Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1500-798/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
2A-1500-798/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11344-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
UADB ,,Ergo Lietuva“
Ieškovas
D. L.
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1500-798/2013Teisminio proceso Nr.2-02-3-11344-2011-4Procesinio sprendimo kategorija:73.2.6.1;121.14;121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje vienasmeniškai rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB ,,Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovui UADB ,,Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. L. ieškiniu ir vėliau patikslintu reikalavimu prašė priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 3 002,25 Lt draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio - 2010 m. gruodžio 30 d. įvykusios automobilio BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ginčo šalys 2010-02-09 sudarė ieškovui priklausančios transporto priemonės BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) kasko draudimu, transporto priemonių draudimo liudijimas Nr.851-0323736. Draudimo apsaugos galiojimo terminas nuo 2010-02-09 iki 2011-02-08. Nuo ieškovo transporto priemonės 2010-12-23 buvo pavogti priekiniai ir galiniai atstumų matuokliai su apdailos juostomis. Ieškovas dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, taip pat pranešė atsakovui. Atsakovas apžiūrėjęs transporto priemonę (jos apgadinimus) nustatė žalos dydį – 3002,25 Lt. Tačiau atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad ieškovas atsisakė nuo draudimo išmokos.

Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas susipažino su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr.030, t.y. standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis ir jas žinojo (toliau – taisyklės). Pagal sutarties sąlygas apie draudžiamąjį įvykį ieškovas nedelsdamas turėjo pranešti policijai ir laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie buvo. Draudėjui (ieškovui) nesilaikant draudiko nurodymų atsisakoma išmokėti draudimo išmoką (taisyklių 12.1.3 p., 12.1.6 p., 17.3.1). Ieškovas 2010-12-30 pranešdamas apie įvykį draudikui informavo, kad įvykis registruotas policijoje. Draudikui kreipusis į policiją paaiškėjo, kad įvykis iš tiesų yra registruotas Kauno miesto Santakos policijos komisariate, tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes ieškovas nepateikė skundo dėl įvykio. Teigė, kad pranešimas apie įvykį policijai nereikalaujant atlikti tyrimą siekiant nustatyti kaltus asmenis yra formalus ir negali būti laikomas tinkamu pareigos – pranešti apie įvykį policijai vykdymu, nes tokio pranešimo atveju įvykis tik tinkamai registruojamas policijoje, tačiau jokie veiksmai neatliekami. Kadangi ieškovas nereikalavo atlikti ikiteisminio tyrimo dėl vagystės, draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes ją išmokėjus draudikas neteko galimybės nukreipti ieškovui išmokėtos žalos atlyginimą į žalą padariusius asmenis (CK 6.1015 str. 1 d., taisyklių 17.3.5 p.). Draudiko atstovai sužinoję, kad ieškovas nekėlė ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimo, jam patarė kreipti į policiją ir prašyti pradėti dėl įvykio ikiteisminį tyrimą. Tačiau ieškovas nepaisė partarimo ir nesiėmė tinkamų veiksmų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tokių būdu ieškovas pažeidė taisyklių 12.1.6 punktą. Tokiu būdu ieškovui esmingai pažeidus sutarties sąlygas, draudikas (atsakovas) atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Teigė, kad nors 2011-04-04 draudikui buvo pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau tai negali būti suprantamas ir pateisinamas ieškovo elgesys, kaip tik po draudėjo sprendimo gavimo imamasi veiksmų, kad būti tinkamai įgyvendinamos iš draudimo sutarties kylančios pareigos. Manė, kad nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovas netinkamai įgyvendino savo kaip draudimo šalies pareigas. Ieškovas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios kreipėsi 2011-03-28, kaip tuo tarpu įvykis buvo 2010-12-30, tokių būdu buvo pažeistas sutarties (taisyklių) 12.1.3 punktas įpareigojantis ieškovą policijai apie įvykį pranešti nedelsiant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“, ieškovui D. L. priteista 2 852,14 Lt draudimo išmoka, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 852,14 Lt sumą, skaičiuojamą nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 586,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusi ieškinio reikalavimų dalis - dėl draudimo išmokos priteisimo, 500,00 Lt žalos nustatymo išlaidų ir 800,00 Lt išlaidų dėl įvykio aplinkybių tyrimo atlyginimo netenkinta. Iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ valstybei priteista 11,47 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 9 d. tarp šalių pasirašyta draudimo sutartis, išduotas draudimo liudijimas Nr.851-0323736. Apdraustas ieškovui priklausantis automobilis BMW 730 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2011 m. vasario 8 d. Pasirinkta transporto priemonių kasko draudimo rūšis ir susitarta, jog vagystės ir plėšimo atvejais bus taikoma 5 procentų dydžio išskaita. Ieškovui priklausantis automobilis BMW 730 buvo apvogtas 2010 m. gruodžio 30 d. - nuimti ir pavogti priekiniai ir galiniai atstumų matuokliai su apdailos juostomis. Dėl įvykio ieškovas tą pačią dieną kreipėsi į policiją bei pranešė draudimo kompanijai (atsakovui). Atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovas 2010 m. gruodžio 30 d. surašė transporto priemonės apžiūros - defektinį aktą Nr. TPA 299289 ir 2011 m. sausio 27 d. buvo sudaryta žalos sąmata. Nurodyta automobilio remonto kaina be PVM - 3 002,25 Lt, su PVM - 3 632,72 Lt. Ieškovas paaiškino, jog automobilį BMW suremontavo pats savo lėšomis ir pardavė. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsisakė sumokėti ieškovui draudimo išmoką dėl to, kad ieškovas atsisakė reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį pareiškime policijai nurodydamas, jog neprašo atlikti ikiteisminio tyrimo (taisyklių 17.3.5p.).

Teismo vertinimu, įvykus draudiminiam įvykiui – automobilio dalių vagystei (draudimo taisyklių 3.1 p.) ieškovas tinkamai įvykdė pareigas pagal šalių pasirašytą draudimo sutartį, t.y. apie vagystę nedelsiant pranešė policijai ir draudikui. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas. Teismo nuomone, nebuvo pagrindo laikyti, kad buvo atsisakyta reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis, nes ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno miesto Santakos policijos komisariatas pagal Baudžiamojo kodekso 178 str.1 dalies numatytos nusikalstamos veikos požymius ir dėl to nepriimtas procesinis sprendimas.

Teismo vertinimu, atsakovo prieštaravimai ir nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti, kad ieškovas pažeidė taisyklių reikalavimus ir, kad draudikas dėl draudėjo kaltės neteko teisės pasinaudoti reikalavimo teise į padariusį žalą asmenį (CK 6.1015 str. 1 d.). Apie įvykį buvo tinkamai pranešta draudikui ir policijai, ieškovas sutartyje nurodytas pareigas įvykdė. Ta aplinkybė, kad ne iš karto buvo parašytas prašymas atlikti ikiteisminį tyrimą, teismo nuomone, esmės nekeitė. Ieškovas neturi teisinių žinių, kad galėtų tinkamai surašyti atitinkamus dokumentus policijai ir nurodo, jog policijoje surašė pareiškimą, kaip buvo pasakyta. Tačiau teismo vertinimu, draudikas (atsakovas) turi lygiai tokią pat teisę kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, kaip ir ieškovas ir dėl to pareikšti savo poziciją. Remiantis atsakovo (draudiko) nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl ieškovo kaltės, dėl jo tyčios ar neatsargumo atsakovė (draudimo kompanija) būtų praradusi teisę išreikalauti žalos atlyginimą iš nusikaltimą (vagystę) padariusio ar kalto dėl žalos atsiradimo asmens.

Teismas sprendė, kad neesant įstatymo nustatytų draudimo išmokos nemokėjimo priežasčių, ieškinys buvo pripažintas pagrįstu ir tenkintinu. Iš atsakovo priteisiama ieškovui 2 852,14 Lt (išskaičius 5procentų privalomą išskaitą -150,11 Lt) draudimo išmoka, o likusi dalis reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo netenkinta. Atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 500,00 Lt išlaidas, susijusias su žalos nustatymu ir 800,00 Lt įvykio aplinkybių tyrimo išlaidas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Ieškovui iš atsakovo priteista 500,00 Lt išlaidos advokato pagalbai ir 86,00 Lt žyminio mokesčio, viso 586,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovo priteisiama 11,47 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas AUDB ,,Ergo Lietuva“ (toliau –apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Nurodo, kad atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigas pagal šalių pasirašytą draudimo sutartį, t.y. apie vagystę nedelsiant pranešė policijai ir draudikui. Apelianto teigimu, teismas niekaip nevertino atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų apie draudimo sutarties 12.1.6 punkte įtvirtintos pareigos – laikytis draudiko nurodymo, jeigu tokie būtų duoti - nevykdymo bei dėl šios pareigos pažeidimo nepasisakė. Mano, kad apelianto išdėstyti motyvai neabejotinai įrodo, kad draudikas davė ieškovui aiškius nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo iniciavimo, o ieškovas nurodymus įvykdė tik praėjus keletui mėnesių nuo deklaruotos transporto priemonės detalių vagystės ir tik po to, kai draudikas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo bei apie tokį sprendimą pranešė ieškovui. Nors ieškovas ir teigė, kad ėmėsi veiksmų ir bandė inicijuoti ikiteisminį tyrimą, tačiau jokie tokių teismų įrodymai pateikti nebuvo. Tačiau teismas minėtu ieškovo teiginiu rėmėsi kaip įrodytu, kas apelianto manymu, dar kartą patvirtina skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą. Mano, jog teismo argumentas, kad ieškovas neturi teisinių žinių, kad galėtų tinkamai surašyti atitinkamus dokumentus policijai, taip pat nepagrįstas. Vadovaujantis tokia teismo logika reikėtų manyti, jog dėl savo pažeistų ir baudžiamaisiais įstatymais ginamų teisių į šiuose įstatymuose ginamas vertybes saugančius ikiteisminio tyrimo pareigūnus galėtų kreiptis tik teisinį išsilavinimą turintys asmenys. Policija, kaip viena iš teisėsaugos institucijų paslaugas teikia kiekvienam, kuriuo baudžiamuoju įstatymu saugomos vertybės yra pažeistos. Kreipimosi dėl šių paslaugų procedūros yra aiškios ir paprastos. Todėl mano, kad nei logiški, nei įtikinami ieškovo paaiškinimai, kad šiam pateikiant policijai prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, ši tokio prašymo nepriėmė ir ieškovą klaidino, nepagrįsti. Atitinkamai nepagrįsti ir atitinkami teismo sprendimo argumentai. Teigia, kad skundžiamame teismo sprendime visiškai nepagrįstai konstatuojama, jog ,,draudikas (atsakovas) turi tokią pat teisę kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, kaip ir ieškovas ir dėl to pareikšti savo poziciją“. Teigia, kad baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato esant draudiminiams įvykiui apelianto pareigos kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl draudėjo atžvilgiu įvykdytų veikų (BPK 166 str. 1 d., 2 d., 178 str. 1 d.). Mano, kad apelianto išdėstomos aplinkybės įrodo atsakovo teisę nemokėti draudimo išmokos, draudėjui iš esmės pažeidus draudimo sutarties sąlygas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-04 pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą negali būti suprantamas ir pateisinamas, kaip tinkamas ieškovo elgesys gavus pranešimą apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, imamasi veiksmų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad būtų įgyvendintos iš draudimo sutarties draudėjui kylančios pareigos. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš ieškovo transporto priemonės pradėtas praėjus keturiems mėnesiams nuo jos įvykdymo fakto. Taisyklės numato, kad apie transporto priemonės dalių vagystę policijai turi būti pranešama nedelsiant (12.1.3 p.). Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo nerūpestingumą ir aplamai kyla klausimas dėl ikiteisminio tyrimo tikslingumo. Nurodo, kad praktikoje pasitaiko nemažai atveju, kai tokiu būdu siekiama gauti nepriklausančias draudimo išmokas.

Ieškovas D. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas savo tyčiniais veiksmais būtų prašęs nepradėti ikiteisminio tyrimo. Neturėdamas teisinio išsilavinimo jis negalėjo suprasti sąvokos ikiteisminis tyrimas ir jo nepradėjimo prasmės. Pareiškimas buvo rašytas diktuojant policijos pareigūnui, nurodžius kaip reikia jį surašyti. Atsakovas apie įvykį buvo informuotas tinkamai. Atsakovas taip pat buvo informuotas apie nesėkmingus ieškovo prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą 2011-01-27 paaiškinimais Tačiau ieškovas veikdamas, kaip savo srities profesionalas nesuteisė ieškovui jokių veikimo instrukcijų. Veikiau priešingai, klaidino ieškovą siekdamas pasinaudoti menkiausiu pagrindu ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Teigia, kad ieškovas neįrodė, kad dėl vėlesnio ikiteisminio tyrimo pradžios prarado galimybę išieškoti išmokėtą draudimo išmoką iš asmenų padariusių žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų nebekartoja. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde apeliantas kelia netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 178 str.) ir netinkamo draudėjo pareigos pranešti apie draudiminį įvykį policijai, ikiteisminio tyrimo pradžios bei draudiko atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumo ir teisėtumo klausimus (taisyklių 12.1.3 p., 12.1.6 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiais aspektais.

Įvertinęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas įtinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas nagrinėdamas ieškovo ieškinį. Todėl skundžiamojo teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismo sprendimą yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Minėta, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą apylinkės teismo nustatytų aplinkybių nekartoja.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais, kurie yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Pagal Draudimo įstatymo 96 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

Siekdamas įrodyti, kad neturėjo pareigos išmokėti draudimo išmokos ieškovui, apeliantas remiasi taisyklių 12.1.6 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga – laikytis draudiko nurodymo, jeigu tokie būtų duoti – nevykdymu. Teigia, kad šios nuostatos apylinkės teismas nevertino ir dėl jos nepasisakė.

Iš ginčo šalių sudarytos draudimo sutarties taisyklių numeris 30, 12.1.6 punkto matyti, kad draudėjas (ieškovas) draudžiamojo įvykio metu privalo imtis jam prieinamų protingų priemonių, dėl kurių būtų išvengta žalos arba ji būtų sumažinta, ir laikytis draudiko nurodymų, jei tokie buvo duoti (b.l. 12).

Bylos duomenys tvirtina, kad apie draudiminį įvykį ieškovas tą pačią dieną 2010-12-30 pranešė policijai ir draudikui (b.l. 16).Tinkamą pranešimą draudikui patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2010-12-30 ieškovo transporto priemonė buvo apžiūrėta, surašytas apžiūros - defektinis aktas Nr. TPA 299289, 2011 m. sausio 27 d. sudaryta žalos sąmata.

Kaip matyti iš byloje esančio Kauno miesto santakos policijos komisariato 2011-03-29 atsakymo apeliantui, 2010-12-30 pagal ieškovo pareiškimą ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti (b.l. 23). Ieškovui apskundus minėtą nutarimą, Kauno miesto apylinkės prokuratūra panaikino ikiteisminio tyrimo organo nutarimą ir priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje požymius. Tyrimą pavesta atlikti tam pačiam organui atsisakiusiam jį pradėti - Kauno miesto Santakos policijos komisariatui (b.l. 25).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvykus draudiminiam įvykiui, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas buvo atidus ir rūpestingas. Laikydamasis taisyklių reikalavimų jis tą pačią dieną pranešė draudikui (b.l. 16), parašė pareiškimą policijai, kas patvirtina, kad jis tinkamai įgyvendino taisyklių 12.1.3 punkto reikalavimą – apie transporto priemonės dalių vagystę policijai pranešti nedelsiant (b.l. 12). Iš tikrųjų, policijos pareiga yra ginti visuomenę ir teisėtus valstybės ir visuomenės interesus nuo nusikalstamo kėsinimosi į baudžiamuoju įstatymu saugomus gėrius. Tačiau, įgyvendinant kreipimosi teisę, asmeniui neturinčiam net minimalių teisinių žinių yra pakankamai sunku tinkamai suformuluoti motyvuotus teiginius dėl jo pažeistų teisių gynimo ir suformuluoti reikalavimus. Dėl šios priežasties, natūralu ir labai tikėtina, kad ieškovas pasitikėjo policijos pareigūno nurodymais ir atsižvelgdamas į juos, pareiškime suformulavo savo teiginius. Priešinga išvada, kad ieškovas specialiai siektų, jog nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, neatitiktų protingumo kriterijų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad teisinių žinių trūkumas sutrukdė ieškovui tinkamai apginti savo teises ir tinkamai surašyti pareiškimą policijoje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad ieškovo kreipimasis į policiją jokiu būdu negalėjo būti aiškinamas tik kaip formalus, o priešingai, kaip tinkamas draudimo sutartyje numatytų pareigų vykdymas. Be to ieškovas yra vartotojas, silpnesnioji civilinio teisinio santykio šalis, todėl visos abejonės dėl sutartinių santykių aiškinimo turi būti vertinamos ieškovo naudai.

Bylos medžiaga tvirtina ir tai, kad 2012-03-08 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jam patarė apelianto darbuotoja (apverstinė pusė, b.l. 50).

Virš nurodytos aplinkybės, kaip jau minėta, tvirtina, kad pareigą kreiptis į policiją ieškovas įvykdė tinkamai. Apelianto darbuotojos patarimai ieškovui vertintini, kaip jos siekis padėti jam gauti draudimo išmoką ir ieškovui jau kreipusis į policiją, negali būti vertinami, kaip privalomi draudiko nurodymai, kurių ieškovas nesilaikė. Gavęs patarimą, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, ko pasėkoje atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas, ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vyksta. Neabejotinai, aplinkybė, kad jis pradėtas ne iš karto po įvykio, apsunkina ikiteisminį tyrimą. Tačiau teismo nuomone, tai negali būti vertinama kaip aplinkybė besąlygiškai paneigianti apelianto galimybę išieškoti žalą iš ją padariusių asmenų (CK 6.1015 str. 1 d.). Teismo posėdžio apylinkės teisme metu apelianto atstovė teigė, kad ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas. Tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai byloje nepateikti (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto argumentas dėl ieškovo pažeisto taisyklių 12.1.6 punkto reikalavimo atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas (CPK 183 str., 185 str.).

Minėta, kad draudikas siekdamas nemokėti draudimo išmokos ar ją sumažinti turi įrodyti aplinkybes leidžiančias tai padaryti (CPK 178 str.). Kreiptis į policiją ir rinkti visus jam reikiamus dokumentus ir gauti reikiamą informaciją jis turi teisę atlikdamas įvykio administravimo procedūrą. Tokiu būdu surinkdamas duomenis leidžiančius sumažinti ar nemokėti draudimo išmokos. Taigi, ieškovo neveikimo ir/ar žalos atsiradimo tyčios įrodymus turi surinkti ir pateikti apeliantas. Nagrinėjamoje byloje tokie įrodymai nepateikti (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas tinkamai laikėsi jo ir apelianto taisyklėse numatytų sąlygų, ikiteisminis tyrimas dėl automobilio dalių vagystės yra pradėtas ir vyksta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl ieškovo kaltės ir jo tyčios ar neatsargumo apeliantas prarado teisę išreikalauti žalos atlyginimo iš nusikaltimą (vagystę) padariusio ar kalto dėl žalos atsiradimo asmens (CK 6.1015 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas