- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-19
- Bylos Nr.
- AS-822-125-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos pirmininkas J. Mačiokas 2009 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) apginti viešąjį interesą viešųjų paslaugų teikimo srityje, kurias teikia miesto savivaldybės institucijos ir jos įmonės; 2) Šiaulių miesto savivaldybės valdybos, tarybos priimti sprendimai bei savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas neatitinka LR įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų reikalavimams (nuo 1997-12-18); 3) Skundžiamus aktus ištirti (pripažinti niekiniais) pažeidus Konstituciją, vartotojų teises: Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 95; Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 96; Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 473, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-740; Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-255; 4) Atleisti Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociaciją nuo žyminio mokesčio.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociaciją iki 2009 m. gegužės 5 d. pateikti teismui nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą, sukonkretinti reikalavimus bei patikslinti šalis. Teismas išaiškino, jog nurodytais terminais neištaisius trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2009 m. gegužės 5 d. pateikė patikslintą skundą, prašydamas patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ir moralinę žalą fiziniams asmenims (daugiabučių namų butų savininkams), padarytą vietos savivaldos institucijų neteisėtais veiksmais, tai yra, miesto savivaldybės administracijos, administracijos direktoriaus, kurie rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus nuo 1997 m. iki šios dienos.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 23 straipsnio 5 punkto reikalavimu, prašyme nurodė norminius administracinius aktus, patvirtintus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, miesto savivaldybės valdybos, kurie patvirtinti nesivadovaujant teisės aktais (LR Vyriausybės nutarimais bei LR įstatymais). Vartotojų asociacija, vadovaudamasi Konstitucija, Civiliniu Kodeksu, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo reikalavimais bei Vartotojų asociacijos įstatais, atliko dokumentalų tyrimą ir nustatė norminių administracinių aktų neatitikimą aukštesnės institucijos norminiams aktams ir kurių teisėtumą prašė ištirti teismą. Pareiškėjas nurodė, kad pažeistas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 dalies reikalavimas: „Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“ Turtinė bei moralinė žala padaryta Šiaulių miesto daugiabučių namų butų savininkams veiksmais, prieštaraujančiais LR įstatymų bei LR Vyriausybės nutarimų reikalavimams.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos pirmininko J. Mačioko skundą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo atitikimo aukštesnės galios norminiams aktams ištyrimo bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsisakė priimti, pažymėjęs, kad skundas suinteresuoto asmens vardu paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 5 str. 3 d. 1, 3 p., 37 str. 2 d. 7 p., 111 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti vartotojų asociacijos prašymo (2009 m. balandžio 17 d.) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos atskirąjį skundą patenkino – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacija kreipėsi su skundu į teismą, siekdamas apginti vartotojų viešąjį interesą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais - kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad vartotojų viešojo intereso gynimas - tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vartotojų asociacijos turi teisę ginti vartotojų viešąjį interesą, jei jos atitinka visas šias sąlygas: 1) yra įregistruotos Juridinių asmenų registre; 2) steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas - vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas; 3) asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių. Tuo atveju, kai asociacijos nariai yra kitos vartotojų asociacijos, bendras šių asociacijų narių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20; 4) yra nepriklausomos nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Vartotojų asociacija, pareikšdama ieškinį ar pareiškimą (skundą) vartotojų viešajam interesui ginti, privalo teismui pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Kad vartotojų asociacija atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sąlygą, patvirtina šios vartotojų asociacijos pareiškimas dėl jos nepriklausomumo nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų, jeigu neįrodoma kitaip. ABTĮ taikymo požiūriu tokia teisė yra numatyta šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turi administracinės bylos šalies procesines teises ir pareigas, todėl pareiškėjui (kaip ir visoms bylos šalims), nustačius, kad jis giną viešąjį interesą, atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, taikytinos ABTĮ nustatytos administracinių bylų nagrinėjimo taisyklės, tarp jų ir ABTĮ 33 straipsnio nustatyti kreipimosi į administracinį teismą terminai. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, nevertino, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, ar pareiškėjas Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacija atitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos įstatų 9 dalies 1 dalies 12 papunktis Vartotojų asociacijai suteikia teisę ginti vartotojų viešąjį interesą. Taip pat šiuose įstatuose numatyta, kad asociacija yra įregistruota Juridinių asmenų registre; steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas; asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių; vartotojų asociacija yra nepriklausoma nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje skundžiamų aktų pobūdį, nesutiko, jog visi pareiškėjo skundžiami aktai yra norminiai. Teisėjų kolegijos manymu, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 95, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 96, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-740, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-255 turėtų būti laikomi individualiais teisės aktais. Skundžiami aktai pagal savo pobūdį yra skirti atskiriems ūkio subjektams ir iš esmės atitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje numatytą individualaus teisės akto apibrėžimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 473 yra norminis teisės aktas (ABTĮ 2 str. 13 d.). Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamų aktų pobūdį, turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-418/2006. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pareiškėjas tiek pirminiu skundu, tie patikslintu skundu suformulavo neaiškius reikalavimus. Neaišku, ar pareiškėjas siekia tik priteisti atlyginti turtinę ir moralinę žalą fiziniams asmenims (daugiabučių namų butų savininkams), padarytą vietos savivaldos institucijų neteisėtais veiksmais, ar pareiškėjas siekia, kad minėti individualūs skundžiami aktai būtų panaikinti, ar būtų ištirtas norminio akto teisėtumas. Pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjo skundas priimtinas nagrinėti teisme (ABTĮ 37 str.), pirmosios instancijos teismas turėtų dar kartą įpareigoti pareiškėją, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, taip pat į pareiškėjo ginčijamų aktų ypatumus, patikslinti skundą, atitinkantį aukščiau paminėtų įstatymų reikalavimus (ABTĮ 10 str.).
VI.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl 1, 2 ir 4 reikalavimų laikė nepaduotu, o dėl 3 reikalavimo atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p., 106 str.). Teismas, pasisakydamas dėl prašymo 1, 2 ir 4 reikalavimų, nurodė, kad pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą nepašalino prašymo trūkumų, t. y. nepateikė patikslinto prašymo, atitinkančio ABTĮ reikalavimus (nesukonkretino savo reikalavimų, kad teismas galėtų priimti vieną iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnyje, nenurodė turtinės ir neturtinės žalos dydžio, kam konkrečiai priteistina žala, subjekto (institucijos), iš kurio priteistina žala; pareiškėjo 2 reikalavimas yra fakto konstatavimas ir gali būti motyvas panaikinti aktą, tačiau negali būti reikalavimas bylos nagrinėjimui iš esmės), todėl pareiškėjo prašymas dėl šių reikalavimų laikytinas nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas, pasisakydamas dėl prašymo 3 reikalavimo, nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartyje šioje byloje Šiaulių miesto valdybos 1997 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 184, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 95, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 96, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-740, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-255 pagal savo pobūdį yra skirti atskiriems ūkio subjektams ir iš esmės atitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje numatytą individualaus akto apibrėžimą. Teismas konstatavo, jog dėl šių individualių teisės aktų yra praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pažymėjo, kad pareiškėjui neatimta teisė kreiptis iš naujo į teismą, tačiau kartu su skundu turi būti paduotas prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo (ABTĮ 34 str. 1, 2 d.). Todėl skundą dėl šių teisės aktų atsisakė priimti. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį šioje byloje Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 473 yra norminis administracinis aktas. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla, susijusi su pareiškėjo teisių pažeidimu, todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.). Teismas, pasisakydamas dėl prašymo 5 reikalavimo, nurodė, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punktą pareiškėjo skundas priskirtinas prie žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų.
VII.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį panaikino ir prašymo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas apginti vartotojų viešąjį interesą. Jis nėra tiesioginis ginčijamų teisinių santykių subjektas. Todėl ABTĮ taikymo požiūriu jo teisės ginant vartotojų (pareiškėjo narių) teises yra išvestinės iš konkrečių vartotojų (pareiškėjo narių) teisių. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų kreipimosi į administracinį teismą terminų laikymosi reikšminga nustatyti šių terminų eigos pradžią ne pačiam pareiškėjui, o jo atstovaujamiems (ginamiems) aptariamų teisinių santykių tiesioginiams subjektams (pareiškėjo nariams) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 910/2008). Kolegija pažymėjo, kad teismas, konstatuodamas, kad praleistas prašymo padavimo terminas, šios aplinkybės nesiaiškino, todėl konstatavo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis dėl šių reikalavimų yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, perduodant prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pabrėžė, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjo prašymas priimtinas nagrinėti teisme (ABTĮ 37 str.), pirmosios instancijos teismas turėtų dar kartą pasiūlyti pareiškėjui, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, patikslinti skundą (ABTĮ 10 str.).
VIII.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo pareiškėją pašalinti prašymo trūkumus iki 2009 m. gruodžio 28 d. – pateikti teismui rašytinius įrodymus, kada pareiškėjo atstovaujamiesiems tapo žinomi skundžiami individualūs teisiniai aktai, pasiūlė sukonkretinti prašomos atlyginti žalos dydį, nurodant, kam ir iš ko priteistina žala. Taip pat įpareigojo pateikti skundžiamą Šiaulių miesto valdybos 1997 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 184.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 23 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriame suformulavo reikalavimus: 1. Skundžiamus norminius administracinius teisės aktus pripažinti prieštaraujančiais LR įstatymams bei LR Vyriausybės norminiams aktams ir laikyti juos panaikintais; 2. Patenkinti skundą ir priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (LR CK 6.271 str. 1 d.); 3. Skundžiami norminiai administraciniai aktai (ABTĮ 2 str. 13 d.): 3.1. Šiaulių miesto valdybos sprendimas Nr. 184 (1997-04-07) „Dėl daugiabučių namų eksploatavimo įmonių“; 3.2. Šiaulių miesto tarybos sprendimas Nr. 95 (1997-12-18) „Dėl kainų ir tarifų nustatymo“; 3.3. Šiaulių miesto tarybos sprendimas Nr. 96 (1997-12-18) „Dėl tarifo nustatymo už šalto vandens ir nuotekų vidaus tinklų avarijų likvidavimą ir lokalizavimą“; 3.4. Šiaulių miesto valdybos sprendimas Nr. 473 (2001-12-22) „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, administratorių skyrimo tvarkos, bendrojo naudojimo objektų, dokumentų ir lėšų perdavimo administratoriui tvarkos patvirtinimo“; 3.5. Šiaulių miesto tarybos sprendimas Nr. T-740 (2003-06-26) „Dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), tarifų patvirtinimo“; 3.6. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-255 (2004-04-02) „Dėl šalto vandens ir nuotekų šalinimo tinklų avarijų lokalizavimo ir likvidavimo išlaidų paskirstymo“; 4. Atleisti Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociaciją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 7 p.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos pirmininko Juozo Mačioko prašymą dalyje dėl reikalavimo patenkinti skundą ir priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nutarė laikyti nepaduotu, nes nepašalinti prašymo (skundo) trūkumai.
Pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos pirmininko Juozo Mačioko prašymą dalyje dėl reikalavimų skundžiamus norminius administracinius teisės aktus pripažinti prieštaraujančiais LR įstatymams bei LR Vyriausybės norminiams aktams ir juos panaikinti atsisakė priimti, nes praleistas prašymo (skundo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.
Pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos pirmininko Juozo Mačioko prašymą dalyje dėl reikalavimo skundžiamą norminį administracinį teisės aktą Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 473 pripažinti prieštaraujančiu LR įstatymams bei LR Vyriausybės norminiams aktams ir laikyti jį panaikintu atsisakė priimti, nes prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą nepašalino prašymo trūkumų, tai yra nepateikė patikslinto prašymo, atitinkančio LR ABTĮ reikalavimus (nesukonkretino savo reikalavimų, kad teismas galėtų priimti vieną iš sprendimų, numatytų LR ABTĮ 88 str., nenurodė, kam konkrečiai priteistina žala, nenurodė subjekto (institucijos), iš ko priteistina žala), todėl Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos pirmininko Juozo Mačioko prašymas dėl 2) reikalavimo laikytinas nepaduotu, nes pareiškėjas neištaisė prašymo trūkumų.
Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarties išaiškinimu, kad Šiaulių miesto valdybos 1997 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 184, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 95, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 96, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. T-740, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-255 pagal savo pobūdį yra individualūs administraciniai aktai, vadovaudamasis LR ABTĮ 33 str. 1 d., 34 str. 1 d., atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį bei Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui rašytinius įrodymus, kada pareiškėjo atstovaujamiesiems tapo žinomi skundžiami individualūs aktai, konstatavo, kad dėl šių individualių teisės aktų yra praleistas prašymo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti. Pažymėjo, kad pareiškėjui neatimta teisė kreiptis iš naujo į teismą, tačiau kartu su prašymu (skundu) turi būti paduotas prašymas dėl praleisto termino prašymui (skundui) paduoti atnaujinimo. Pagal LR ABTĮ 34 str. 2 d. nuostatas prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos pirmininko Juozo Mačioko prašymą dėl 3.1), 3.2)., 3.3), 3.5) ir 3.6) reikalavimų atsisakė priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti.
Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi išaiškinta, kad skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 473 yra norminis administracinis aktas. LR ABTĮ 111 str. 1 d. nustatyta, kad prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 str. 1 d. nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teismas konstatavo, kad teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla, susijusi su pareiškėjo teisių pažeidimu, todėl teismas vadovaudamasis LR ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p. atmetė pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.
II.
Pareiškėjas Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacija atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
1.1. Pažymi, kad terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi (LR ABTĮ 33 str. 3 d.).
1.2. Skundžiamo akto suinteresuotai šaliai įteikimo faktas teismo nenustatytas ir neišreikalautas. Pareiga įrodyti apie individualaus akto pranešimo ir įteikimo datą tenka savivaldybės viešojo administravimo subjektui.
2.1. Teismas nepateikė argumentų, neištyrė pagal faktą ir nenustatė, ar individualūs aktai ar pranešimai apie veiksmą (neveikimą) buvo įteikti suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigėsi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
3.1. Vartotojų asociacija kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą skundu „ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“, priimtų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, valdybos, administracijos direktoriaus teisės aktų, kurie neatitinka LR įstatymams ir LR Vyriausybės nutarimų reikalavimams. Vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymo 4 str. reikalavimais nurodyta: „savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.“; „Žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas – savivaldybės institucijų ar tarnautojų priimami sprendimai neturi pažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių.“
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos priimti norminiai administraciniai teisės aktai, pažeidus LR Įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikalavimus, pažeistos vartotojų teisės bei jų teisėti interesai. Pažeista LR Konstitucijos 46 str. 5 d. reikalavimas: „Valstybė gina vartotojų interesus.“ Šiaulių miesto apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl teisių pažeidimo, tačiau yra paduotas skundas (prašymas) dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, valdybos, administracijos direktoriaus priimtų norminių administracinių aktų, kurie neatitinka LR Įstatymų ir LR Vyriausybės nutarimų reikalavimų, dėl ko pažeidžiamos vartotojų teisės bei jų teisėti interesai.
3.3. 2010 m. sausio 6 d. Šiaulių apygardos teismo teisėjas Žanas Kubeckas pažeidė procesinės teisės normas arba neteisingai pritaikė procesinės teisės normas (LR ABTĮ 142 str. 1 d.) ir atmetė vartotojų asociacijos skundą „ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepimu sutinka, kad teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla, susijusi su pareiškėjo teisių pažeidimu, todėl teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 111 straipsnio 2 d. 1 punktu, pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą ištirti administracinio akto teisėtumą. Teismas teisingai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prašyti ištirti ar norminis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą turi teisę subjektai, nurodyti 22 straipsnyje, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas teisingai nepatenkino pirmojo reikalavimo patenkinti skundą ir priteisti turtinę ir neturtinę žalą nes pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nors tokią pareigą numato įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartyje, šioje byloje Šiaulių miesto valdybos 1997 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 184, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 95, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 96, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-740, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-255 pagal savo pobūdį yra skirti atskiriems ūkio subjektams ir iš esmės atitinka LR ABTĮ 2 str. 14 d. numatytą individualaus akto apibrėžimą.
Viena iš teisės kreiptis su skundu į administracinį teismą prielaidų yra ABTĮ nustatyto termino laikymasis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų kreipimosi į administracinį teismą terminų laikymosi reikšminga nustatyti šių terminų eigos pradžią ne pačiam pareiškėjui, o jo atstovaujamiems (ginamiems) aptariamų teisinių santykių tiesioginiams subjektams (pareiškėjo nariams), todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui rašytinius įrodymus, kada pareiškėjo atstovaujamiesiems tapo žinomi skundžiami individualūs teisiniai aktai, pasiūlė sukonkretinti prašomos atlyginti žalos dydį, nurodant, kam ir iš ko priteistina žala. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į šia nutartį, per teismo nustatytą terminą pateikė skundą, tačiau jame nenurodė, kada jo atstovaujamiems (ginamiems) aptariamų teisinių santykių tiesioginiams subjektams (pareiškėjo nariams) tapo žinoma apie skundžiamus individualius aktus, t.y. nepašalino nutartyje nurodyto skundo trūkumo. Kolegijos vertinimu, nesant šių duomenų, nėra galimybės nustatyti termino kreiptis į teismą dėl minėtų individualių aktų, eigos pradžią. Todėl, nors pirmosios instancijos teismas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl šių aktų panaikinimo (šiuo atveju skundo dalį dėl minėtų aktų reikėjo atsisakyti priimti kaip nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų – ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis), tačiau pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje nėra.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada bei ją pagrindžiančiais motyvais, kad pareiškėjas, vadovaujantis ABTĮ 110 straipsnio nuostatomis, nėra subjektas, galintis inicijuoti bylą dėl Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 473, kuris, kaip jau nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi, yra norminis administracinis aktas. Kadangi kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, todėl šiuo klausimu išdėstytų motyvų nebekartos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visiškai teisingais motyvais, tačiau iš esmės padarė pagrįstas išvadas dėl Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos skundo priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos atskirojo skundo netenkinti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.