Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis (2022 m. spalio 13 d. apklausa) S. D. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kartu su juo važiavo pažįstamas R. B. Artėjant prie reguliuojamos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kurioje ketino sukti į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Tik pristabdžius, užsidegė žalias signalas, todėl nesustodamas įvažiavo į sankryžą ir suko kairėn į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu priešais, prieš pat sankryžą (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė stovinčius du automobilius su įjungtais avariniais signalais. Jis matė už šių automobilių atvažiuojantį motociklą, kuris nuo jo buvo nutolęs apie 100 metrų atstumu. Buvo įsitikinęs, kad jis spės pasukti į kairę. Tačiau motociklas atvažiavo labai greitai ir trenkėsi į jo automobilio dešinės pusės priekines dureles. Jo paties greitis tuo metu buvo tik apie 20-30 km/h, kadangi tik buvo persijungęs pavarą iš pirmos į antrą. Po susidūrimo jis iškart nesustojo. Kad neužtvertų kelio kitiems eismo dalyviams, jis dar pavažiavo ir sustojo už pėsčiųjų perėjos. Sustojęs jis iškart pasidomėjo kartu važiavusio R. B. savijauta. R. atsakė, kad jam viskas gerai, tik skauda akis. Matė, kad buvo nubrozdinta jo nosis, barzda ir akies vokas. Jis pats sužalojimų nepatyrė, jam tik buvo šokas. Išlipęs iš automobilio, jis pamatė ant kelio, apie 15 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos, gulintį motociklo vairuotoją. Pasiteiravus motociklo vairuotojo, ar jis gyvas, pastarasis pasiskundė kojų skausmais. Įvykio vietoje susirinko liudytojai, policija atvažiavo kažkur po 20 minučių, o greitoji medicinos pagalba – po 40 minučių. Prieš įvykį motociklininko greitis buvo labai didelis, nors tiksliai jo įvardinti negali. Apie tai sprendžia pagal savo automobilio apgadinimus, t. y. susidūrimo metu buvo pramušta jo automobilio durelių skarda. Nežino, ar prieš susidūrimą motociklas buvo stabdomas. Bent jau jis įvykio vietoje stabdymo žymių ant kelio nematė. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas tiek jis, tiek motociklo vairuotojas. Jis kaltas dėl to, kad „važiavo“, o motociklo vairuotojas – kad „važiavo per greitai“. Jis psichiškai sveikas, į įskaitas neįrašytas, galvos traumų neturėjo (1 t., b. l. 170-172).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis (2023 m. rugsėjo 20 d. apklausa) S. D. parodė, kad supranta jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Nelaiko savęs kaltu. Prieš pat įvykį, jam sankryžoje sukant į kairę pusę, jis matė atvažiuojantį motociklą, tačiau šis buvo toli, maždaug už 100 metrų. Dėl minėtos priežasties tikėdamasis, kad spės pravažiuoti, jis įsuko į sankryžą. Be to, jis nesuprato, kaip įvyko jų susidūrimas, nes toje juostoje, į kurią jau buvo įsukęs, nebuvo transporto priemonių. Kaip suprato, prieš pat susidūrimą motociklininkas staiga persirikiavo ir atsitrenkė į jo automobilį. Mano, kad motociklas važiavo gerokai didesniu greičiu nei leistina. Jei nukentėjusysis vairuojamu motociklu būtų važiavęs leistinu greičiu ir nebūtų persirikiavęs į eismo juostą, į kurią vairuojamu automobiliu jis jau buvo įvažiavęs, įvykio būtų išvengta, jis būtų baigęs posūkio manevrą. Jei motociklininkas būtų važiavęs savo juosta, kaip iš pradžių važiavo, tai nebūtų atsitrenkęs į jo automobilį. Kodėl pastarasis prieš susidūrimą įvažiavo į eismo juostą, kuria jau judėjo automobilis, jam nesuprantama. Dėl minėtos priežasties savo kaltės neįžvelgia. Kitas įvykio aplinkybes nurodė ankstesnėje apklausoje, daugiau papildymų neturi (2 t., b. l. 163-166).

Nukentėjusysis J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu motociklu „Ducati“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Pakeliui jam reikėjo kirsti šviesoforais reguliuojamą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Ketino sankryža važiuoti tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kiek prisimena, jis prie sankryžos privažiavo savo judėjimo krypties antra eismo juosta, kadangi pirmoje juostoje stovėjo automobilis „BMW“ su įjungtais avariniais signalais. Judėjo apie 40-45 km/h greičiu, kadangi važiuojant per „(duomenys neskelbtini)“ kapines yra įrengti trys eismo ribojimo kalneliai, ten važiuoti greičiau neįmanoma. Kadangi sankryžoje jo judėjimo krypties atžvilgiu degė žalias šviesoforo signalas, jis įvažiavo į sankryžą. Tuo metu jis pamatė staiga iš (duomenys neskelbtini) gatvės į sankryžą įvažiavusį automobilį „VW Golf“, kurio vairuotojas be posūkio signalo įvažinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Net nespėjęs sustabdyti ar nusukti motociklo, jis trenkėsi į minėto automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles, po ko persivertė per automobilio stogą ir nukrito ant kelio. Bandė stotis, tačiau pribėgę du vyrai, kurie, kaip suprato, buvo įvykio liudininkai, jį paguldė ant nugaros, nurodė nejudėti ir laukti „greitosios“. Jautė didelį skausmą rankų riešuose ir kojose. Minėti vyrai buvo su juo iki atvyko pagalba. Vienas jų davė paskambinti draugei, kitas atnešė pagalvę. Kol jis gulėjo, automobilio vairuotojas prie jo net nebuvo priėjęs. Jam tik kiti pasakė, kad jis yra senyvo amžiaus. Atvykusių medikų buvo išvežtas į VšĮ Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę. Sugipsavus abi rankas ir susiuvus žaizdas kojose, jis buvo išleistas į namus. Po keturių dienų „Northway“ medicinos centre jam buvo atlikta kairės rankos riešo operacija. Kreipėsi ten, nes tik šioje gydymo įstaigoje buvo atliekamos artroskopinės riešo operacijos. Įvykio dieną būdamas ligoninėje jis sužinojo, kad eismo įvykio metu nukentėjo ir automobilio „VW Golf“ keleivis, sėdėjęs priekinėje keleivio vietoje. Kadangi jis sankryžą kirto važiuodamas pagrindiniu keliu, dėl šio įvykio kaltu laiko jį praleisti turėjusį automobilio „VW Golf“ vairuotoją. Dėl šio įvykio patyrė fizinę, turtinę ir moralinę žalą, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Civilinį ieškinį pareikš vėliau, kadangi dar nežino visų sužalojimų ir gydymo apimties. Po eismo įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo draustas automobilis „VW Golf“ (1 t., b. l. 83-85, 90).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2490/2022(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu J. P. patyrė kairės blauzdos priekinio paviršiaus vidurinio trečdalio muštinę žaizdą, dešinės pėdos II piršto muštinę žaizdą, kairio stipinkaulio apatinio galo skeveldrinį intrasąnarinį lūžį, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį. Muštinės žaizdos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, o lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 132,133).

Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų vasarą (datos neprisimena) pažįstamo vyro vardu S. vairuojamu automobiliu „VW Golf“ važiavo į miestą. Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Prie kapinių esančioje jam nežinomų pavadinimų gatvių sankryžoje jų važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas. Kai sankryžoje S. pasuko į kairę, jis pamatė tiesiai atvažiuojantį motociklą. Motociklas važiavo greitai, tačiau kokiu greičiu, jis nurodyti negali, nemoka šio dydžio įvardinti skaičiais. Pasakė S. sustoti, tačiau pastarasis nurodė „spėsim“ ir važiavo toliau. Netrukus pajuto didelį smūgį. Suprato, kad motociklas trenkėsi į jų automobilį. Tolimesnių įvykių neatsimena. Atmintį atgavo jau būdamas „Lazdynų“ ligoninėje. Jis įvykio metu patyrė sužalojimus, „Santariškių“ ligoninėje jam buvo atlikta kairės akies operacija. Po įvykio jis pastoviai į akį lašinasi paskirtus vaistus. Kadangi nukentėjo, prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Jis pastovios gyvenamosios vietos neturi, tačiau šiuo metu būna pas savo brolį, gyvenantį asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu (2 t., b. l. 13-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3034/2022(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu R. B. patyrė dešinės akies junginės žaizdeles su kraujosruva vidiniame akies krašte ir ragenos erozija, taip pat kairės akies junginės žaizdą su pojungio kraujosruva išoriniame akies krašte ir ragenos žaizdą su stiklo šukių intarpais. Nustatyti akių sužalojimai galėjo būti padaryti kontakto su stiklo šukėmis metu. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 136-137).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos vyriausiosios patrulės K. N. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad tiek S. D., tiek J. P. blaivūs (1 t., b. l. 33).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) jis automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link „(duomenys neskelbtini) “ kapinių. Tik įvažiavęs į sankryžą, kurioje jam degė žalias šviesoforo signalas, prieš pat save pamatė eismo įvykį. Pamatė per automobilio „VW Golf“ galą besiverčiantį motociklininką. Tuo tarpu automobilis judėjo toliau. Kaip jis suprato, buvo sekanti eismo situacija. Motociklą „Ducati“ vairavęs vaikinas per sankryžą važiavo tiesiai degant žaliam šviesoforo signalui. Tuo metu automobilio „VW Golf“ vairuotojas sankryžoje suko į kairę. Abudu įvykio dalyviai važiavo tikrai ne greitai, kadangi nebuvo didelio susidūrimo smūgio. Greitis buvo leistinas ar net mažesnis. Pamatęs eismo įvykį, jis sustabdė automobilį, įjungė jo avarinius signalus ir nubėgo prie gulinčio motociklininko. Iškart po to telefonu apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Kiek prisimena, automobiliu „VW Golf“ be vairuotojo važiavo ir keleivis. Maždaug po 5 minučių atvyko „greitoji“ pagalba ir policijos pareigūnai (1 t., b. l. 94-96).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini) jis automobiliu „BMW X3“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve per „(duomenys neskelbtini) “ kapines. Prieš pat sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve jam „užgeso“ automobilis, dėl ko jis sustojo pirmoje (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juostoje ir įjungė avarinius signalus. Po to jis laukė iškviesto tralo. Būdamas savo automobilyje ar tai stovėdamas šalia jo, jis pamatė, kaip į sankryžą įvažiavo automobilis „VW Golf“, kurio vairuotojas suko į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu degant žaliam šviesoforo signalui per sankryžą tiesiai važiavo ir motociklas. Netrukus transporto priemonės susidūrė. Atrodo, kad motociklas atsitrenkė į automobilio dešinės pusės dureles. Nors automobilio „VW Golf“ vairuotojas turėjo praleisti motociklininką, tačiau kiek matė, jis sankryžoje net nestabdė. Prieš įvykį motociklo vairuotojas važiavo apie 40 km/h greičiu. Automobilis „VW Golf“ taip pat greitai nevažiavo. Iškart po susidūrimo jis nubėgo prie gulinčio motociklininko. Įvykio metu, be motociklininko, nukentėjo ir automobilio „VW Golf“ keleivis. Matė ant jo veido nubrozdinimus. Įvykio vietoje buvo „daug judėjimo“, susirinko nemažai žmonių. Po kiek laiko atvyko iškviesti greitoji medicinos pagalba ir policija (1 t., b. l. 98-100).

Kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2022 m. liepos 10 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini), šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Sankryža keturšalė („kryžiaus“ formos). Žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės eismo kryptimi link sankryžos (t. y. nustatyta pirminė S. D. judėjimo kryptis prie įvykį), sankryžoje (duomenys neskelbtini) gatvės kelias su (duomenys neskelbtini) gatve kertasi kairiuoju kraštu. (duomenys neskelbtini) gatvė už sankryžos tęsinio neturi. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve per sankryžą tiesiai už sankirtos prasideda (duomenys neskelbtini) gatvė. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo pusę, skirtą važiuoti link sankryžos, sudaro dvi eismo juostos. Pirmoji juosta skirta per sankryžą važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę, antroji – sukti į kairę (į (duomenys neskelbtini) gatvę). (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo pusę, skirtą važiuoti link sankryžos (t. y. nustatyta pirminė J. P. judėjimo kryptis prie įvykį), prieš pat sankirtą taip pat sudaro dvi eismo juostos. Abejomis juostomis leidžiamas judėjimas per sankryžą tiesiai. (duomenys neskelbtini) gatvėje iki sankryžos nustatytas leistinas maksimalus 50 km/h greitis, (duomenys neskelbtini) gatvėje iki sankryžos – 30 km/h greitis.

Eismo įvykio metu S. D. vairuotas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po įvykio stovi sankryžoje, visu korpusu įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo juostą, skirtą važiuoti nuo sankirtos pusės. J. P. vairuotas motociklas „Ducati Monster 696“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po įvykio guli sankryžos viduryje, apie 6 metrų atstumu nuo automobilio galinės dalies. Sankryžos viduryje, ties motociklu, buvo rasta apgadintų transporto priemonių dalių šukių, bylojančių tikėtiną susidūrimo vietą. Abi transporto priemonės buvo apgadintos. Motociklo apgadinimai lokalizavosi visose jo vietose, automobilio – ties dešinės pusės priekinėmis keleivio durimis (1 t., b. l. 38-54; 56-67; 69-74; 2 t., b. l. 27-31).

Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) specialisto išvadoje Nr. 11-163(23) nurodoma, kad automobilis „VW Golf“ (toliau – automobilis), vairuojamas S. D., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir artėjo prie sankryžos. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatve priešinga kryptimi važiavęs motociklas „Ducati Monster“ (toliau – motociklas), vairuojamas J. P., taip pat artėjo prie šios sankryžos. Sankryžoje automobilis buvo pasuktas į kairę link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobiliui įvažiavus į priešpriešinio eismo juostas, į šios transporto priemonės dešinį šoną važiuojamųjų dalių sankirtoje priekine dalimi atsitrenkė motociklas. Susidūrimo metu automobilis važiavo, tikėtina, 31 km/h greičiu ir sankryžoje judėjo kaire posūkio kreive. Tuo metu motociklas važiavo, tikėtina, 46 km/h greičiu ir sankryža judėjo tiesiai link (duomenys neskelbtini) gatvės. Dėl smūgio į automobilį motociklininkas buvo nublokštas į priekį, vertėsi per automobilį ir kontaktavo su jo stogu.

Atsakydamas į užduotimi pateiktą klausimą, ar eismo įvykio dalyviai turėjo techninę galimybę išvengti įvykio, specialistas pateikė išvadą, kad automobilio vairuotojas S. D., prieš pasukdamas į kairę ir duodamas kelią priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiam motociklui, turėjo galimybę išvengti įvykio. Vertindamas gi motociklo vairuotojo J. P. galimybę išvengti įvykio tiek važiuojant nustatytu, tiek ir maksimaliu leistinu greičiais, specialistas nurodė, kad motociklo sustabdymo atstumas, važiuojant tikėtinu 46 km/h greičiu, buvusiomis kelio sąlygomis buvo apie 29,1 metro, o važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje nustatytu maksimaliu leistinu 30 km/h greičiu — 16,3 metro. Remdamasis šiais duomenimis, specialistas nurodė, kad motociklui važiuojant nustatytu 46 km/h greičiu ir iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. automobiliui įvažiavus į jo pirminės judėjimo krypties eismo juostą (specialisto skaičiavimais, tuo metu motociklas nuo susidūrimo vietos buvo nutolęs apie 19 metrų atstumu), motociklo vairuotojas stabdydamas neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio kilimo. Jeigu buvusioje kelio situacijoje motociklo vairuotojas būtų važiavęs maksimaliu leistinu 30 km/h greičiu, tai tokiu būdu eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Atsakydamas į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio vairuotojo S. D. veiksmai, pasireiškę tuo, kad prieš įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, jis neįsitikino, kad tai daryti buvo saugu, dėl ko sukdamas į kairę nedavė kelio prie jo pagrindiniu keliu artėjusiam motociklui, su kuriuo susidūrė. Motociklo vairuotojo J. P. veiksmai, pasireiškę tuo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kelio atkarpoje, kur maksimalus leistinas važiavimo greitis 30 km/h, jis, keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo, tikėtina, 46 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jam sudariusiu automobiliu, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 35-43).

Ikiteisminio tyrimo metu LTEC specialisto išvadą Nr. 11-163(23) pateikęs specialistas M. Mažeiko pagal nukentėjusiojo J. P. įgaliotojo atstovo klausimus pateikė su savo išvada susijusius paaiškinimus (2 t., b. l. 50-52, 46-48, 130-135, 141).

BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šią veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal aptariamą BK specialios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamą kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Kaltinamasis S. D. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje suko į kairę, kuomet priešpriešais atvažiavo motociklas, kuris trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles. Ikiteisminio tyrimo metu S. D. teigė, kad matė artėjantį motociklą, tačiau manė, kad šis pakankamai toli ir jis spės atlikti lenkimo manevrą. Bet motociklas važiavo dideliu greičiu, todėl pasukti jis nespėjo, motociklas trenkėsi į jo automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo įsitikinęs, kad dėl eismo įvykio kaltė tenka motociklo vairuotojui. Teisminio nagrinėjimo metu S. D. pripažino, kad pagal Kelių eismo taisykles vis tik jis turėjo sukdamas į kairę sankryžoje praleisti tiesiai prieš jį atvažiuojančią transporto priemonę, tačiau manevro metu motociklas buvo kažkaip pradingęs iš jo akiračio, galimai jis nebematė jo dėl sankryžoje su avarinėmis šviesomis sustojusio ir nejudančio automobilio, motociklą pamatė jau tik smūgio metu, bet kuriuo atveju jis nebuvo pakankamai atsargus prieš apsispręsdamas atlikti posūkio manevrą. Kaltinamojo parodymus apie eismo įvykio aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai. Nukentėjusysis J. P. nurodė, kad ketino tiesiai kirsti šviesoforais reguliuojamą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą ir toliau važiuoti tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, bet staiga iš (duomenys neskelbtini) gatvės į sankryžą įvažiavo „VW Golf“ automobilis, kuris suko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nespėjęs nei sustabdyti, nei pasukti motociklo, trenkėsi į minėto automobilio priekines keleivio pusės dureles, persivertė per automobilį ir krito ant kelio, patirdamas sužalojimus. Kaltinamojo automobilyje buvęs nukentėjusysis R. B. patvirtino, kad S. į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, kai automobilis suko į kairę, nukentėjusysis pamatė ganėtinai dideliu greičiu atvažiuojantį tiesiai motociklą, sakė S. stoti, bet šis atkirto „spėsim“ ir važiavo toliau. Netrukus pajuto didelį smūgį, dėl ko suprato, kad motociklas trenkėsi į automobilį. Įvykio metu patyrė sužalojimus. Eismo įvykį matę liudytojai D. V. ir E. K. patvirtino, kad eismo įvykis įvyko per sankryžą tiesiai važiuojant motociklui, o automobilio „VW Golf“ vairuotojui sukant toje pačioje sankryžoje į kairę. Abu važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Liudytojų manymu, abiejų transporto priemonių greitis buvo nedidelis. Liudytojas E. K. papildė, kad automobilio vairuotojas sankryžoje net nepristabdė, nors turėjo pareigą praleisti tiesiai važiuojantį motociklą.

Kelių eismo taisyklių 157 punktas nustato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Šios nuostatos vienareikšmiškai nustato pareigą sukančiam į kairę vairuotojui sankryžoje praleisti priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojantį vairuotoją. Nors S. D. ikiteisminio tyrimo metu manė, kad eismo įvykis įvyko dėl per didelio motociklo greičio ir to, kad jis pakeitė eismo juostą, tačiau jo nurodomą aplinkybę apie didelį motociklo greitį paneigė ne tik liudytojų, bet ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog susidūrimo metu automobilis tikėtina važiavo 31 km/h greičiu, o motociklas – tikėtina 46 km/h greičiu, kas atitinka liudytojų parodymus, kad transporto priemonių greičiai dideli nebuvo. Eismo įvykio būtų buvę išvengta, jei automobilio vairuotojas S. D. būtų davęs kelią motociklui. Techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmė S. D. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis prieš įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir sukdamas į kairę nedavė kelio prie jo lygiareikšmiu keliu artėjančiam motociklui. Nors specialistas savo išvadoje nurodė, kad eismo įvykio galėjo būti išvengta, jei J. P. būtų važiavęs leistinu toje atkarpoje 30 km/h greičiu, nes tuomet jis būtų turėjęs galimybę sustabdyti motociklą, o važiuodamas 46 km/h greičiu, tokios galimybės neteko, tačiau teismo vertinimu, pirminė ir tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo tai, kad S. D. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimų. Esant pakankamai nedideliems abiejų transporto priemonių greičiams, teismo vertinimu, S. D. turėjo galimybę objektyviai įvertinti kitos transporto priemonės judėjimo parametrus (greitį, atstumą), bet to nedarė. Pažymėtina, kad jo keleivis iškart suabejojo manevro saugumu, atkreipdamas dėmesį į motociklą, bet jo pastabą S. D. ignoravo. Liudytojo E. K. parodymai, kad „VW Golf“ įsuko į sankryžą nė nepristabdęs, leidžia tikėti nukentėjusiojo R. B. parodymais, kad S. D. tikėjosi spėti baigti manevrą, nepakankamai atsakingai įvertinęs transporto priemones skiriantį atstumą ir motociklo greitį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 23 191,12 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad patyrė 4169,00 Eur turtinę žalą (iš transporto priemonės rinkos vertės atėmus likutinę vertę) dėl nepataisomai eismo įvykio metu sugadinto motociklo Ducati Monster 696 bei 39,20 Eur dydžio jos saugojimo išlaidas, 775,20 Eur turtinę žalą dėl sugadintų rūbų (striukės, kelnių, batų) ir šalmo. Gydymo metu patyrė 1326,30 Eur medicinines išlaidas bei 98,30 Eur transporto išlaidų (dėl abiejų rankų lūžių negalėdamas vairuoti naudojosi pavėžėjų paslaugomis). Be to po eismo įvykio tapo laikinai nedarbingas ir nedarbingumo laikotarpiu negavo 981,25 Eur darbo užmokesčio darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 801,87 Eur darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso negautos pajamos sudaro 1783,12 Eur. Bendra turtinė žala sudaro 8191,12 Eur, kurią prašoma priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Taip pat nukentėjusysis patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų (teisinių konsultacijų ir ieškinio parengimo išlaidos). Dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 15 000 Eur, nurodydamas, kad eismo įvykio metu buvo dviejų jaunų įmonių įkūrėjas, įmonės buvo priklausomos nuo jos kasdienio įsitraukimo į veiklą. Viena iš įmonių buvo „startuolis“, kuriam buvo numatyta plėtra į Estijos ir Latvijos rinkas 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Nukentėjusysis buvo atsakingas už šią plėtrą ir investicijų pritraukimą, tačiau dėl patirtų sužalojimų, gydymo proceso ir sugadintos sveikatos nebegalėjo įsitraukti į šią veiklą ir investicijos buvo prarastos. Dėl tų pačių priežasčių jis ilgą laiką negalėjo užsiimti mėgstama sportine veikla, nesudalyvavo vandenlenčių ir jėgos aitvarų varžybose, kurioms intensyviai ruošėsi ilgiau nei metus. Teko atšaukti vasaros atostogas, keliones ir planus. Dėl abiejų rankų lūžių riešų zonoje nukentėjusysis du mėnesius buvo įvairiuose specialiuose įtvaruose, kas sąlygojo visišką jo nesavarankiškumą. Nuėmus juos teko lankytis reabilitacijoje, atliekami traumuotų vietų medicininiai atstatomieji masažai. Judesių amplitudė visiškai neatsistatė, todėl reabilitacijos specialistai rekomendavo pratęsti reabilitacinį gydymą asmeniškai. Dėl to reikėjo papildomų judesių ir mobilumo atstatymo reabilitacijos užsiėmimų ir gydomųjų masažų. Visas sveikatos sužalojimų mastas išryškėjo tik reabilitaciniu laikotarpiu, o visų sužalojimų apimtis tiesiogiai įtakojo bendrą motorikos, koordinacijos ir bendros savijautos pablogėjimą. Praėjus 6 mėnesiams, nukentėjusysis asmuo vis dar privalo lankytis reabilitacijoje, įprasti judesiai iki šiol neatsistatė, rankų judesių amplitudės neatsistatė, rankų ir kitų kūno vietų judesiai išliko skausmingi, dešinės rankos išnirusio nykščio judesiai skausmingi. Asmuo turi nuolatos skirti laiko, atsiprašyti iš darbų ir vykti į reabilitacijos užsiėmimus. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko jausti varginantį fizinį skausmą, vartoti nuskausminamuosius, visiškai sumažinti rankų judesius ir daugiausiai gulėti lovoje, todėl asmuo tapo visiškai neaktyvus socialiniame gyvenime. Sveikatos sutrikdymas abiejų rankų lūžiais sukėlė labai daug nepatogumų ir apribojo įprastą kasdienį gyvenimą, jis tapo priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, dėl ko jautė nepilnavertiškumą, gėdą ir nesavarankiškumą. Sveikatos sužalojimas sukėlė streso, vidinių išgyvenimų bei nepatogumų. Po patirtų traumų atsirado dalyvavimo eisme baimė, prarado pasitikėjimą savimi ir akivaizdžiai pablogėjo fizinio aktyvumo galimybės. Daug dvasinių išgyvenimų ir įtampos sukėlė ir su įvykiu susijusios neįprastos medicininės ir teisinės procedūros. Prašė priteisti neturtinę žalą solidariai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo (2 t., b. l. 73-77).