartų teistiems ar daugiau režimo reikalavimų pažeidimų padariusiems asmenims, tačiau pažymėtina, tokie sprendimai nereiškia, kad lygtinis paleidimas taikytas individualiai neįvertinus nuteistojo asmenybės, jo pažangos ir kitų reikšmingų aplinkybių, taipogi nereiškia, priešingai nei nurodo nuteistasis, kad lygtinis paleidimas laikomas norma, o ne išimtimi. Norma yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimas, ir tik nustačius visumą formaliųjų ir materialiųjų įstatymo numatytų kriterijų gali būti taikoma išimtis – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skunde minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (ioparol)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Pritartina skundo teiginiams apie lygtinio paleidimo tikslus, neišvengiamą lygtinio paleidimo politikos liberalizavimą ir pan., tačiau atkreiptinas dėmesys, bendro pobūdžio valstybės politika, užsibrėžti tikslai ir planai, siekiai nesudaro pagrindo nesivadovauti galiojančiais teisės aktais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.

Be to, teismo požiūriu, M. Č. elgesio, mąstymo, nepakankamų motyvacijos ir įsitraukimo į resocializacijos procesą kontekste jo neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę atlikus vos trečdalį bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad sunkų nusikaltimą padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, neigiamas Komisijos sprendimas buvo vieningas, o ši aplinkybė taipogi svarbi vertinant lygtinio paleidimo pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 58-127, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

nuteistojo M. Č. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-127 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.